Valstybė ir miškas - Vilniaus universitetas

Kitø metø pradþioje þymiausiam mûsødienø Lietuvos matematikos didaktikosspecialistui Bronislovui Balèyèiui sukaks85 metai, 63 metai – nuo 52 metustrukusios jo pedagoginës veiklos ir 57 metai– nuo jo mokslinës veiklos pradþios.Bronislovas Balèytis, gimæs 1926 m. vasario14 d. dab. Šilutës r., Paupariø k., – profesorius(1979) habilituotas daktaras (socialiniaimokslai, edukologija) (1994), Lietuvosmatematikø draugijos narys. 1934–1938 m.mokësi dab. Ðilutës rajono Grigaliðkëspradþios mokykloje, 1938–1940 m. – ÞemaièiøNaumiesèio progimnazijoje, 1944–1946 m. – Ðvëkðnos gimnazijoje. 1946–1948 m. studijavo Klaipëdos mokytojø institutoFizikos ir matematikos skyriuje, 1954m. baigë matematikos studijas Vilniaus pedagoginioinstituto neakivaizdiniame skyriuje.1945 m. B. Balèytis dirbo Ðilutës maðinø-traktoriøstoties vyr. buhalteriu, 1947–1949 m. – Klaipëdos mokytojø seminarijosvyr. buhalteriu, 1947–1958 m. – ðios mokytojøseminarijos (pedagoginës mokyklos)dëstytoju. 1958–1972 m. dirbo Ðiauliø pedagoginioinstituto matematikos katedrosvyr. dëstytoju, vedëju, docentu, 1973–1978m. – pradinio mokymo katedros docentu,1979–1992 m. – profesoriumi, 1992–1998m. buvo Ðiauliø universiteto Matematikosdidaktikos katedros vedëjas, 1998–1999 m.– profesorius. 1999 m. iðëjo á pensijà.Mokslinë B.Balèyèio veikla prasidëjo1954 m., kai pedagoginëje periodikoje buvoišspausdintas pirmasis jo straipsnis apiemokiniø savarankiðkø darbø organizavimàmatematikos pamokose. Nuo to laiko vienLietuvos pedagoginëje periodikoje jis paskelbëdaugiau kaip 50 straipsniø, per 30straipsniø – buvusios SSRS pedagoginëjeperiodikoje, respublikinëse, sàjunginëse irtarptautinëse mokslinëse konferencijose.1966 m. Peterburge (buv. Leningrade) apgynëpedagogikos mokslø kandidato (dab.daktaro) disertacijà apie daugybos ir dalybosveiksmø mokymà pradinëse klasëse,1994 m. apgynë habilitaciná darbà Vilniauspedagoginiame universitete apie savo 23m. veiklà, tobulinant matematikos mokymàpradinëse klasëse, – jis parengë lietuviðkostrimetës pradinës mokyklos matematikosmokymo sistemà (1970–1973) ir ðeðiameèiøvaikø matematikos mokymo sistemà(1981–1989). 1982 m. B.Balèyèiui paskirtaLietuvos SSR valstybinë premija. Sistemøpagrindas – matematikos vadovëliai ir knygosmokytojams bei pratybø sàsiuviniai mokiniams.B.Balèytis parengë ir 3 mokomàsias-metodinespriemones studentams beipradiniø klasiø mokytojams. Jo vadovëliaiir kitos mokymo priemonës iðverstos á lenkøbei rusø kalbas ir vartojamos LietuvosProfesoriuiBronislovui Balèyèiui – 85tautiniø maþumø mokyklose. 1991–1997 m.B. Balèytis parengë pradiniø klasiø matematikosprogramà ir mokymo metodinëssistemos metmenis, du kartus pertvarkë iriðleido savo matematikos vadovëlius I–IVklasëms, pratybø sàsiuvinius, knygas mokytojams,papildomam darbui su gabiaisiaispriemones (kai kà – su bendraautoriais).Šiuo metu Martyno Maþvydo bibliotekoselektroniniame kataloge yra 330 joparengtø vadovëliø, knygø mokytojams irpratybø sàsiuviniø, taip pat kitø metodiniøpriemoniø lietuviø, rusø ir lenkø kalbomis.O B.Balèyèio ásijungimo á ðià veiklà istorijabuvo tokia. Prieð visuotinio vidurinio mokymoávedimà nuo 1970 m. SSRS buvo rengiamasipereiti prie naujø mokymo programøir vadovëliø. Buvo priimta nauja matematikosmokymo kryptis, pagrásta aibiø teorijoslogika, kuri XX a. viduryje plito ið pradþiøPrancûzijoje, po to ir visame Vakarøpasaulyje. Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimaitais klausimais. Visà matematikà, taigiir jos mokymà imta grásti Nikola Burbaki(Nicolas Bourbaki) slapyvardþiu pasivadinusiosprancûzø matematikø grupës, susibûrusios1937 m., darbais. Grupës tikslasbuvo ágyvendinti þymaus vokieèiø matematikoDavido Hilberto (Hilbert, 1896–1943)idëjà – apþvelgti ávairias matematines idëjasformaliuoju aksiominiu metodu. Grupësiniciatoriai buvo H.Kartanas (Cartan),Þ.A.E.Djedonë (Dieudonné, 1906–1992, vienaspagrindiniø iniciatoriø), K.Ðevaljë (Chevalley)ir kiti. Pasirašydama N. Burbaki slapyvardþiu,grupë nuo 1939 m. iðleido prancûzøkalba daugiau kaip 30 tomø traktatà„Matematikos elementai“ (Éléments demathématique). Jame iðdëstyti pagrindiniaimatematikos skyriai. Dëstoma abstrakèiai,remiantis dedukciniu metodu, pateikiami tikloginiai matematiniø teorijø metmenys. Jøpagrindà sudaro aksiomomis nusakomosstruktûros, pvz., tvarkos, grupës, topologinësstruktûros. Matematika klasifikuojamapagal struktûrø tipus. Tuo ði klasifikacija skiriasinuo áprastinës: aritmetika, algebra, geometrijair kt. klasifikacijos. Matematikos kalba– aibiø teorija. Veikia N. Burbaki seminaras,kuriame skaitomi ávairiø ðaliø mokslininkøpraneðimai. Veikianèios grupës sudëtisneskelbiama. Joje matematikai bûna,kol jiems sukanka 50 metø. Taigi ðia idëjabuvo susiþavëta ir á mokykliná matematikoskursà átraukta daug aibiø teorijos pradmenø.Taèiau Prancûzijoje, o ir kitur Vakaruoselabai greitai buvo pastebëta, kad pradiniøbei viduriniø klasiø mokiniams toks mokymasyra pernelyg abstraktus, ir gráþta prietradiciškesnio mokyklinës matematikos turinio.SSRS, iðleidus labai daug lëðø naujaimokymo sistemai kurti, mokytojams perkvalifikuoti(kasmet mokytojai buvo kvieèiamiá keliø savaièiø kursus), dar buvo bandytalaikytis ðios sistemos, taèiau XX a. 9-àjá dešimtmetá jos buvo atsisakyta.Maskvoje vyko sàjunginiai pasitarimaitais klausimais. Svarstant pradinio ugdymoproblemas, matematikos mokymà pradinëseklasëse, 3 docentai – Bronius Balèytis iðÐiauliø pedagoginio instituto, Janis Mencis(Mencis, g. 1914) iš Liepojos pedagoginioinstituto (Latvija) ir Olafas Prinitsas (Prinits,1924–2006) iš Tartu universiteto (Estija) iðkëlëtokià idëjà: „Neámanoma integruoti matematikosmokymo pradinëse klasëse surealiu gyvenimu, jei ið to paties Maskvojeparaðyto vadovëlio mokysime vaikus ir Klaipëdoje,ir Liepojoje, ir Tartu, ir Vorkutoje, irVladivostoke, ir Taðkente, ir Kaukaze... Kasaiðku europinës dalies vaikui, tas bus neaiðkupietieèiui, Kaukazo kalnieèiui ar ðiaurieèiui.Todël praðome leisti pagal vieningàprogramà kurti vadovëlius atskiroms respublikoms“.Ðià idëjà palaikë ir Gruzijos atstovai.Taip Baltijos respublikos ir Gruzijaiðsikovojo teisæ raðyti ir leisti tautiškesnius,susietus su konkreèia respublika matematikosvadovëlius I–III klasëms. Kartu su vadovëliaisbuvo pirmà kartà SSRS paraðytosir iðleistos metodiniø nurodymø knygosmokytojams bei sukurti ir iðleisti pratybø sàsiuviniaimokiniams. Tai buvo þenklus Baltijosrespublikø laimëjimas tiek politiniu, tiekdidaktiniu poþiûriu.Gyvenimas reikalavo ir daugiau pertvarkymø.Atkûrus nepriklausomybæ, vadovëliusir kitas mokymo priemones irgi teko ne kartàperdirbti. Pakito ir jø pavadinimai – vietoje„Matematikos“ pereita prie vaikiðkesnio –„Skaièiø ðalis“. Parengë prof. B.Balèytis ir pagalbininkø.Tai buvusios jo studentës: DanutëMeðkauskaitë (dirbusi Pedagogikosmokslinio tyrimo institute, dësèiusi Vilniauspedagoginiame universitete), Aldona Vaièiulienë(dirbusi Kelmës r. mokyklose, 1974 m.– nusipelniusi, 1988 m. – liaudies mokytoja,1993 m. – mokytoja ekspertë), ilgai Ðiauliøuniversitete toje paèioje katedroje dësèiusiosJanina Balèytienë, doc. dr. Danutë Genienë,Roma Vainauskienë, kolegë iš kito fakultetodoc. dr. Ona Ðtitilienë, dukra doc. dr.Rima Martinënienë, ðiaulietës mokytojos JolantaButenienë ir Laima Tomënienë. Jos visos– kai kuriø naujesniø prof. B.Balèyèio mokymopriemoniø bendraautorës. O prof.B.Balèyèio buvusi studentë doc. dr. DanutëKiseliova su vyru prof. dr. Arkadijum Kiseliovuir dukra sukûrë atskirà pradinio matematikosmokymo sistemà.Prof. habil. dr. Algirdas AÞUBALISGenerolo Jono ÞemaièioLietuvos karo akademijaMokslas ir gyvenimas 2010 Nr. 11–12 33