31(1–2) - Sodininkystė ir daržininkystė - Sodininkystės ir ...

7,7 ir 6,19 %). Lyginant 2005 ir 2010 metus, matyti, kad bulvių, daržovių ir pašariniųrunkelių plotai nedaug kito – nuo 0,30 iki 0,32 % (Pekarskas ir kt., 2008; Kriščiukaitienė,Namiotko, 2012).Lietuvoje beveik visos bulvės auginamos ūkininkų ūkiuose, tik labai nedidelėdalis – žemės ūkio bendrovėse. Dauguma bulvių augintojų yra smulkūs: apie 97 % visųūkių augina mažiau nei 1 ha bulvių. Vidutinis pasėlių plotas – tik 0,30 ha (Ražukas,2003).Vakarų Europos ekologiniuose ūkiuose bulvių auginimas užima svarbią vietąekologinėje žemdirbystėje. Bulvės auginamos ne tik vartoti maistui, bet ir perdirbti.Viena pagrindinių problemų yra ekologiškai auginamų bulvių tinkamas aprūpinimasmaisto medžiagomis. Šiais klausimais atlikta nemažai mokslinių tyrimų (Thybo ir kt.,2001; Wszelaki ir kt., 2005; Finckh ir kt., 2006; Haase ir kt., 2007).Ekologinėje žemdirbystėje labai griežtai reglamentuotas trąšų ir biologiniųpreparatų naudojimas. Griežtai draudžiama naudoti sintetines mineralines trąšas beiorganines trąšas, kurioms gaminti naudotos sintetinės mineralinės medžiagos (Tarybosreglamentas (EB) Nr. 834/2007, 2007; Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008,2008; Pekarskas, 2008 c).Bulvių gumbų derlius priklauso nuo tręšimo lygio, veislės, agrotechnikos, meteorologiniųsąlygų. Nustatytas tiesioginis bulvių derliaus ir krakmolo kiekio gumbuosepriklausomumas nuo vegetacijos periodo meteorologinių sąlygų. Sausringais metaisbulvių derlius būna mažas, gumbai smulkūs. Nuo sausrų labiausiai nukenčia ankstyvųjųir vėlyvųjų, mažiau – vidutinio ankstyvumo veislių bulvės (Makarevičiūtė, 2003;Rainys, Rudokas, 2005; Asakavičiūtė, Ražukas, 2011).Nustatyta, kad bulves auginant intensyvios gamybos ūkiuose gumbų derliui ircheminei sudėčiai įtakos turi tiek metų meteorologinės sąlygos, tiek ir trąšos. Visostrąšos sumažino krakmolo kiekį gumbuose, tačiau padidino bendrą cukraus ir nitratųkiekį. Daugiausia jų buvo bulvėse, kurioms skirta didžiausia azoto norma. Didžiausioskalio trąšų normos mažino sausųjų medžiagų ir krakmolo kiekį bulvėse (Repšienė,Mineikienė, 2006; Staugaitis ir kt., 2006; Baniūnienė, Žėkaitė, 2007).Ekologinės žemdirbystės sistemoje bulves patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniuir vien tik kalio trąšomis iš esmės padidėjo bulvių gumbų suminis ir prekinis derlius,palyginti su tik fosforitmilčiais tręštomis bulvėmis. Patręšus fosforo ir kalio trąšų deriniuiš esmės padidėjo bulvių prekinis derlius, palyginti su kalio trąšomis tręštomisbulvėmis, o suminis derlius iš esmės nepakito. Fosforo ir kalio trąšos neturėjo didesnėsįtakos bulvių prekinio derliaus išeigai. Bulvių tręšimas fosforo ir kalio trąšomis išesmės sumažino nitratų kiekį bulvių gumbuose, bet neturėjo didelės įtakos krakmolo,sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų, redukuoto cukraus, azoto, fosforo ir kalio kiekiuibulvių gumbuose (Pekarskas, Šileikienė, 2009).Taikant intensyvias auginimo technologijas, tręšimas lapų trąšomis tampa neatsiejamašių technologijų dalimi ir yra skirtas nepalankių klimato, dirvožemio ir kitųsąlygų keliamiems stresams sušvelninti. Didesniam žemės ūkio augalų derliui išaugintireikia daugiau maisto medžiagų, tarp jų ir mikroelementų, o juos patogiau išpurkštisu lapų trąšomis. Tręšiant per lapus, sumažėja maisto medžiagų trūkumas augalamskritiniu momentu. Papildomai per lapus patręšti augalai apie 50 proc. maisto medžiagųpasisavina per pirmąsias šešias valandas (Budzynski ir kt., 2003; Knittel, Albert, 2003).Vokietijos mokslininkai nurodo, kad skystų trąšų veiksmingumas bulvėms priklauso75