Ilgo gyvenimosuvestinëÞinomas lietuviø raðytojas, poetas VacysReimeris kitais metais ðvæs garbingàsavo devyniasdeðimtojo gimtadienio jubiliejø.Brandi, solidi sukaktis. Lietuvos raðytojøðeimoje – jis pats vyriausias literatas.Nieko stebëtina, jog <strong>ir</strong> nueitas gyvenimokelias – turiningas. „Prisipaþástu –gyvenau...“, – atv<strong>ir</strong>auja poetas áþanginiameþodyje „Á baltà klausianèià erdvæ...“,iðspausdintame naujoje Vacio Reimerioknygoje „...buvo...“ (640 p., iðleido „Þuvëdros“leidykla).Išties solidi knyga, aprëpianti ne tikilgà Vacio Reimerio gyvenimo kelià, bet<strong>ir</strong> supaþindinanti skaitytojà su daugybeliteratûros <strong>ir</strong> kultûros veikëjø, ávykiø, nutikimø.Jau áþanginiame knygos þodyjeV.Reimeris raðo: „Mintyse kyla <strong>ir</strong> lyg vaizdajuostëjeprabëga tiek daug visa ko –nuo vaikystëje áspausto basos kojos pëdsakokiemo þemëje iki skrydþiø oro laineriaisper meridianus <strong>ir</strong> pusiaujus, nuoðalia ramunëlës þiedo klausytos kamanësdainos iki planetos didmiesèiø alsaustriukðmo, nuo motinos mielos glamonësiki karðtos meilës artimam þmogui, nuop<strong>ir</strong>mos paþinties su raðto slëpiniu iki asmeninëspat<strong>ir</strong>ties dalyvaujant knygos pasauliokûrime. Atrodo – begalinës distancijos,neaprëpiami reiðkiniai“.Šioje solidþios apimties vaizduojamuojupasakojimu vertingoje knygoje atsispindikone visi autoriaus <strong>ir</strong> Lietuvos gyvenimovingiai, realijos, kultûros ðviesuliøportretai. Rašytojo gyvenimo kelyje sukositokios ryðkios <strong>ir</strong> savaimingos asmenybës,kaip Salomëja Nëris <strong>ir</strong> AntanasVenclova, Juozas Baltuðis <strong>ir</strong> EduardasMieþelaitis, Telesforas Kulakauskas <strong>ir</strong> ViktorasKuprevièius, Bronys Raila <strong>ir</strong> BernardasBrazdþionis... Knygoje jie anaiptol neiðvardijami,o apie juos pasakojama, pasakojamagyvai, patraukliai, nevengiantnetikëtø epizodø, ryðkiø detaliø, psichologiniøðtrichø. Beveik du deðimtmeèiusVacys Reimeris d<strong>ir</strong>bo savaitraðèio „Literatûra<strong>ir</strong> menas“ redaktoriumi, vëliau septyniolikametø vadovavo laikraðèio „Gimtasiskraðtas“ redakcijai, po to buvo Taikoskomiteto p<strong>ir</strong>mininku. Kiekvienoje darbovietëje– vis nauji þmonës, nauji susitikimai,pokalbiai. Skaitantiesiems knygàbus ádomu pasekti, kaip ðiuose spaudosleidiniuose mezgësi kûrybos ak<strong>ir</strong>aèiai,brendo jaunieji menininkai, gimë netikëtosidëjos <strong>ir</strong> sumanymai.Knygoje gyvai plaka autoriaus ð<strong>ir</strong>dis,jo esybë, nugyvento laiko autentika. Visaspasakojimas iðsitenka septyniuosestambiuose skyriuose, kuriø kiekvienaspavadinimas <strong>ir</strong> sueiliuojamas (ne veltuiautorius – poetas!),<strong>ir</strong> kiekvieno pradþioje pateikiamasmeniškas piešinys (autorius turi <strong>ir</strong> dailininkotalentà, – skaitytojas galës tuo ásitikintipaþvelgæs á autoriaus pieðiniø reprodukcijas).„Gimta, uþaugta, gyventa palei Baltijonskubanèià Ventà...“ – taip pavadintasp<strong>ir</strong>masis knygos skyrius. Ið ðio pavadinimonesunku suvokti, jog autorius èia kalbaapie jo vaikystæ <strong>ir</strong> jaunystës metus apjuosusiàVentà – su þydrais vingiais <strong>ir</strong> slëpiningaisuþutëkiais, sietuvomis <strong>ir</strong> brastomis,su ajerø <strong>ir</strong> meldø priþëlusiais pakraðèiais,uþ kuriø glûdëjo gilûs duburiai. „Ventadar gyva, – rašo autorius, – dar pilnavandens lelijø <strong>ir</strong> neiðnykstanèiø prisiminimø.Tai ne tik sidabrinë vandens tëkmë,tai <strong>ir</strong> judrus veidrodis, kuriame matai atsispindinèiusdaugybæ dienø <strong>ir</strong> metø, ðimtuslaiko srovës nuneðtø tolyn þmoniø veidø,likimø. Kaip <strong>ir</strong> kadais, èia svaiginanèiaiatsispindi gimtinës dangus“. Jautriai,ðiltai autorius prisimena savo vaikystæ Ventospakrantëje ásikûrusiuose Kurðënuose,paþeria spalvingø detaliø, sukuria ásimintinøherojø, sutiktø jo gyvenimo kely.Bûtent ið èia, ið Kurðënø, poeto keliasvingiavo á Rusijos platumas, vëliau –Maskvà, ið kurios gráþta jau á pokarinæ Lietuvà.Tie karo <strong>ir</strong> pokario epizodai vëlgi paþeriagausybæ ádomiausiø faktø, detaliø,kurie daugeliui skaitytojø suteiks tikrà atradimodþiaugsmà.Knygos baigiamajame skyriuje V.Reimeris,pergyvenæs tiek ávykiø, istorijø, sutikæsdaugybæ neuþm<strong>ir</strong>ðtamø þmoniø, prisipaþástastengæsis atrinkti tai, kas svarbu,kas atmintina <strong>ir</strong> kas ádomu ne tik pa-Praneðëjas pasidalijo <strong>ir</strong> asmeniniu patyrimu,nagrinëjant Kurtuvënø regioninioparko (Ðiauliø <strong>ir</strong> Kelmës r.) adventyviniøaugalø taksonominæ sudëtá, jø geografijà<strong>ir</strong> kt.Ðiø eiluèiø autorius su savo praneðimu,,persikëlë“ á organizmo apsaugà <strong>ir</strong>praneðime gvildeno vienos ið gyvybiniø– imuninës sistemos struktûrà <strong>ir</strong> jos funkcijøypatumus. Vienas ið ðios sistemosypatumø – glaudus <strong>ir</strong> abipusis ryšys sunervø <strong>ir</strong> endokrinine sistemomis. Bet kuriosgyvybinës sistemos paþeidimas turësátakos <strong>ir</strong> imuninei bûklei, vaizdþiai tariant,teigiamas stresas aktyvins imuninæsistemà, o neigiamas stresas – slopins.Praneðëjas supaþindino su imuninës (lim-foidinës) sistemos ypatumais: p<strong>ir</strong>miniais(pagrindiniais) <strong>ir</strong> antriniais limfoidiniais organais,kurie iðsidëstæ visame organizme<strong>ir</strong> saugo já nuo áva<strong>ir</strong>iø ligø sukëlëjø. Antrasimuninës sistemos ypatumas – imuninëssistemos làstelës ar molekulës nuolatjuda, vyksta jø rec<strong>ir</strong>kuliacija. Visavertëimuninë sistema sugeba atpaþinti (treèiasypatumas) ligos sukëlëjà <strong>ir</strong> já paðalinti –fagocituojant, citotoksiðkai veikiant, eliminuojantið organizmo. Molekulinë imunologijaleidþia geriau paþinti atpaþinimo,signalo perdavimo, imuninio atsako <strong>ir</strong> kitusprocesus. Imunologijoje (ketv<strong>ir</strong>tasypatumas) naudojami ne tik imunologiniaimetodai, bet <strong>ir</strong> biocheminiai, genetiniaibei daugelis kitø. Biologijos mokytoju<strong>ir</strong>eikia suprasti <strong>ir</strong> ágimtø bei ágytø imunodeficitøátakà (pvz., AIDS infekcija). Bûtinasuprasti transplantacijos procesus <strong>ir</strong>jø reikðmæ organizmo iðgyvenimui. Labaisvarbu moksleiviams paaiðkinti <strong>ir</strong> skiepøprasmæ, apibûdinti pagrindines vakcinas.Dabar mes þinome, kas gamina imunokompetentineslàsteles. Tampa aiðku,kaip jos komunikuoja, kad turi atsk<strong>ir</strong>us receptorius,kuriuos naudoja tarpusavio sàveikai,kontaktams su antigenais ar antikûnais.Galima <strong>ir</strong> identifikuoti imunokompetentineslàsteles, nors jos turi daugiaukaip 350 þymenø (làsteliø diferenciacijosmolekuliø). Imuninio atsako veiklà kontroliuojane tik imuninio atsako genai, bet<strong>ir</strong> specialios medþiagos – citokinai, po-46 Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12
èiam atsiminimø autoriui. Jis rašo:„Stengiausi, bet, kaip sakoma, medþiagaprieðinosi, faktai <strong>ir</strong> þmonës neatsk<strong>ir</strong>iamaisusijæ su laiku, vieta, reikðme.Kaip kad stygos susijusios su muzikosinstrumentu. Atrodë, jei nutrauksi tà arkità atsiminimø stygà, nutrûks <strong>ir</strong> gyvenimomuzika. Perfrazuojant Demokrità,pasakiusá, kad vienas þmogus man atstojatautà, o tauta – vienà þmogø, pasakyèiau,kad tas ar kitas mano gyvenimoávykis ar þmogus, kurá prisimenu,man yra mano gyvenimas. Norint paraðytiknygà apie save, kiek ámanoma, reikiastengtis galvoti apie kitus“.Vacys Reimeris, pasakodamas apiesavo praeitá, ið tiesø pateikë daugybæ detaliøapie kitø – þinomø ar maþiau þinomø– þmoniø gyvenimus. Ir pateikë, svarbiausia,su graþia, pag<strong>ir</strong>tina tolerancija. Dabarneretai tenka skaityti prisiminimø knygas,kuriose autoriai kiek ámanydami aukðtinasave <strong>ir</strong> kartais visai nepelnytai juodina kitus,sutiktus gyvenimo kely. Jie tarsi kerðijasavo bendradarbiams bei buvusiemsbièiuliams, suvedinëja sàskaitas...Vacio Reimerio knygoje „...buvo...“viso to nëra. Su meile <strong>ir</strong> atida jis pasakoja<strong>ir</strong> apie tuos, kurie kadaise gelbëjoautoriui, <strong>ir</strong> tuos, kurie paliko jam gal <strong>ir</strong>ne patá geriausià áspûdá. Meilë <strong>ir</strong> pagarbavaizduojamiesiems personaþams –iðsk<strong>ir</strong>tinis <strong>ir</strong> pag<strong>ir</strong>tinas Vacio Reimerioknygos bruoþas.Gal ne kiekvienas skaitytojas ryðisskaityti toká didþiulá (pusseptinto ðimtopuslapiø) foliantà, bet kas ryðis, tas tikrainepasigailës. „Þadëdamas nenuobodþiàþodþio palydà, kvieèiu drauge pakeliautipraëjusio ðimtmeèio baigmësvingiais per istorines griûtis, karus, visømûsø bûties pokyèius“, – kvieèia autoriusbaigiamajame knygos þodyje.Stasys LIPSKISpuliariai vadinami „molekuliniais kurjeriais“.Be to, imunologiniai metodai taikomi<strong>ir</strong> kitose srityse – biochemijoje, genetikoje,biotechnologijoje <strong>ir</strong> net kriminalistikoje.Áva<strong>ir</strong>ûs biologijos dalykai dëstomibiologinio profilio universitetuose, pvz.,vien imunologijos kursai skaitomi 4 sk<strong>ir</strong>tinguoseuniversitetuose: VU, VytautoDidþiojo, Gedimino technikos, <strong>Vilniaus</strong>pedagoginiame <strong>ir</strong> kitose mokymo ástaigose.Todël biologijos mokytojai turi bûtisupaþindinti su biologijos áva<strong>ir</strong>ove <strong>ir</strong> naujomisjos kryptimis, kad galëtø geriauparuoðti moksleivius tolesnëms studijomsuniversitetuose ar kolegijose.Ernestas Hemingvëjus ten vaþiavo medþioti savanose <strong>ir</strong> þvejotiIndijos vandenyne, danø raðytoja Karen Bliksen tarp tø þaliø kalvøturëjo savo ûká, o pagal jos atsiminimø knygà vëliau buvo pastatytasþymus Holivudo filmas „Ið Afrikos“. Ið tø raðytojø darbø <strong>ir</strong> dokumentiniøfilmø bei nuotraukø apie laukinæ gamtà mes jau pusæ amþiaussavo galvose kuriame Kenijos vaizdà. Pridëkime vienà þymiausiøpasaulyje masajø gentá <strong>ir</strong> iðtverminguosius Kenijos bëgikus... Ðtai <strong>ir</strong>visas ðios pusiaujo ðalies paveikslas. O kokiomis spalvomis Afrikosð<strong>ir</strong>dimi vadinama Kenija pasipildë ðiais laikais?„Mzungu“ gyvenimasþaliøjø kalvøkraðteTarp rojaus Þemëje <strong>ir</strong> chaosoMykolas VADIŠISKenija ne tik literatûriðkai galëtø bûtivadinama Afrikos ð<strong>ir</strong>dimi, tai viena ekonomiškaistipriausiø Juodojo þemynošaliø. Sostinë Na<strong>ir</strong>obis jau tapo namaistrims su puse milijono gyventojø. Ðis dangoraiþiø<strong>ir</strong> lûðnynø didmiestis vadinamasvisos Rytø Afrikos verslo centru, o politinës<strong>ir</strong> socialinës reformos padarë Kenijàdar konkurencingesnæ ne tik tarp kaimyniø,bet <strong>ir</strong> pasaulyje.Ir nors ekonomiškai ši valstybë vis labiaustiprëja bei þengia dideliais þingsniaisá prieká, taèiau vis dar iðlieka dideliøkontrastø ðalis, balansuojanti tarp rojausÞemëje <strong>ir</strong> chaoso.Na<strong>ir</strong>obis – geriausias to pavyzdys. Nusileidusoro uoste, uþ tvoros galima iðvystididþiuliuose laisvuose plotuose risnojanèiasþ<strong>ir</strong>afas, taèiau jau kitoje pusëjechaotiðkai dygsta antenomis apkarstytidaugiabuèiai. Miesto centras blizga mëlynostiklo dangoraiþiais, taèiau iðklydusið jo galima patekti á bekraðèius skardiniønameliø gyvenamuosius rajonus susavomis taisyklëmis <strong>ir</strong> gyvenimo bûdu.Parduotuviø lentynose šalia vienas kitoblizga naujutëliai kompiuteriai <strong>ir</strong> metaliniaiþarijomis kaitinami lygintuvai. Visuosemiesto supermarketuose p<strong>ir</strong>kiniaikišami á plastikinius maiðelius, taèiau varganaðiukðliø iðveþimo sistema neturi neipajëgø apsikuopti, nei vietos, kur galëtøpadëti surinktas ðiukðles. Tokiø kontrastøsàraðà galima bûtø tæsti be galo.Vieno iš šios šalies tikrai neatimsi – gamtosáva<strong>ir</strong>ovës <strong>ir</strong> puikaus klimato. Bekraðtëssavanos, dþiunglës, didþiuliai eþerai <strong>ir</strong> kalnynai,dykumos, kanjonai <strong>ir</strong> uolëtos vësioskalnø v<strong>ir</strong>ðûnës, tropinë Indijos vandenynopakrantë <strong>ir</strong> mangroviø miðkais apþëlusiossalos. Tai puikios sàlygos visus metus augintikavà, arbatà, kukurûzus, ananasus <strong>ir</strong>mango vaisius, bulves, bananus, kokosorieðutus <strong>ir</strong> pomidorus. Tiesa, galima rastiKakamegos dþiunglëse<strong>ir</strong> tokiø vietø, kur þmonës kovoja dël vandenslaðo, o perkarusios akmenuotose dykumosebesigananèios karvës yra didþiausiasgyventojø turtas.Vis dëlto tai rojaus kampelis Þemëje,kur viskas auga <strong>ir</strong> gyvena visi didþiausiplanetos þinduoliai, tik neiðvengiamai besipleèianticivilizacija, techniniai laimëjimai<strong>ir</strong> kartu su paþanga atkeliaujanèiosproblemos nevaldomai verþiasi á ðias þaliàsiasAfrikos kalvas.Kenijos gyventojaiÞvelgiant á Kenijos þmones, <strong>ir</strong> vël gali-Mokslas <strong>ir</strong> gyvenimas 2010 Nr. 11–12 47