Ðiemet <strong>Vilniaus</strong>pedagoginis <strong>universitetas</strong> paþymi75-eriø metø sukaktá.Jubiliejinëms iðkilmëms surengtamokslinë konferencija ugdymoproblematikai aptarti. Ji sk<strong>ir</strong>taLietuvos ðvietimo pertvarkosAkademikas Alg<strong>ir</strong>das GAIÞUTISPedagoginës mintiesApie kultûros <strong>ir</strong> sveikatos sanglaudàNagrinëjame kultûros <strong>ir</strong> sveikatos ryðá, sanglaudà gyvenimo bûdo arbastiliaus reikðmæ þmogaus orumui, sveikatos kaip fundamentalios vertybëssupratimà. Juk visa tai neatsiejama nuo pedagogikos, edukologijos,jaunimo <strong>ir</strong> visos tautos ðvietimo. Kuriant demokratinæ visuomenæ <strong>ir</strong> moderniàðvietimo sistemà, bûtina atsiþvelgti ne tik á þmogaus prigimties savybes,bet paèios dabarties visuomenës pokyèius, teigiamus <strong>ir</strong> neigiamus procesus,socialinës-kultûrinës aplinkos poreikius, interesus <strong>ir</strong> kultûros iðsaugojimo,turtinimo, plëtotës, jos sav<strong>ir</strong>eguliacijos esmines tendencijas.Tokià nuostatà daugeliui edukologø, ðvietimo darbuotojø diegë profesorëMeilë Lukðienë. Tatai gerai išreikšta jos pedagogikos srities veikaluose,sk<strong>ir</strong>tuose Lietuvos mokyklos istorijos, jos ryðiø su pedagoginës mintiesraida analizei, demokratinei ugdymo minèiai XVIII a. antrojoje – XIX a.p<strong>ir</strong>mojoje pusëje aptarti. Ypaè detaliai toji nuostata grindþiama fundamentaliojeprofesorës monografijoje „Jungtys“ (2000).Kuo yra svarbus <strong>ir</strong> be galo reikðmingasprofesorës M.Lukðienës veiklos mastas <strong>ir</strong>dabar jau palikimas? Tai p<strong>ir</strong>miausia kultûrosvisumos su jos sudëtinëmis dalimis, tiesioginiais<strong>ir</strong> gráþtamaisiais ryðiais reikðmëssupratimas, visuminis poþiûris, kurá, deja,toli graþu turime ne kiekvienas. Argi gali pasentiðios mintys? Profesorë raðo: „Švietimouþdavinys – jaunosios kartos, ið daliesvisos tautos mentaliteto ugdymas. Mentalitetàveikia daug veiksniø, taèiau ðvietimuijis negali nerûpëti <strong>ir</strong> yra jo tiesioginis uþdavinys.Tuo tarpu pedagogikos istorijadaþniausiai tik aprašo, kaip pas<strong>ir</strong>yþusios jáformuoti ðvietimo institucijos, p<strong>ir</strong>miausiamokyklos. Nenagrinëjama, kokio mentalitetosiekia toje epochoje, koks to meto socialinis-kultûrinisvaizdas. Vargu ar ðitaip galimanors apytikriai interpretuoti <strong>ir</strong> pateiktiiðvadas ar pasiekti kokiø nors rezultatø socialiniu-kultûriniuatþvilgiais“.Dar <strong>ir</strong> dabar nesugebama á pedagogikosistorijà <strong>ir</strong> jos dabarties problemas paþvelgtikaip á bendras problemas kultûrosistorijos <strong>ir</strong> jos kasdieniø rûpesèiø. Ir áva<strong>ir</strong>iausiosstatistinës lentelës, tendencijø grafikai<strong>ir</strong> tyrimo metodø matematika disertacijoseèia nieko negelbës, èia neiðsiversibe giluminiø sàlyèio taðkø su moderniàjapsichologija <strong>ir</strong> psichoanalize, kultûrologijosmetodais, medicina <strong>ir</strong> filosofija. Gamtamokslinismaterializmas <strong>ir</strong> racionalizmasneiðaiðkins rûpimø dalykø esmës, o tikjuos uþtuðuos <strong>ir</strong> supaprastins iki skaièiuotës,pavers tai, kas itin sudëtinga, tuo, kaslengvai sprendþiama, paprasta, nevertaypatingø pastangø.Reikia tik pritarti M.Lukðienës minèiai,kad nei ðvietimo sistema, nei jos reforma, oji bûtina, reikalinga, negali vykti spontaniðkai,nesuderinta su visos mûsø kultûros plëtotegalimomis kryptimis, giliai apsvarstytomis<strong>ir</strong> apmàstytomis, gerai atv<strong>ir</strong>ai iðdiskutuotomis.Tuomet ið tikrøjø galima maþiaubaimintis dël veltui prabëgusiø metø <strong>ir</strong>menesiø, pasitikëti veiksmø prioritetais, teikiamaiskompetencijai <strong>ir</strong> moralinei jëgai, one ðiaip partiniams iðskaièiavimams ar uþimamøkëdþiø autoritetui. Visos kultûros sritys,sandai turi savo specifikà, giluminiusryðius, tarnauja vienos kitoms. Tad <strong>ir</strong> ðvietimas,individo ugdymas <strong>ir</strong> lavinimas, sveikataneegzistuoja kiekviena sau.Dabar, kai esame Europos Sàjungossudëtyje <strong>ir</strong> dargi veikiami áva<strong>ir</strong>iø globalizacijosiððûkiø, labai svarbu apsaugoti, apginti<strong>ir</strong> praturtinti jau minëtà savo tautinætapatybæ. Tad sveikos gyvensenos <strong>ir</strong> kultûrosproblema iðkyla visa jëga. Tauta apvainikuojasavo iðsk<strong>ir</strong>tinumà, individualybætik per kultûrà. Asmens, áva<strong>ir</strong>iø socialiniøgrupiø, tautiniø maþumø sveikata pamaþëltampa <strong>ir</strong> privalo bûti sudëtine kultûrinësveiklos dalimi. Ji padeda pagrindustautos iðlikimui, talkina jos savasèiai <strong>ir</strong> netgijos atv<strong>ir</strong>umui pasauliui, jeigu pats gyvenimobûdas arba stilius saugo þmogø nuonuolatiniø kriziø, klaidþiojimø <strong>ir</strong> kanèios.Gyvenimo bûdo arba gyvenimo stiliausreikðmë yra labai didelë. Gyvenimo bûdasindividui tampa „apsaugine zona“ <strong>ir</strong> nuonuolatiniø sveikatos paþeidimø, sukeliamøbeatoda<strong>ir</strong>iðkos didmiesèiø plëtros, <strong>ir</strong> nuo<strong>Vilniaus</strong>pedagoginiouniversitetorektoriusakad. Alg<strong>ir</strong>dasGaiþutis sustudentaisTomoRAZMAUSnuotr.skaudþiø demografiniø problemø <strong>ir</strong> susvetimëjimo.Jis orientuoja þmogø vidinës darnos,jo pozityvaus santykio su savimi <strong>ir</strong> Kituarba Kitais þmonëmis linkme. Tai be galosvarbu, deja, ne kiekvienas tai suprantame<strong>ir</strong> ne kiekvienam tai rûpi.Tautø gyvenimo bûdas arba stilius viskitoks, nors visos tautos turi panašiø siekimøar tikslø, uþdaviniø. Kasdienio gyvenimostilius aprëpia daugybæ sferø, kurioseveikia þmogus <strong>ir</strong> áva<strong>ir</strong>ios socialinës grupës– tai darbas, bendravimas, laisvalaikis, tradicijos,paproèiai, vyrø <strong>ir</strong> moterø santykiai,vadovavimas <strong>ir</strong> paklusnumas, vertybiø <strong>ir</strong>idealø supratimas. Gyvenimo stilius uþdedaryðkø antspaudà visoms ðioms (manopaminëtoms <strong>ir</strong> nepaminëtoms) veiklos sferoms;vaizdþiai tariant, jas sulydo á daugmaþdarnià <strong>ir</strong> dinamiðkà visumà. Gyvenimostilius padeda þmogui tapti tvarkingesniam,inteligentiškesniam <strong>ir</strong> socialiai atsakingesniam.Reiklesniam sau <strong>ir</strong> kitiems,orientuotis á iðkiliàsias, idealiàsias, dvasinesvertybes, o ne vienadienes tarsi drugelioplazdenimas arba persmelktas vien prakticizmo,prastai suprantamos naudos <strong>ir</strong> lydi-4 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
iniciatorës ðviesaus atminimohabil. dr. Meilës Lukðienës idëjomsanalizuoti. Atidaryta josvardinë auditorija, kurioje eksponuojamaMeilës Lukðienës universitetuidovanota biblioteka,iðleistas „Pedagogikos“ mokslinioþurnalo ðimtasis numeris.raidamas tik begaliniø kasdienybës rûpesèiø.Sveikos gyvensenos kultûra <strong>ir</strong>gi priklausonuo tautos gyvenimo stiliaus. Jeigu jisbûna paþeistas okupacijos, karø, su<strong>ir</strong>uèiø,katastrofø, tai sunku tikëtis, kad pati svei-ypaè jaunimo) nepakantumà áva<strong>ir</strong>iems þalingiemsáproèiams, nesugebëjimui vertintisavo <strong>ir</strong> kitø sveikatà kaip fundamentaliàegzistencinæ vertybæ. Tad argi nebûtina suvienytiáva<strong>ir</strong>ias vyriausybines institucijas, vyriausybines<strong>ir</strong> visuomenines organizacijas,pavienes iniciatyvas, politiniø partijø autoritetus,menininkus á vienà kryptingà, plaèiaðakájudëjimà. Be sveikos tautos neturimeateities! Tam galëtø pagelbëti áva<strong>ir</strong>ûskos gyvensenos kultûra iðliktø sveika. Ji taippat tampa nuvertinta, sureliatyvinta <strong>ir</strong> maþaipaveiki. Tuomet uþdavinys – kaip ugdyti visuminæsveikatos sampratà – darosi sunkiaiiðsprendþiamas <strong>ir</strong> ágyvendinamas.Gal mes <strong>ir</strong> neteisûs, bet mums atrodo(tà intuityviai jauèiame), jog mums dera sus<strong>ir</strong>ûpinti,kaip sustyguoti patá gyvenimo bûdàarba stiliø, kaip suderinti jame gelminiusetninës kultûros klodus, sparèià modernizacijà,naujà <strong>ir</strong> dargi abejotinà istoriná patyrimà,kad jie þmogaus sveikatà <strong>ir</strong> vidinæ darnà,„sielos darnà“, iðkeltø <strong>ir</strong> rodytø kaip didþiausiàvertybæ. Prisiminkime Senekà, jisteigë, kad „sielos darna“ prilygsta aukðèiausiamgëriui, nes padeda þmogui áveikti kûnonegalavimus, ligas, kliûtis <strong>ir</strong> svyravimus.O Platonas papildë Senekà mintimis, kuriønëra reikalo tiksliai cituoti, pacituosime išatminties. Prieštaringas, padrikas sielas blogisvedþioja bûties pasaulio pakraðèiais. Jaspasiekia tik blausi Idëjø ðviesa <strong>ir</strong> jos krentanebûtin, maþa tepatyrusios bûties iðganingosharmonijos. Iðties tai labai prasmingos,nesenstanèios mintys, kurias derëtø ásidëmëtigalbût visam gyvenimui.menybës vidinë darna padeda áveikti stresinessituacijas, nepasiduoti áva<strong>ir</strong>iems agresyvumoantplûdþiams, nerimui <strong>ir</strong> átampai,konfliktams. Ir svarbiausia, kad tokiàasmenybæ sieja su pasauliu <strong>ir</strong> paèiu savimipozityvûs santykiai. Visa tai prisidedaprie bendruomenës, bet kurios socialinësþmoniø grupës, tautos sveikatos <strong>ir</strong> jos savaiminiotausojimo.Manytume, þmogaus sveikatà saugo nevien medicina, dëmesys ligoms <strong>ir</strong> jø gydymui,kûno kultûrai, medicinos profilaktinëmspriemonëms <strong>ir</strong> ðvietimui. Þmogaus sveikatayra daugiaplotmis reiðkinys, aprëpiantisjo fizinæ, socialinæ, psichinæ bei dvasinæ sveikatà,þodþiu, kûno <strong>ir</strong> sielos jungtá <strong>ir</strong> judviejøvienovæ. Argi gali dabartinëje Lietuvoje vientik medikai, geri specialistai ðià sveikos gyvensenoskultûros problemà iðspræsti? Manytume,negali. Netgi jei, laikui bëgant, valstybë<strong>ir</strong> besimainanèios vyriausybës bûtø finansiðkaistiprios <strong>ir</strong> dosnios, o mûsø nacionalinisvidaus produktas augtø regimais,sparèiais tempais. Ar ne geriau bûtø paþadintivisuomenës sàmonæ, formuoti lankstesnævieðàjà nuomonæ, ugdyti þmoniø (<strong>ir</strong>Reikia tik pridurti: darna pasiþyminti asmenybënenualina savo sveikatos. Toksþmogus atv<strong>ir</strong>as savo egzistenciniams potyriams,tikrovës impulsø jis neiðkraipo racionaliasavigyna <strong>ir</strong> neslopina jø. Jis ið daliesyra prisitaikæs prie sàlygø, jis realiai vertinasavo galimybes <strong>ir</strong> svajones. Emocionaliainestabilûs arba neurotiðki individaipaprastai turi asmeninës <strong>ir</strong> socialinësadaptacijos sunkumø. „Sielos darna“, asforumai,aktyvesnë Baþnyèios, Nacionalinësþalingø áproèiø prevencijos tarybosveikla, universitetø dëstytojø, pedagogøiniciatyvos <strong>ir</strong> geras pavyzdys, kaimo bendruomeniønuovokumas ðiais joms paèiomsopiausiais klausimais. SociologasR.Grigas vienas ið p<strong>ir</strong>møjø iðkëlë bendruomeniðkumoatgaivinimo svarbà <strong>ir</strong> nubrëþëðio proceso schemà. Jis rašo: „Jau esamapagrindo tv<strong>ir</strong>tinti, kad šiuolaikinë vietiniøbendruomeniø elgsena iðplaukia ne tikið nepalauþiamos, áva<strong>ir</strong>iausias negandasiðgyvenusios (<strong>ir</strong> iðgyvenanèios) lietuviodvasios, jos istoriniø ðaknø, bet <strong>ir</strong> ið Lietuvosatsivërusios Europos regionø pavyzdþiui,ið suvokimo, kad savo <strong>ir</strong> savo vaikøgyvenimà bûtina daryti dvasiðkai turtingesná,prasmingesná”.Mes patys galime save sunaikinti <strong>ir</strong> iðnyksimekaip dûmas, jeigu þmogaus gyvensenoskultûrà laikysime graþiu þodþiu,kentauru, antraeiliu dalyku ar tik gydytojørûpesèiu. Nors jiems èia neabejotinaipriklauso prioritetai <strong>ir</strong> didesnë atsakomybësnaðta.Nukelta á 12 p.Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 5