Valstybė ir miškas - Vilniaus universitetas

aidamàstyti, nes tai dorovës principas, iðtiesyra didis intelekto atradimas.Tinkamas màstymas garantuoja sëkmingàgyvenimo veiklà, padeda pamatuskultûros ir sveikatos sanglaudai, nepaisantvisokiausiø nepalankiø aplinkybiø bei jëgø.O jø visada buvo ir bus, jas áveikti galima tikdidelëmis valios, kurià valdo màstymas, pastangomis.Paprastas teiginys – pirmiausiaderamai màstyk ir tik po to veik – labai teisingas.Juk pats mûsø kûnas yra mûsø minèiøproduktas. Gydant þmogaus mintys yra,kaip sako medikai, gerokai svarbesnës neguvaistai. Tà paliudija vadinamasis placeboefektas, kai pats ligonis, tikëdamas tariamøjøvaistø veiksmingumu, iš tikrøjø sulaukiapagerëjimo, greièiau pasveiksta.Netgi nepriekaiðtingà, gerà sveikatàgali slopinti niûrios, negatyvios mintys. Jospriartina negalià, skausmà, diskomfortopojûtá, streso bûsenas. Reikia pripaþinti –egzistuoja negatyvus ir pozityvus, teisingasmàstymas. Tai dvi prieðybës, bet jos abisusijusios su dvasios pusiausvyra. Vienajà naikina, nepastebimai ardo ir gniuþdo,kita jai suteikia stabilumo, talkina imunineisistemai, neða dþiaugsmà ir meilæ. Apskritaigebëjimas atsikratyti negatyvumo,vengti ir išvengti jo ir ligos yra ne kas kitakaip „savigyna“. Ji – akivaizdus kultûros,auklëjimo ir saviauklos reiðkinys. Kaip padëtisau paèiam, kad jaustumei kûno irdvasios pusiausvyrà? Toks klausimas iðkyladaugeliui màstanèiøjø pozityviai.Ieškant atsakymo, imamasi ávairiø terapiniøpriemoniø. Moderni ir plaèiai paplitusiyra Sebastiano Kneipo (1821–1897),pastoriaus ið Viorishofeno, þymiausio visølaikø „vandens gydytojo“ ir vieno naujøjølaikø natûraliosios medicinos pradininkø,terapija. Tai ne vien tik procedûros, ji remiasipenkiais postulatais. Pagrindinis jø– vandens terapija, kiti – tinklinis judëjimas,protinga mityba, gydymas vaistaþolëmis,taip pat vadinamoji tvarkos terapija. Pastarasisterminas daugeliui maþiau girdëtas.Anot U.Rückerto, já galëtume paaiðkintitaip: „ávesti tvarkà savo gyvenime“. Kitaiptariant, rasti teisingà átampos ir atsipalaidavimosantyká. Arba dar paprasèiau: rastisau tinkamà gyvenimo bûdà“.Bet, antra vertus, toks svarbus dalykas,kaip minëtasis tvarkos savo gyvenime ávedimas,argi neprasideda nuo mûsø aptariamojopozityvaus màstymo?! Netgi ásitikinimas,jog sensti, glûdi mûsø prote. Mokslasteigia: mûsø kûnas atsinaujina kas septynerimetai. Senëjimas – tai negatyvaus,riboto màstymo pasekmë, tad sugebëjimastarsi iðmesti ið galvos niûrias, prastas mintisgelbsti nuo senëjimo tykojimo. Tam padedameditacija, joga, ypaè iðaukðtintos irsubtiliai perprastos Rytø filosofø iðminèiø,mistikø ir gydytojø. Mes, europieèiai, iðpuoselëjomeiðtisà gerontologijos mokslo sritáir daug vilèiø siejame su jos galimybëmispratæsti þmogaus egzistencijà. Taèiau rytieèiamstai atrodo savotiðka kova su gamtosdësniais, materialistinës galvosenos vaikiðkiuþsiëmimai, vos ne smëlio piliø statymasjûros pakrantëje. Kokia prasmë, pasak indømokslininko ir dvasinio vadovo ÐrilosPrabhupados (1896–1977), senoliui, kuráslegia daugybë ligø, pratæsti gyvenimà arpersodinti kito ðirdá. Kad ir sukûræ komfortocivilizacijà mes niekuomet neáveiksime mirtiesir nenugalësime visø ligø. Iðties reikiaieðkoti kitur – dvasinio gyvenimo pilnatvëje,siekiamybëje iðlaisvinti þmogø nuo kentëjimo– socialinio ir psichinio. Vedose sakoma– gyvoji bûtybë nemateriali, nors jiákalinta materialiame kûne.Nesigilindami á smulkesná ar kritiná ðiosfundamentalios koncepcijos vertinimà, pastebësimetik tiek: kodël kûnas atsinaujinakas septyneri metai ir kà reikia daryti,kad jis nebûtø sustingæs, o judrus tarsi kûdikioeinant metams ir didëjant gyvenimonaðtai, lygiai svarbu rytieèiams ir vakarieèiams.J.Hagelino teigimu, „ligos negali ásitvirtintikûne, kurá valdo harmoningos mintys.Ásisàmonink, kad egzistuoja tik geri dalykai,ir jeigu tik á juos kreipsi dëmesá, juosir prisikviesi. Blogos mintys – visø þmonijosnegeroviø, áskaitant ligas, skurdà beinepasitenkinimà, prieþastis“.Taigi nesveikatà, ligas prisikvieèiamesavo mintimis, prisišaukiame klausydamipilnø negandø, liûdesio ir netikëjimo gyvenimoprasmingumu kitø istorijø. Tad derëtøpuoselëti ir saugoti gerø minèiø sankaupaskasdienai ir „juodai dienai“. Vadinamiejiiðminèiai, mistikai ir dvasios dalykøaiðkintojai perspëja: susigràþinti prarastàsveikatà nebûna paprasta, daþnai ji iðvisnesugráþta. Iðties, amþina jaunystë tëratik nepasiekiamas idealas ar graþi svajonë,nakties sapno vaizdiniø keista pynë,kurios negali gerai suvokti.Kiekvienas ið mûsø sàmoningai ar nesàmoningaiprisilieèia prie trijø sferø – fiziniogyvenimo, astralinës ir mentalinës – ir bandojas suprasti, ásisàmoninti. Fizinio gyvenimosfera prasideda nuo higienos, „nuo teisingonaudojimosi šviesa, sukaupta augaluoseir vaisiuose. Kitaip tariant, ji prasidedanuo tinkamos mitybos. Mityba – tai ávadas áfiziná gyvenimà. Ávadas á dvasiná gyvenimàyra muzika, o á Dieviðkàjá – malda“. Fiziniogyvenimo sferos sudedamosios – nepriekaiðtingaskûnas (anaiptol ne kultûristinis, demonstratyvusir egoistiðkas), gera sveikata,normalus svoris ir kt. Kitos sferos – astralinëir mentalinë, kur formuojasi jausmai ir mintys,dar nëra pakankamai iðtirtos ir ásisàmonintos.Kaip teigia O.A.Aivanhovas, „ligos irvaistø prieþasèiø reikia ieðkoti daugaukšèiau. Pamaþu mokslas tai atskleis“.Tasai „aukšèiau“ yra dvasinio gyvenimoerdvë ir turinys. Individai, teikiantys jampirmenybæ, pirmenybæ vidiniam gyvenimui,minèiai, pozityviam màstymui, valiai,pranoksta visus kitus savo jëga, rimtimi,savitvarda, pakylëtumu, bûties pilnatve. Taitikri faktai, taèiau jie dar maþai iðtirti moksliniupoþiûriu. Jie lieka filosofø, psichologøarba mistikø apmàstymø zonoje.Jie sukaupë daug patikimø duomenøminèiai, daug unikalaus ávairiø civilizacijøpatyrimo. Pavyzdþiui, kad ir Amerikos indënøpranaðystës, kur teigiama, kad „skausmasir ligos prasideda tada, kai senoji energijaprieðinasi naujajai. Skausmingos tavokûno vietos yra „susikirtimo taðkai“, kurieatsiranda þmogui keièiantis ir augant“. Þmogiðkosiosbûtybës, lydimos ne tik ðviesiøminèiø, kilniø norø, bet ir agresyvumo, neapykantosir destruktyvumo, tapsmas autentiðkaasmenybe buvo ir iðliks didþia paslaptimi.„Galime bûti kupini vilèiø dël þmonijos,nes iš principo kiekvienas gali taptigeru ir sveiku þmogumi, – rašo humanistinëspsichologijos ákvëpëjas A.Maslowas, –bet mes taip pat turime jausti lûdesá, nes tikmaþuma ið tikrøjø tampa gerais þmonëmis.Jei norime suþinoti, kodël vieni tampa, okiti ne, reikia studijuoti save aktualizuojanèiøþmoniø gyvenimo istorijas, kad suþinotume,kaip jie tai padaro“.Ši A.Maslowo mintis mums pasirodëádomi ir svarbi. Ðá straipsná pradëjome nuoM.Lukðienës autoritetingø minèiø. Manytume,jog paèios profesorës biografijos,tekstø, amþininkø margø prisiminimø tyrinëjimaiir apibendrinimai bus labai svarbûstokiai uþduoèiai ágyvendinti. M.Lukðienësraðtuose daþnokai iðsakomos mintysdël ðiuolaikinës kultûros destrukciniø pradø:perdëto „þvaigþdþiø“ kulto, popsomastø, masinës kultûros banalybiø, individoabsoliuèiø laisviø ir kt. Jos yra pastebëta:kultûra galinti ne tik kad nepasitarnautiindivido ir visuomenës sveikatai, betir prisidëti prie jos griovimo. Mes daþnaimatome savo kultûros procesà susiskaldþiusá,be jungiamøjø grandþiø, be visumos,o juk „tikrajai kultûros savireguliacijaibûtinos maþiausiai trys sàlygos: visuminiskultûros raidos suvokimas, aukðtamàstymo ir gili þmoniø santykiø kultûra“.Tai labai paprasti ir iðkalbingi konceptualûsteiginiai. Nagrinëjant kultûros ir sveikatossanglaudà juos reikia turëti galvoje.Juoba kai jau áþengëme á energetinës medicinosamþiø, o toji sanglauda neprarandasavo aktualumo, pateikia daug netikëtøsituacijø, kurias reikia perprasti mokslui irpraktikai. Atrodytø, senoji arba nuolatinëproblema neiðnyksta ið aistringesniø ar ramesniødiskursø – þvelgti á visa tuo pat metuið dvasinës ir materialiosios pusës. Ir visdëlto þvelgiant nederëtø prarasti esminëskrypties – krypties aukštyn, t.y. dvasios virðenybës,vidinio gyvenimo pilnatvës link.Mokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 13