1 lentelė. D<strong>ir</strong>vožemio agrocheminiai rodikliai prieš bandymo įrengimąTable 1. Soil agrochemical characteristics before layout of experimentMetaiYearspH KClD<strong>ir</strong>vožemio agrocheminiai rodikliaiAgrochemical characteristics *Babtai, 2008, 2009 m.N min.j. P 2O 5j. K 2O Ca Mg Humusaskg ha -1 Humus, %mg kg -12008 m. 7,4 77,1 400 2<strong>31</strong> 3 434 923 1,302009 m. 6,5 59,6 265 138 5 660 1 330 1,99*Mineralinio azoto kiekis ariamajame <strong>ir</strong> poarmeniniame d<strong>ir</strong>vožemio sluoksniuose, kit<strong>ir</strong>odikliai – ariamajame sluoksnyje.* Mineral nitrogen amount established in arable and subsoil layer, others indices – in arablelayer.Auginti ’Sp<strong>ir</strong>it’ F 1veislės svogūnai. Sėklos norma – 1 mln. vnt. ha -1 daigių sėklų,sėta lygiame pav<strong>ir</strong>šiuje. Priešsėlis – žieminiai kviečiai. Sėjos schema: 8 + 15 + 8 + 15 +8 + 15+ 8 (lysvės). Sėta tiksliai sėjančia universalia pneumatine daržovių sėjamąjaUPDS-2,8. Sėkla įterpiama 2–3 cm gylyje. D<strong>ir</strong>vos d<strong>ir</strong>bimo <strong>ir</strong> pasėlių priežiūros darbaiatlikti pagal LSDI priimtas intensyvaus daržovių auginimo technologijas.Pradinis svogūnų laukelio plotas – 5,6 m 2 (ilgis – 4 m, plotis – 1,4 m), apskaitinis– 4,2 m 2 (ilgis – 3 m, plotis – 1,4 m). Bendras svogūnų bandymo plotas – 540 m 2 .T y r i m o s c h e m a / T h e i n v e s t i g a t i o n s c h e m e: Veiksnys / Factor A:Liejimo norma / Watering rates (iš karto išliejamas vandens kiekis / (water amount appliedat once):1. Nelaistoma / Without watering2. Vidutinė norma / Average rate (60 m 3 ha -1 )3. Didelė norma / High rate (200 m 3 ha -1 )Veiksnys / factor B: Pagrindinis tręšimas / Main fertilization1. Be pagrindinio tręšimo / Without main fertilization – N 0P 0K 02. Vienanarės trąšos, vadovaujantis LSDI priimtomis rekomendacijomis <strong>ir</strong> remiantisd<strong>ir</strong>vožemio agrocheminių tyrimų duomenimis / Simple fertilizers, accordingto LIH recommendations and the data of soil agrochemical investigations (N 60P 45K 105) –Vienanarės / Simple3. Maža kompleksinių trąšų norma / Low rate of complex fertilizers (N 60P 60K 120) –MKTN / LRCF4. Vidutinė kompleksinių trąšų norma / Average rate of complex fertilizers(N 80P 80K 160) – VKTN / ARCF5. Didelė kompleksinių trąšų norma / High rate of complex fertilizers (N 100P 100K 200) –DKTN / HRCFVisas bandymų plotas pavasarį, išlyginus d<strong>ir</strong>vą, patręštas humistaru (30 l ha -1 <strong>ir</strong>500 l ha -1 vandens). Kaip fosforo trąša naudota amofosas, kuriame yra 49 % P 2O 5<strong>ir</strong>12 % N, o trūkstamas azoto kiekis buvo išbertas tręšiant amonio salietra (N – 34 %).Kaip kalio trąša naudota kalio magnezija (K 2O – 30 %, kartu <strong>ir</strong> MgO – 10 %, S –17 %).30
3, 4, <strong>ir</strong> 5 variantuose buvo naudotos plačiai paplitusios kompleksinės trąšos (tyrimometais Cropcare 10 10 20 + 4,15 % MgO + 11 % S bei mikroelementai: B, Cu, Fe, Mn,Mo, Zn <strong>ir</strong> Se). Visuose variantuose svogūnai tręšti papildomai per lapus, naudojantFerticare 14 6 24, Folicare 5 10 40 <strong>ir</strong> Final K.Variantai laukuose kartoti 3 kartus. Laukeliai išdėstyti sistemine tvarka.Laistyta remiantis vakuuminių drėgmėmačių, įrengtų svogūnų pasėlyje 8 <strong>ir</strong> 20 cmgyliuose, sodmenimis. Liejama, kai d<strong>ir</strong>vožemio drėgnis priartėja prie 70 % pilno d<strong>ir</strong>vožemiodrėgmės imlumo. Per 2008 m. vegetacijos laikotarpį svogūnų pasėlis buvolaistytas 5 kartus (po 2 kartus gegužės <strong>ir</strong> b<strong>ir</strong>želio mėnesiais <strong>ir</strong> kartą – liepos mėnesį)<strong>ir</strong> 2009 m. – 3 kartus gegužės mėnesį. Vidutinė vienkartinė laistymo norma buvo60 m 3 ha -1 , didelė laistymo norma – 200 m 3 ha -1 vandens. Liejama mobiliu laistymoaparatu „Piccolo-3“ su sprinklerinio tipo liejimo purkštukais.Imant derlių (2008 m. rugpjūčio 29 d. <strong>ir</strong> 2009 m. rugsėjo 7 d.) ropelės buvo rūšiuojamosį prekines <strong>ir</strong> neprekines <strong>ir</strong> sveriamos. Taip pat buvo paimti <strong>ir</strong> pagal variantussudaryti bandiniai (apie 1,0 kg) biocheminės sudėties tyrimams atlikti. Nustatyta:sausosios medžiagos – gravimetriškai, išdžiovinus +105 ± 2 °C temperatūroje ikinekintamos masės (Food analysis, 1986), t<strong>ir</strong>pios sausosios medžiagos – refraktometru(skaitmeninis refraktometras ATAGO) (Методы..., 1987), cukrus – AOAC metodu(AOAC, Official...,1990), vitaminas C – titruojant 2,6-dichlor-fenolindofenolio natriodruskos t<strong>ir</strong>palu, nitratai – potenciometriniu metodu su jonselektyviniu elektrodu(Metodiniai nurodymai..., 1990).Tyrimų duomenų dispersinė analizė atlikta programa ANOVA.M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. Visų vegetacijos laikotarpio mėnesių (balandžio–rugpjūčio)oro temperatūra abiem tyrimo metais buvo žemesnė už vidutinędaugiametę (2008 m. – 1,4 °C, 2009 m. – 1,7 °C) (1 pav.).1 pav. Meteorologinės sąlygos vegetacijos laikotarpiu.Babtų agrometeorologinės stotelės duomenys, iMETOS prognozavimo sistemaFig. 1. Meteorological conditions during vegetation period.Data of Babtai agrometeorological station, iMETOS prognostication system.<strong>31</strong>
- Page 1 and 2: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 3: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 6 and 7: maltitolio, inozitolio, ksilitolio,
- Page 8: aglikonai dažniausiai yra susijung
- Page 11 and 12: keletas šio poveikio mechanizmų:1
- Page 13 and 14: 7. Boots A. W., Lonneke C., Wilms L
- Page 15 and 16: 38. Joshi U. J., Gadge A. S., D’M
- Page 17 and 18: 71. Tsao R., Yang R., Young J. C.,
- Page 19 and 20: Taikant integruotą vaisių auginim
- Page 21 and 22: 2 lentelė. Paprastųjų kiaulpieni
- Page 23 and 24: 4 lentelė. Bendras piktžolių ska
- Page 25 and 26: šalių mokslininkai, tyrinėdami p
- Page 27 and 28: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 29: ais ontogenezės tarpsniais taip pa
- Page 33 and 34: padidėjo 1,1 %. Svogūnų pasėlio
- Page 35 and 36: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 37 and 38: opelėje. Mūsų tyrimų duomenys p
- Page 39 and 40: 26. Woldetsadik S. K., Workneh T. S
- Page 41 and 42: applications as antimicrobial, anti
- Page 43 and 44: Results and discussion. Fresh veget
- Page 45 and 46: Commodities that have high respirat
- Page 47 and 48: The colour difference (∆E) betwee
- Page 49 and 50: 24. Slinkard, K., Singleton, V. L.
- Page 51 and 52: mon’, ‘Mammouth’. Krapai kasm
- Page 53 and 54: didžiausią derlių - atitinkamai
- Page 55 and 56: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 57 and 58: Tyrimų duomenų dispersinė analiz
- Page 59 and 60: 2 pav. Naturcomplet® - G trąšų
- Page 61 and 62: 5. Hartz K. T, Bottoms G. T. 2010.
- Page 63 and 64: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 65 and 66: šio tyrimo rezultatai bus aktualū
- Page 67 and 68: 2 pav. Sulos titruojamojo rūgštin
- Page 69 and 70: Atlikus beržų sulos analizę, nus
- Page 71 and 72: Lentelės tęsinysTable continued1
- Page 73 and 74: 14. Sehm E. 2007. Birkensaft. Das G
- Page 75 and 76: 7,7 ir 6,19 %). Lyginant 2005 ir 20
- Page 77 and 78: Bulvių bandymo bendro laukelio plo
- Page 79 and 80: 2 lentelė. Skystos organinės trą
- Page 81 and 82:
veikė ir vitamino C kiekį ekologi
- Page 83 and 84:
normas tarpusavyje tiek tręšiant,
- Page 85 and 86:
30. Tarakanovas P., Raudonius S. 20
- Page 87 and 88:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 89 and 90:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 91 and 92:
easons of the study, innovation. Sh
- Page 93 and 94:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 95 and 96:
J. PekarskasSkystos organinės trą