LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALOSODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IRALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI.SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2012. <strong>31</strong>(<strong>1–2</strong>).Herbicido Klinik Plus (v. m. glyphosate <strong>ir</strong> 2,4-D)efektyvumas obelų sodeLoreta Buskienė, Nobertas Uselis, Juozas Lanauskas,Darius Kviklys, Nomeda KviklienėLietuvos agrarinių <strong>ir</strong> miškų mokslų centro filialas <strong>Sodininkystė</strong>s <strong>ir</strong><strong>daržininkystė</strong>s institutas, Kauno g. 30, LT-54333 Babtai, Kauno r.,el. paštas l.buskiene@lsdi.lt2010–2011 m. LAMMC filiale <strong>Sodininkystė</strong>s <strong>ir</strong> <strong>daržininkystė</strong>s institute įvertintasherbicido Klinik Plus (v. m. glyphosate <strong>ir</strong> 2,4-D) efektyvumas dviskiltėms <strong>ir</strong> vienaskiltėmspiktžolėms naikinti obelų sodo pomedžiuose. T<strong>ir</strong>tos trys herbicido Klinik Plus normos: 4,0;5,0 <strong>ir</strong> 6,0 l ha -1 ; standartinis herbicidas – Roundup Classic 360 g/l (4,0 l ha -1 ).Nupurškus herbicidu, po 3 savaičių bendras piktžolių kiekis iš esmės sumažėjo, tačiauefektyviausiai (91–92 %) herbicidas Klinik Plus veikė, kai jo normos buvo 5,0 <strong>ir</strong> 6,0 l ha -1 .Praėjus 2 mėn. po purškimo, herbicido Klinik Plus efektyvumas, naikinant dviskiltes piktžoles,siekė 64–71 %. Vienaskiltėms piktžolėms po 2 mėn. herbicidai esminės įtakos neturėjo,nes pridygo naujų piktžolių, tačiau jų kiekį labai mažino Klinik Plus, purškiant didžiausiąnormą. Bendrą piktžolių kiekį herbicidas Klinik Plus tuo metu iš esmės sumažino, kai normosbuvo 6,0 bei 5,0 l ha -1 , jų efektyvumas siekė atitinkamai 70,1 <strong>ir</strong> 65,5 %. Purškiant herbicidais,fitotoksiškumo obelims nepastebėta.Reikšminiai žodžiai: dviskiltės <strong>ir</strong> vienaskiltės piktžolės, herbicidai, obelys.Įvadas. Apsaugai nuo piktžolių soduose plačiai naudojami sisteminiai herbicidai,kurių veiklioji medžiaga – glifosatas: Roundup 360 SL, Avans 480 SL (Lorentz<strong>ir</strong> kt., 2011; Banaszkiewicz, Kopytowski, 2003; Lisek, 1995b; Lisek, 1995 c;Lisek, Chlebowska, 1993; Pasek, Kawecki, 1991). T<strong>ir</strong>iami <strong>ir</strong> efektyvesni už raundapąherbicidai bei jų mišiniai su MCPA (Banaszkiewicz, 2005; Kopytowski <strong>ir</strong> kt.,2005; Lipecki, 2005). Herbicidai soduose purškiami iki piktžolių sudygimo <strong>ir</strong> jomssudygus (Lisek, 2001). D<strong>ir</strong>viniai herbicidai vegetacijos pradžioje gana sėkmingaiapsaugo kultūrinius augalus nuo dygstančių piktžolių (Lisek, 1995 a). Tačiau augalainuo šių piktžolių apsaugomi ilgiau, derinant d<strong>ir</strong>vinius herbicidus su kontaktiniais arsisteminiais, kurie naikina sudygusias piktžoles. Žymus Lenkijos herbicidų tyrėjasJ. Lisek (1995b), remdamasis tyrimų duomenimis, pažymėjo, kad glifosato pagrinduveikiantis sisteminis herbicidas Banish gerai naikina piktžoles obelų sode, tačiauefektyviausiai jis veikia, naudojamas kartu su d<strong>ir</strong>viniu herbicidu Devrinol 450 SC.18
Taikant integruotą vaisių auginimo technologiją, herbicidai d<strong>ir</strong>voje turėtų suskiltiper trumpesnį negu 3 mėnesių laikotarpį. Pagal šią technologiją rekomenduojamanaudoti mažiau d<strong>ir</strong>vinių herbicidų, o daugiau tiesiai ant piktžolių purškiamų herbicidų(Banaszkiewicz, 2005). Ekologiniu požiūriu labiau pageidautini <strong>ir</strong> kultūriniusaugalus mažiausiai pažeidžiantys yra kontaktiniai herbicidai: Basta, Reglone <strong>ir</strong> kt.bei įva<strong>ir</strong>ūs jų deriniai (Kawecki, Bieniek, 2001; Pasek, Kawecki, 1991). Daugiametėsvienaskiltės piktžolės soduose <strong>ir</strong> uogynuose paprastai naikinamos herbicidais FusiladeSuper, Agil <strong>ir</strong> pan. (Lisek, 1995 a; Kawecki, Kopański, 1991).Darbo tikslas – įvertinti herbicido Klinik Plus (v. m. glyphosate <strong>ir</strong> 2,4-D) efektyvumądviskiltėms <strong>ir</strong> vienaskiltėms piktžolėms naikinti obelų pomedžiuose, siekiantregistruoti naujus Lietuvos sodams tinkamus herbicidus.Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. Registracinis bandymas atliktas 2010–2011 m. LAMMC filiale <strong>Sodininkystė</strong>s <strong>ir</strong> <strong>daržininkystė</strong>s institute. Herbicidai purkšti‘Štario’ veislės obelų sodo pomedžiuose ant sudygusių piktžolių pagal šią schemą:1. Nepurkšta (kontrolė);2. Roundup Classic 360 g/l (standartas) – 4,0 l ha -1 ;3. Klinik Plus – 4,0 l ha -1 ;4. Klinik Plus – 5,0 l ha -1 ;5. Klinik Plus – 6,0 l ha -1 .Purkšta nugariniu purkštuvu HARDI 4110-12 (slėgis – 3 atmosferos) obelųužuomazgų formavimosi pradžioje (70 BBCH). Purškiamo t<strong>ir</strong>palo kiekis – 375 l ha -1 .Laukelio dydis – 3 vaismedžiai; plotas – 10,2 m 2 (6 × 1,7 m). Bandymas darytas 4pakartojimais.Piktžolių apskaitos atliktos prieš herbicidų purškimą, praėjus 5 savaitėms <strong>ir</strong>2 mėnesiams po purškimo. Piktžolės pagal rūšinę sudėtį suskaičiuotos 4-iose bandymųlaukelio vietose 0,25 × 1,0 m dydžio apskaitinėse juostose. Nustatytas piktžoliųskaičius 1 m 2 . Buvo stebimas herbicido toksiškumas obelims. Derlius nevertintas.‘Štario’ veislės obelys pasodintos 1995 m. 4 × 2 m atstumais (1 250 vnt. ha -1 ).Priešsėlis – juodasis pūdymas. D<strong>ir</strong>vožemis – sekliai karbonatingas, giliau – glėjiškasrudžemis (RDg4-k1), priemolis. Pagrindiniai agrocheminiai d<strong>ir</strong>vožemio rodikliai(0–40 cm gylyje): pH – 7,4 (KCL ištraukoje), humuso – 2,3 %, P 2O 5– 290 mg kg -1 ,K 2O – 180 mg kg -1 , Ca – 5 600 mg kg -1 , Mg – 1 500 mg kg -1 . Trąšų normos – N 30P 80K 100.2010 <strong>ir</strong> 2011 m. vegetacijos periodais meteorologinės sąlygos obelims augtibuvo palankios. 2010 m. iškrito daug kritulių per vegetaciją, ypač gegužės, liepos be<strong>ir</strong>ugpjūčio mėn.(1,4–1,7 karto daugiau už daugiametį vidurkį). 2011 m. labai lietingibuvo b<strong>ir</strong>želis <strong>ir</strong> liepa, kai kritulių iškrito atitinkamai 4 <strong>ir</strong> 2 kartus daugiau, palyginti sudaugiamečiu vidurkiu. Žymiai didesnis kritulių kiekis vegetacijos laikotarpiu sąlygojogausų piktžolių augimą <strong>ir</strong> naujų dygimą.Tyrimų duomenys statistiškai įvertinti dispersinės analizės metodu randomizuotųpakartojimų blokams, duomenis transformuojant pagal formulę log (x + 2).Rezultatai. 2010 m. prieš purškimą herbicidais gegužės mėnesį obelų pomedžiuosedviskilčių <strong>ir</strong> bendras piktžolių kiekis visuose bandymo variantuose iš esmėsbuvo panašus, nors piktžolėtesni buvo tie laukeliai, kurie vėliau purkšti t<strong>ir</strong>iamu nauju19
- Page 1 and 2: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 3: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 6 and 7: maltitolio, inozitolio, ksilitolio,
- Page 8: aglikonai dažniausiai yra susijung
- Page 11 and 12: keletas šio poveikio mechanizmų:1
- Page 13 and 14: 7. Boots A. W., Lonneke C., Wilms L
- Page 15 and 16: 38. Joshi U. J., Gadge A. S., D’M
- Page 17: 71. Tsao R., Yang R., Young J. C.,
- Page 21 and 22: 2 lentelė. Paprastųjų kiaulpieni
- Page 23 and 24: 4 lentelė. Bendras piktžolių ska
- Page 25 and 26: šalių mokslininkai, tyrinėdami p
- Page 27 and 28: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 29 and 30: ais ontogenezės tarpsniais taip pa
- Page 31 and 32: 3, 4, ir 5 variantuose buvo naudoto
- Page 33 and 34: padidėjo 1,1 %. Svogūnų pasėlio
- Page 35 and 36: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 37 and 38: opelėje. Mūsų tyrimų duomenys p
- Page 39 and 40: 26. Woldetsadik S. K., Workneh T. S
- Page 41 and 42: applications as antimicrobial, anti
- Page 43 and 44: Results and discussion. Fresh veget
- Page 45 and 46: Commodities that have high respirat
- Page 47 and 48: The colour difference (∆E) betwee
- Page 49 and 50: 24. Slinkard, K., Singleton, V. L.
- Page 51 and 52: mon’, ‘Mammouth’. Krapai kasm
- Page 53 and 54: didžiausią derlių - atitinkamai
- Page 55 and 56: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 57 and 58: Tyrimų duomenų dispersinė analiz
- Page 59 and 60: 2 pav. Naturcomplet® - G trąšų
- Page 61 and 62: 5. Hartz K. T, Bottoms G. T. 2010.
- Page 63 and 64: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 65 and 66: šio tyrimo rezultatai bus aktualū
- Page 67 and 68: 2 pav. Sulos titruojamojo rūgštin
- Page 69 and 70:
Atlikus beržų sulos analizę, nus
- Page 71 and 72:
Lentelės tęsinysTable continued1
- Page 73 and 74:
14. Sehm E. 2007. Birkensaft. Das G
- Page 75 and 76:
7,7 ir 6,19 %). Lyginant 2005 ir 20
- Page 77 and 78:
Bulvių bandymo bendro laukelio plo
- Page 79 and 80:
2 lentelė. Skystos organinės trą
- Page 81 and 82:
veikė ir vitamino C kiekį ekologi
- Page 83 and 84:
normas tarpusavyje tiek tręšiant,
- Page 85 and 86:
30. Tarakanovas P., Raudonius S. 20
- Page 87 and 88:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 89 and 90:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 91 and 92:
easons of the study, innovation. Sh
- Page 93 and 94:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 95 and 96:
J. PekarskasSkystos organinės trą