kevièius domëjosi maþai Lietuvoje t<strong>ir</strong>taisorganizmais: samanomis, menturdumbliais,kerpëmis, taip pat <strong>ir</strong> aukðtesniaisiaisaugalais. Jis buvo leidiniø„Lietuvos TSR flora” <strong>ir</strong> „Lietuvos grybai”vienas ið autoriø <strong>ir</strong> leidybos organizatoriø.A.Minkevièius buvo p<strong>ir</strong>masisLietuvoje briologas. Jis samanas pradëjot<strong>ir</strong>ti <strong>ir</strong> herbarizuoti bûdamas antrokurso studentas, apibûdinimui naudojovokiðkus vadovus <strong>ir</strong> parengë diplominádarbà „Lietuvos samanø floristiniaityrimai“ (1925–1928). Vasaromisjis pildë samanø herbarà <strong>ir</strong> surinko jøapie 1000 pavyzdþiø. Susisteminæs1929–1933 m. duomenis konstatavo,kad surinkta 207 samanø rûðys.Be ðiø darbø, A.Minkevièius tyrëmiltligiø sukëlëjus <strong>ir</strong> rinko miltenieèiø(Erysiphaceae) herbarinius duomenis.Iðsamiai ðios ðeimos grybus monografijojeapraðë K.Brundza (1934).A.Minkevièius pradëjo t<strong>ir</strong>ti ligø plitimopriklausomybæ nuo meteorologiniøsàlygø; raðë straipsnius apie genetikosmokslo svarbà iðvedant naujas,ligoms atsparesnes augalø veisles,apie mikroelementø átakà augalams,reiðkësi botanikos terminijosklausimais.Mokslo populiarinimo straipsniuoseA.Minkevièius raðë apie samanas,parazitinius grybus, sukelianèius áva<strong>ir</strong>iasaugalø ligas, valgomuosius <strong>ir</strong>nuodinguosius grybus. Kovai su augaløligomis siûlë visuomenei áva<strong>ir</strong>iaspriemones. Paraðë nedidelæ broðiûrà,kaip sunaikinti bulviø puvinio grybelá.Mokslà populiarino dienraðèiuose<strong>ir</strong> gamtos þurnaluose „Gamta“,„Kosmos“, „Mûsø g<strong>ir</strong>ios“.Prof. A.Minkevièius buvo ne tik platausmasto mokslininkas, bet <strong>ir</strong> geraspedagogas, Lietuvos aukðtosiose mokykloseiðd<strong>ir</strong>bæs daugiau kaip 60 metø.Jis vadovavo katedroms <strong>ir</strong> laboratorijoms,rengë moksliniam darbui asp<strong>ir</strong>antus,vadovavo probleminëms taryboms,organizavo konferencijas. Jisbuvo taktiðkas, dëmesingas, sugebantisiðspræsti konfliktus, pagarbus ne tikvyresnio amþiaus, bet <strong>ir</strong> jauniesiemssavo kolegoms.Prof. A.Minkevièius m<strong>ir</strong>ë 1998 m.lapkrièio 28 d. Palaidotas Antakalniokapinëse, Vilniuje.1930–1932 m., A.Minkevièiui rengiantdaktaratà, á Kauno botanikos sodàd<strong>ir</strong>bti fitopatologe buvo pakviestaBotanikos katedros laborantë, Matematikos-gamtosfakultete studijavusi botanikosspecialybæ Cipë Melamedaitë.Jos diplominio darbo tema buvo „Lietuvosfloros elementai“ (vadovas prof.K.Regelis, 1930). Ji herbarizavo parazitiniusgrybus. „Ðiais metais uþregistruota30 pavojingø patogeniniø grybø“,– raðë C.Melamedaitë 1931 metais.Daugiau duomenø literatûros ðaltiniuoseapie ðià tyrëjà kol kas neaptikta.Prof. Kazys Brundza (1903–1991) –þemës ûkio mikrobiologijospradininkas Lietuvoje1926–1931 m. studijavo biologijàVytauto Didþiojo universitete. Kaunobotanikos sode ned<strong>ir</strong>bo, bet glaudþiaibendradarbiavo su Botanikos sodomokslininkais, èia rinko miltenieèiusgrybus (Erysiphales), rengë Botanikossodo dvideðimtmeèio jubiliejui sode atliekamømokslo darbø apraðà. Ðiameapraðe daug dëmesio sk<strong>ir</strong>iama miltenieèiøbiologijos tyrimams. 1933 m.K.Brundza paraðë diplominá darbà„Medþiaga Lietuvos erysiphacëjø florai“(vadovas prof. K.Regelis). P<strong>ir</strong>masiðsamus darbas apie miltenieèius Lietuvoje– 1934 m. iðleista K.Brundzosmonografija „Medþiaga Lietuvos erysiphacëjomspaþinti“. Joje pateikta originaliøduomenø <strong>ir</strong> apibendrinta kitøautoriø surinkta medþiaga. Aprašytos5 naujos rûðys Lietuvoje, o 1934 m. aptiktimiltgrybiai ant dar neapraðytø augaløðeimininkø. Serganèiø augalø pavyzdþia<strong>ir</strong>inkti Botanikos sodo vienmeèiøaugalø skyriuje. Ir vëliau K.Brundzaapie ðiuos grybus daug raðëmokslinëje <strong>ir</strong> populiariojoje literatûroje.1930–1950 m. K.Brundzos (<strong>ir</strong> kitømokslininkø) fitopatologinës publikacijospateikiamos leidinyje „Augalø apsaugosdarbuotojo þinynas“ (sudarytojaiS.Pileckis <strong>ir</strong> L.Þuklys, 1974).K.Brundzos mintys apie augalø tyrimusgali bûti naudingos <strong>ir</strong> ðiuolaikiniamsmokslininkams: ... augalø tyrimaisëkmingi gali bûti ne tik laboratorijose<strong>ir</strong> ðiltnamiuose, bet taip pat <strong>ir</strong> neturint tølaboratorijø – atv<strong>ir</strong>oje gamtoje, geriausiabotanikos soduose. Kà pasiekiameeksperimentuodami laboratorijoje supavieniais augalais, daþnai tà patá patv<strong>ir</strong>tinamestatistiniu metodu, stebëdamigamtoje daugelá augalø rûðiø. Gamtojevisumos veikiamas augalas gali elgtisvisai kitaip. Tad ypatingos svarboságauna tyrimai, kurie atliekami gamtoje,nes jais atskleidþiamos tikrosios, aktualiosaugalo galios <strong>ir</strong> taip geriau paþástamagamtos visuma.Vëliau K.Brundza d<strong>ir</strong>bo geobotanikossrityje.Prof. Kazys Brundza m<strong>ir</strong>ë 1991 m.spalio 11 d. Palaidotas Antakalnio kapinëse,Vilniuje.Bus daugiauSkulptoriusAlytaus„LAISVProf. habil. dr. Vincas LAPINSKAS1934–1941 m. mokiausi Alytaus valstybinëje(Þaliojoje) gimnazijoje. Teko dalyvautiáva<strong>ir</strong>iose tautinëse <strong>ir</strong> valstybinëseðventëse, kurios visada vykdavo prie„Laisvës angelo“ paminklo. Ðis paminklasstovi tarp Þaliosios gimnazijos <strong>ir</strong> Ðauliønamø. Paminklo kûrëjas – Antanas Aleksandravièius.Gimë jisai 1885 m. gruodþioSkulptorius Antanas Aleksandravièiusapie 1939 metus3 d. Alytaus rajone, Gluosnininkø kaime,netoli Simno, gausioje (10 vaikø) ðeimoje.Septyneriø metukø tapo naðlaièiu. Jápriglaudë krikðtatëvis A.Pranckevièius.Jau ganydamas karves lipdydavo ið molioáva<strong>ir</strong>ius gyvuliukus, paukðèiukus, droþëið medþio áva<strong>ir</strong>ias figûras, pieðë anglimisant popieriaus, kluono <strong>ir</strong> tvarto durøpaveikslus. Jo brolienë Marija, matydamajo meninius gabumus, nuveþë á Kruonápas tautodailininkà M.Kasiulá. Èia Antanukaspraleido pustreèiø metø <strong>ir</strong> iðmokodailidþiauti, droþti ið medþio áva<strong>ir</strong>ias figûras.Iðmoko auksavimo, pieðimo.Bûdamas 18 metø iðvyko á Suvalkus,kur kartu su baþnyèiø meistru A.Karaliumidroþinëdavo pagraþinimus altoriams,sakykloms, klausykloms. Taip jispadëjo Boleslovui Ðpakovskiui, skulptûrøfabriko savininkui, puošti daugelá baþnyèiøLietuvoje <strong>ir</strong> Lenkijoje. Jo pakalbintasástojo á Varðuvos dailës mokyklà. Iðkilusgrësmei bûti paimtam á caro kariuomenæ,iðvyko á Amerikà, kur jau anksèiaubuvo iðvykæ du jo broliai. Èia ástojoá Èikagos dailës institutà, kur studijuodamassukûrë Gedimino, Kæstuèio, Vytauto,S.Daukanto <strong>ir</strong> V.Kud<strong>ir</strong>kos barelje-20 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
Antanas Aleksandravièius <strong>ir</strong>ËS ANGELAI“fus. 1910 m. kartu su J.Ðileika surengëp<strong>ir</strong>màsias savo darbø parodas.Iš Èikagos išvykæs aplankë keletàEuropos miestø <strong>ir</strong> 1910 m. sugráþo Lietuvoná Simnà. Taèiau èia niekur nesuradosau tinkamo darbo. Iðvyko á Suvalkus,kur sukûrë A.Baranausko bareljefà,o po to – Ðv.Jono, keleto angelø <strong>ir</strong>Kristaus statulas.1911 m. iðvyko á Peterburgà pasAleksandrà Opekuðinà. D<strong>ir</strong>bo áva<strong>ir</strong>iuoseRusijos miestuose <strong>ir</strong> 1919 m. sugráþoá Lietuvà. Ið pradþiø apsistojo Marijampolëje<strong>ir</strong> ásidarbino Rygiðkiø Jonogimnazijoje dailës mokytoju. Ið Marijampolës1922 m. persikëlë á Kaunà <strong>ir</strong> ið èianiekur kitur jau nesikëlë.Kartu su kunigu R.Januðkevièium ásteigëdailiøjø d<strong>ir</strong>biniø mokyklà-d<strong>ir</strong>btuvæ, buvojos d<strong>ir</strong>ektorium. Èia 1931 m. sukûrë pedagogoT.Þilinsko, kompozitoriaus St.Ðimkaus,kunigo Prapuolenio, kunigaikðèiø Vytauto<strong>ir</strong> Kæstuèio, Ma<strong>ir</strong>onio, K.Griniaus,P.Kubertavièiaus biustus. Iðdroþë ið àþuolokalbininko K.Jauniaus bareljefà <strong>ir</strong> jo antkapinápaminklà Kauno kapinëse. Paminëtinijo paminkliniai darbai: kompozitoriuiÈ.Sasnauskui Kaune, A.Strazdeliui Kamajuose.Sukûrë 12 antkapiniø paminklø lietuviøraðytojams <strong>ir</strong> muzikams, tarp jø <strong>ir</strong> VincuiÞilioniui Kaune, Petraðiûnø kapinëse,<strong>ir</strong> natûralaus dydþio solisto Kipro Petrauskopaminklà.1918 m. atvykæs á Vilniø susipaþino suJonu Basanavièiumi<strong>ir</strong> sukûrë kelis jo biustus.Jo sukurti paminklaitebestovi Kaune,Panemunëje, <strong>ir</strong> B<strong>ir</strong>ðtone.MokytojaudamasMarijampolëjesukûrë popieþiausBenedikto XV profilá <strong>ir</strong>Vinco Kud<strong>ir</strong>kos bareljefàsu Lietuvos himnotekstu <strong>ir</strong> skulptûrinægrupæ „Garbëjums, karþygiai“.1928 m. A.Aleksandravièiuspradëjostatyti „Laisvës angelo“paminklà Alytuje:4 m angelo figûra sutrimitu, atsuktu á rytøpusæ (á Vilniø), buvouþkelta ant aukðto 13metrø postamento.Tas paminklas buvosk<strong>ir</strong>tas þuvusiø uþ Lietuvoslaisvæ kariø atminimui.Tai buvo keturkampë,kiek siaurëjantiá v<strong>ir</strong>ðø kolona,joje buvo ámontuotabronzinë lenta, kuriojeskulptorius pavaizdavokovas su len-1991 m.lapkrièio 23 d.Atidengiamasatstatytas„Laisvës angelo“paminklasAlytaus miesto K.Petrausko parkas. Tolumojematyti „Laisvës angelo“ paminklaskais <strong>ir</strong> bolðevikais bei p<strong>ir</strong>mojo Lietuvos karininkoAntano Juozapavièiaus m<strong>ir</strong>tá ant Alytaustilto. Visus ðiuos paminklo darbusskulptorius atliko Alytaus II ulonø pulko kareivinëse.Jam padëjo pulko kareiviai, amatininkai,metalo liejikai. Alytaus mieste <strong>ir</strong> apskrityjebuvo renkamos aukos ðio paminklostatybai. Paminklas kainavo 15 000 litø.Tais laikais tai buvo nemaþi pinigai.1929 m. spalio 27 d. paminklas buvoatidengtas. Iðkilmëse dalyvavo II ulonøpulko kariai, kurie iðkilmingoje rikiuotëje,prispaudæ pakeltus kardus prie peèiø,praþygiavo pro paminklà. Po ulonø darniojerikiuotëje þygiavo Alytaus miestoðauliai, Alytaus aukðtesniosios miðkø ûkiomokyklos auklëtiniai, Alytaus Þaliosiosgimnazijos <strong>ir</strong> pradþios mokyklø moksleiviai.Paminklas buvo graþiai iliuminuotas,papuoðtas vainikais <strong>ir</strong> gëlëmis.Nuo to laiko prie paminklo vykdavo visøvalstybiniø <strong>ir</strong> tautiniø ðvenèiø minëjimai.Ypaè graþiai prie ðio paminklo 1930 m. vykoVytauto Didþiojo 500-øjø m<strong>ir</strong>ties metiniøminëjimas. 10 raitø ulonø bûrys su aukðtaiiðkeltu Vytauto paveikslu jojo priekyje. Pomitingo prie laisvës paminklo kolona pajudëjoá Nemunaitá: priekyje lengvojoje maðinojepalengva judëdami vaþiavo vyskupassu valdþios atstovais. Spaudoje, o ypaè„Ûkininko patarëjuje“, buvo iš anksto parašyta,kaip <strong>ir</strong> kokiu laiku ši iškilminga delegacijapravaþiuos pro kaimus <strong>ir</strong> miestelius.Miesteliuose <strong>ir</strong> kaimuose sus<strong>ir</strong>inkdavo þmoniøbûriai, kurie priimdavo ðià iðkilmingà delegacijà,po trumpø kalbø bei atokvëpio jivykdavo toliau. Viena ið sustojimo vietø buvonumatyta Pigagø kaime – pusiaukelëjetarp Ryliðkiø <strong>ir</strong> Merkinës miesteliø. Mumsiki sustojimo Pigagø kaime buvo apie 2,5km kelio. Tëvas pakinkë arklá, á didelá veþimàsusodino mûsø gausià ðeimynà – 12þmoniø <strong>ir</strong> pro Subartoniø miðkà atvaþiavomeá Pigagø kaimà. Prie plento jau radomenemaþà bûrá sus<strong>ir</strong>inkusiø þmoniø. Buvo <strong>ir</strong>raitø þiûrovø, keli ið jø iðjojo link Ryliðkiø kaipþvalgai, kad pamatytø atvykstanèius <strong>ir</strong> greitaiperspëtø laukianèius. Kilo sumaiðtis, jukMokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 21