Valstybė ir miškas - Vilniaus universitetas

Atkelta ið 5 p.Pedagoginës mintiesNacionalinë sveikatos koncepcija, aiðku,gali bûti kritikuotina, daug yra priimtøávairiø ástatymø, programø, nutarimø, taèiaurezultatai privalëtø bûti geresni ir apèiuopiamesni.Turëti ðalyje ilgalaikæ, detalià sveikosgyvensenos ugdymo programà yra seniaipribrendæs, svarbus dalykas. Tokià programàpajëgûs parengti ávairiø srièiø specialistai,mokslininkai. Jie jau dabar, kviesdamiávairius forumus, daug diskutuoja iraiškinasi, prieina prie bendrø susitarimø.Senbuvëse Europos Sàjungos ðalysedaug daroma, kad sveikata bûtø suprantamavisapusiðkai – ir mediciniðkai, ir humanitariðkai,ir filosofiðkai. Mes medicinosmokslà priskiriame prie gamtos, biologijosmokslø. Tuo tarpu kitø šaliø kitokiose moksløklasifikacijose medicinos mokslas priskiriamashumanitarinei srièiai. Jau tas faktasrodo, kad medicinos tyrinëjami sveikatos irligos reiškiniai bei simptomai turi anaiptolne tik kûniðkàjà, medþiaginæ, daiktiðkàjà prigimtá.Dar daugiau, þmoniø sveikata – taididþiausias valstybës turtas, didesnis negunaudingosios iðkasenos, brangûs metalai,švytintys auksai ar naftos telkiniai. Jigarantuoja natûralià kartø kaità, tautos genofondà.Deja, turime pripaþinti – èia mûsøvalstybë yra paþeidþiama. Maþëjantis gimstamumas,pirmagimiø tëvø senëjimo tendencija,giluminiø ryðiø tarp kartø sutrûkinëjimasir susvetimëjimas, gimtosios þemësðventenybës, sakralumo jausmo netekimas,Dekalogo ásakymø sureliatyvinimas irkiti veiksniai toli graþu neprisideda prie tautossveikatos. Mes dar nekalbame apie nusikalstamumomastà, þiaurumà, saviþudybes,narkomanijà ir kt. Tas mus verèia ieðkotiávairiø veiksmingø objektyviø priemoniøir bûdø, kaip paversti sveikatà didþia nacionalinevertybe. Ypaè svarbu apsaugotiþmogø ne tik nuo somatiniø ligø, bet ir psichiniø,didþiulës nervinës átampos, kurià jispatiria laisvosios rinkos, konkurencijos sàlygomisar gyvendamas didmiesèiuose,tuose „nervø mazguose“.Beatodairiðkas miestø augimas, technosferosplëtra darosi grësminga. Sakoma,kad artëja viena ið sunkiausiø pasaulinëscivilizacijos ir globalizacijos kriziø, susijusiøsu tuo, kad nuolat daugëja didþiøjømiestø gyventojø ir ðio proceso darosineámanoma kontroliuoti. Mûsø amþiujemegapoliø skaièius artëja prie 50. Kiekvienamejø gyvena maþiausiai penki milijonaiþmoniø. Þmonës gyvena pernelyg tankiai,aplinka labai uþteršta toksiðkomis medþiagomisir gamybos atliekomis, gausiossocialinës grupës skursta, jø sveikata blogëja,vis labiau plinta nusikalstamumas irnarkomanija. Tokijo – Jokahamos gyventojøskaièius perlipo per 30 milijonø, Meksiko– per 20, Niujorko – per 20 ir t.t. Miestai,be abejo, nepaprastai reikðmingi pasauliokultûros ir ekonomikos raidai ir bendraiþmonijos paþangai, nors dël pastarosiosdabar smarkiai abejojama.XXI a. pradþioje pusæ Þemës gyventojøsudarys miestieèiai. Taigi globalinësmiestø katastrofos pavojus realus ir kasmetdidëja, þada sunkiø padariniø visaiþmonijai, jeigu nebus imtasi skubiø veiksmingøpriemoniø ðá procesà suvaldyti, paþabotitechnokratiná màstymà ir veikimà.O juk technosfera turëtø bûti pritaikyta priepsicho ir ekosferø. Priešingu atveju þmogøjau dabar tykoja ir tykos nuolatinës maþesnësar didesnës nelaimës ir netektys.Kaþkuris iš futurologø pasakë: XXI a. pradþiosþmonës bus bene dramatiðkiausiolikimo þmonës – nervingi, persekiojami ðirdiesydø, psichiðkai nesveiki. Ið tiesø ðiameteiginyje yra dalis tiesos.Akivaizdu, kad psichinë þmogaus sveikatapriklauso nuo visø mûsø – pilieèiø irtautieèiø susiklausymo. Turëdama gerai apgalvotàástatymø sistemà ir programà, apsauganèiasþmogø nuo degradavimo ir kriziø,vyresnio amþiaus þmoniø vieniðumo irjø nereikalingumo artimiesiems ir pasauliuijausmo, valstybë gali garantuoti psichinæsveikatà. Taèiau mes galime daug padëtivieni kitiems, stiprindami ir turtindamibûtent ávairius bendruomeninius ryðius, padëtiteisiðkai, finansiðkai, moraliai, altruistiðkai.Mûsø ðalyje turi bûti daugiau reiklumovadinamajam darbo, veiklos ir poilsio ritmui,kultûrai tiek valstybiniame, tiek privaèiamesektoriuose. Taip galima pasiekti, kad nuolatinësnervinës átampos ir konfliktinës situacijos,agresyvumo proverþiai nenualintøþmogaus psichinës sveikatos ir nepaþemintøjo orumo, nesusilpnintø jo prigimtiniø teisiøir laisviø bei saviraiðkos galimybiø. Galiausiaisvarbu atsiremti á esmines mûsø kultûrosvertybes, patikrintas ðimtmeèiø, jaspraturtinti nauju istoriniu patyrimu ir jautriaidiegti jaunajai kartai, kad ji galëtø pasakyti:mûsø tëvai ir protëviai buvo ðviesûs þmonës,nelaidë þodþiø vëjais ir iðvedë mus ávaiskesnes gyvenimo ir kûrybos erdves.Mes, lietuviai, turime gerø pavyzdþiø,kaip diegti þmonëms, jaunajai kartai sveikogyvenimo bûdo pavyzdþius ir idëjas. Èiapirmiausia iðkyla M.Valanèiaus, Vydûno,M.Reinio, S.Ðalkauskio, K.Dineikos ir kitøvardai. Jø neásakmi, jautri pedagogika nesenstair šiandien. Jø raðtuose kultûros irsveikatos tema uþima labai svarbià vietà.M.Valanèiaus pradëtas didis uþmojis iðvaduotiLietuvà ið carinës Rusijos gniauþtø perblaivybæ buvo ir bus tikro istorinio perversmopavyzdys. Já vëliau pasigavo ir maþalietuviai,ákûræ 1900 m. draugijà simboliniupavadinimu Lietuvos þvaigþdë.Ypaè Vydûnas visuomet paþymëdavo,kad sveikata yra darnos bûsena. Jis prabiloapie þmogaus natûralumà, tikràjá graþumà,teikiamà „natûralaus sveikumo“. Joprieðybë – alkoholiniai gërimai, rûkymas,nesveikas maitinimasis ir kiti þalingi áproèiai.Dël jø asmuo suirsta, pagausëja ligø, sveikatasugriûva. Vydûnas matë tik vienà iðeitá– bûtina gyventi iðmintingai, þmoniðkai tvarkytisavo gyvenimà, kaip jis sakydavo, išsavo esmës, ið dvasios, siekiant „skaidriossàmonës ðviesos“. Reikia – mokë jis – siektigamtos dësniø ir þmogiðkosios veiklos,doros dësniø suderinamumo; visame kameþmogiðkumo pradas privalàs vyrauti.Vydûno pedagoginë didaktika ádomi irgili, paremta Vakarø ir Rytø civilizacijø patirtimi.Jam labiausiai rûpëjo þmogaus kûnoir dvasios harmonija, jo dvasios ir sielos augimas.Vydûnas skeptiðkai vertino S.Freudàuþ þmogaus sugamtinimà. Jis këlë dideliusreikalavimus visiems, kurie ugdo irlavina vaikus, paauglius ir jaunimà. Jam dingojosi:neturëtø në vienas girtaujantis þmogusuþimti valdþioje nors ir paprasto valdininkovietos. Mokytojai, gydytojai, teisëjaiir kunigai privalo bûti atleidþiami, jeigu girtautø.„Valdþios þmonës turëtø bûti visuometblaivûs ir nepajudinami kaip þemës aðigalioþvaigþdës“. Filosofas blaivumo erdvænubrëþë nuo virðininkø, valdþios atstovø ikiautomobiliø „veþëjø“.Taèiau susimàstykime: ar paseno Vydûnas,kuris ðias mintis dëstë 1930 metais?Galbût Vydûnas per daug kategoriškaiteigë, jog garbës esàs vertas tik blaivusþmogus, jog politinæ nepriklausomybæ iðsaugostik blaivûs þmonës, bet drauge jispranaðiðkai sakë, kad „tik blaivioms tautomsauðta laiminga ateitis“, tik tokios tautoseina þmoniðkumo ir kultûros linkme.Þvelgiant ið ðiandienos pozicijø, nepasenoVydûnas, turëjæs savyje tikrojodonkichotiðkumo, kuris yra didi vertybë,kai këlë sàmonës ir savimonës ðviesosproblematikà. Nepaseno ir Blaise Pascalis,didis filosofas, mistikas, kai savo Mintyseraðë apie þmogø, tà màstanèià nendræ,apie màstymà, darantá þmogø didá.„Màstanti nendrë – ne erdvëje turiu ieðkotisavo didybës, bet savo màstymo plotmëje.Neturësiu daugiau, valdydamasþemes; visata mane aprëpia erdve ir praryjakaip taðkà; að jà aprëpiu màstymu“.B.Pascalio kvietimas stengtis tinkamai12 Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12