2 lentelė. Paprastojo krapo įva<strong>ir</strong>ių veislių derlingumasTable 2. Estimation of dill yieldVeislėsCultivarBabtai, 2010–2011 m.Suminis derliusTotal yield, t ha -12010 m. 2011 m.‘Moravan’ 17,7 22,8‘Szmaragd’ 22,3 25,4‘Common’ 16,8 21,5‘Mammouth’ 16,7 20,1R 05/ LSD 054,12 3,77Įvertinus ekologiškai augintų krapų lapiją, buvo nustatyta, kad aukštesni krapaiužauga, kai vegetacijos metu šilta <strong>ir</strong> pakanka kritulių. Didesnės reikšmės ‘Moravan’ <strong>ir</strong>‘Szmaragd’ veislių krapų aukščiui 2011 m. turėjo meteorologinės sąlygos. Šios krapųveislės yra prisk<strong>ir</strong>iamos prie vidutinio aukščio veislių. Aukščiausią lapiją išaugino‘Common’ veislės krapai (59–60,3 cm), žemiausią – ‘Moravan’ (28,3–<strong>31</strong>,0 cm) (Pav.).Pav. Paprastojo krapo antžeminės dalies aukštis, cmFig. The height (cm) of dill shoots above-groundAptarimas. Tyrimais nustatyta, kad augalų derlingumas <strong>ir</strong> kokybė priklausone tik nuo daržovių rūšies genotipo, bet <strong>ir</strong> nuo d<strong>ir</strong>vožemio bei augimo sąlygų (Čižauskas,2003; Abukhovich, Kobryn, 2010; Karklelienė <strong>ir</strong> kt., 2007; Pekarskas <strong>ir</strong> kt.,2011). Ekologiškai auginant krapus nustatyta, kad žemesnės <strong>ir</strong> vidutinio aukščiokrapų veislės yra derlingesnės nei aukštesnės. Atlikus krapų produktyvumo tyrimus,nustatyta, kad ‘Szmaragd’ veislės krapai per dvejus metus išaugino iš esmės52
didžiausią derlių – atitinkamai 22,3 <strong>ir</strong> 25,4 t ha -1 . Aukščiausia lapija buvo ‘Common’veislės krapų – 59,0–60,3 cm. Kiti tyrėjai teigia, kad augalo aukštis labai priklausonuo auginimo sąlygų, ypač – tręšimo (Frąszczak <strong>ir</strong> kt., 2009, Frąszczak, 2012; Darzi,Hadi, 2012).Išvados. 1. Paprastojo krapo produktyvumui įtakos turi augalų genotipas <strong>ir</strong> augimosąlygos. Šiltesniais <strong>ir</strong> drėgnesniais metais augalai suformuoja vešlesnę lapiją.2. Nustatyta, kad derlingiausia yra ‘Szmaragd’ krapų veislė: 2010 metų vidutinisderlius – 22,3 t ha -1 , o 2011 metų – 25,4 t ha -1 .3. Aukščiausią lapiją formuoja ‘Common’ veislės krapai – 59,0–60,3 cm, žemiausią– ‘Moravan’ (28,3–<strong>31</strong>,0 cm).Gauta 2012 05 01Parengta spausdinti 2012 06 13Literatūra1. Abukhovich A., Kobryn J. 2010. Yield and changes in the fruit quality of cherrytomato grown on the cocofibre and rockwoolslabs for the second time. ActaScientiarum Polonorum, Hortorum Cultus, 9(4): 93–98.2. Buivydaitė V., Motuzas A., Vaičys M. 2001. Naujoji Lietuvos d<strong>ir</strong>vožemių klasifikacija(1999). Akademija.3. Callan N. W., Jahnson D. L., Westcott M. P., Welty L. E. 2007. Herb and oilcomposition of dill (Anethum graveolens L.) effect of crop maturity and plantdensity. Industrial Crops and products, 25: 282–287.4. Čižauskas A. 2003. Valgomųjų svogūnų (Allium cepa L.) auginimo iš sėklų technologijoselementų tyrimai: daktaro disert. santr. Babtai.5. Darzi M. T., Hadi M. H. S. 2012. Effects of the application of organic manureand biofertilizer on the fruit yield and yield components in dill (Anethum graveolensL.). Journal of Medicinal Plants Research, 6(16): 3 266–3 271.6. Frąszczak B. 2009. Comparison of eight dill cultivars grown in containers indifferent light conditions. Herba Polonica, 55(3): 76–83.7. Frąszczak B. 2012. The effect of changes in diurnal temperature and photoperiodon growth and yielding of garden dill grown in pots. Acta ScientiarumPolonorum, Hortorum Cultus, 11(2): 217–228.8. Galoburda R., Kruma Z., Ruse K. 2012. Effect of pretreatment method on theContent of Phenolic Compounds, Vitamin C ant Antioxidant Activity of DriedDill. World Academy of Science, Engineering and technology, 64: 1 075–1 079.9. Huopalahti R., Linko R. R. 1983. Composition and content of aroma compoundsin dill, (Anethum graveolens L.), at three different growth stages. Agriculturaland Food Chemistry, 84: 3<strong>31</strong>–333.10. Karklelienė R., Juškevičienė D., Viškelis P. 2007. Productivity and quality ofcarrot (Daucus sativus Rohl.) and onion (Allium cepa L.) cultivars and hybrids.<strong>Sodininkystė</strong> <strong>ir</strong> <strong>daržininkystė</strong>, 26(3): 208–216.53
- Page 1 and 2: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 3: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 6 and 7: maltitolio, inozitolio, ksilitolio,
- Page 8: aglikonai dažniausiai yra susijung
- Page 11 and 12: keletas šio poveikio mechanizmų:1
- Page 13 and 14: 7. Boots A. W., Lonneke C., Wilms L
- Page 15 and 16: 38. Joshi U. J., Gadge A. S., D’M
- Page 17 and 18: 71. Tsao R., Yang R., Young J. C.,
- Page 19 and 20: Taikant integruotą vaisių auginim
- Page 21 and 22: 2 lentelė. Paprastųjų kiaulpieni
- Page 23 and 24: 4 lentelė. Bendras piktžolių ska
- Page 25 and 26: šalių mokslininkai, tyrinėdami p
- Page 27 and 28: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 29 and 30: ais ontogenezės tarpsniais taip pa
- Page 31 and 32: 3, 4, ir 5 variantuose buvo naudoto
- Page 33 and 34: padidėjo 1,1 %. Svogūnų pasėlio
- Page 35 and 36: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 37 and 38: opelėje. Mūsų tyrimų duomenys p
- Page 39 and 40: 26. Woldetsadik S. K., Workneh T. S
- Page 41 and 42: applications as antimicrobial, anti
- Page 43 and 44: Results and discussion. Fresh veget
- Page 45 and 46: Commodities that have high respirat
- Page 47 and 48: The colour difference (∆E) betwee
- Page 49 and 50: 24. Slinkard, K., Singleton, V. L.
- Page 51: mon’, ‘Mammouth’. Krapai kasm
- Page 55 and 56: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 57 and 58: Tyrimų duomenų dispersinė analiz
- Page 59 and 60: 2 pav. Naturcomplet® - G trąšų
- Page 61 and 62: 5. Hartz K. T, Bottoms G. T. 2010.
- Page 63 and 64: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 65 and 66: šio tyrimo rezultatai bus aktualū
- Page 67 and 68: 2 pav. Sulos titruojamojo rūgštin
- Page 69 and 70: Atlikus beržų sulos analizę, nus
- Page 71 and 72: Lentelės tęsinysTable continued1
- Page 73 and 74: 14. Sehm E. 2007. Birkensaft. Das G
- Page 75 and 76: 7,7 ir 6,19 %). Lyginant 2005 ir 20
- Page 77 and 78: Bulvių bandymo bendro laukelio plo
- Page 79 and 80: 2 lentelė. Skystos organinės trą
- Page 81 and 82: veikė ir vitamino C kiekį ekologi
- Page 83 and 84: normas tarpusavyje tiek tręšiant,
- Page 85 and 86: 30. Tarakanovas P., Raudonius S. 20
- Page 87 and 88: - RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 89 and 90: Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 91 and 92: easons of the study, innovation. Sh
- Page 93 and 94: Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 95 and 96: J. PekarskasSkystos organinės trą