Vidutiniais tyrimų duomenimis, skysta organinė trąša biojodis turėjo mažai įtakossausųjų <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagų bei vitamino C kiekiui ekologiškai augintų bulviųgumbuose, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo tręštos kalio trąšomis ar ne. Tręšimaskalio trąšomis iš esmės padidino krakmolo kiekį bei mažino nitratų kiekį. Bulviųpurškimas 10 l ha -1 biojodžio labiau didino krakmolo kiekį nei purškimas 6 l ha -1 tiektręšiant, tiek netręšiant kalio trąšomis. Netręšiant kalio trąšomis krakmolo kiekį išesmės padidino abi t<strong>ir</strong>tos biojodžio normos, o bulves patręšus kalio trąšomis, – tik10 l ha -1 norma. Lyginant biojodžio normas tarpusavyje, tiek tręšiant, tiek netręšiantkalio trąšomis, didesnių krakmolo kiekio sk<strong>ir</strong>tumų nenustatyta. Bulvių purškimas biojodžiušiek tiek mažino nitratų kiekį bulvių gumbuose: tręšiant kalio trąšomis nitratųsumažėjo 1,3–2,6, netręšiant – 2,4–3,6 mg kg -1 . Kalio sulfatu (K 90norma) tręštas bulvesnupurškus biojodžiu (norma – 10 l ha -1 ), iš esmės sumažėjo nitratų kiekis, palygintisu netręštomis <strong>ir</strong> biojodžiu nepurkštomis bulvėmis (3 lentelė).Aptarimas. Yra dvi pagrindinės ekologiškų bulvių auginimo problemos: ligos<strong>ir</strong> aprūpinimas maisto medžiagomis, nes trąšų <strong>ir</strong> augalų apsaugos preparatų naudojimągriežtai riboja ES reglamentai. Todėl tenka atsisakyti sintetinių trąšų <strong>ir</strong> augalųapsaugos preparatų <strong>ir</strong> ieškoti alternatyvių priemonių. Ekologiškoms bulvėms augintiEuropoje plačiai naudojamas mėšlas, srutos, žalioji trąša <strong>ir</strong> kitos organinės trašos(Van Delden, 2001; Gruber, 2003; Roinila <strong>ir</strong> kt., 2003; Finch <strong>ir</strong> kt., 2006). Skystibiologiniai preparatai dažniausiai naudojami labiau kaip augalų apsaugos preimonėsnei trąšos (Möller, Meinck, 2003; Musa-Steenblock, Forrer, 2005). Dauguma mokslininkųteigia, kad meteorologinės sąlygos bulvių vegetacijos laikotarpiu yra lemiamastiek derliaus, tiek jo kokybės veiksnys (Makarevičiūtė, 2003; Rainys, Rudokas,2005; Asakavičiūtė, Ražukas, 2011). Atliekant šį bandymą sk<strong>ir</strong>tingais metais gautasnevienodas bulvių gumbų derlius <strong>ir</strong> nevienodi kokybės rodikliai. Tai iš dalies lėmėsk<strong>ir</strong>tingos meteorologinės sąlygos.Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologijos centre skystų organinių trąšųįtaka ekologiškoms bulvėms plačiai tyrinėjama. Atliktais tyrimais su biologiniaispreparatais „Biokal“, Fitokondi, Ruponics nustatyta, kad juos naudojant didėja tiekekologiškai auginamų bulvių derlius, tiek prekinio derliaus išeiga (Pekarskas <strong>ir</strong> kt.,2011). Panašūs rezultatai gauti <strong>ir</strong> šiais tyrimais.Biojodis yra efektyvi trąša daugumai ekologiškai auginamų augalų (Sliesaravičius<strong>ir</strong> kt., 2006; Pekarskas, 2008 a, b). Kalio trąšos yra labai efektyvios ekologiškomsbulvėms, bet sk<strong>ir</strong>tingos kalio trąšų formos turi nevienodą įtaką derliui <strong>ir</strong> jo kokybei.Efektyviausios yra bechlorės kalio trąšos: kalio sulfatas <strong>ir</strong> kalio magnezija (Pekarskas<strong>ir</strong> kt., 2003, Jarienė <strong>ir</strong> kt., 2008). Todėl bulves patręšus kalio sulfatu <strong>ir</strong> purškiant biojodžiugautas daug didesnis derlius nei netręštų kalio trąšomis. Kalio trąšų derinys subiojodžiu turėjo didelę įtaką <strong>ir</strong> nitratų kaupimuisi.Išvados 1. Vegetacijos metu (BBCH 2<strong>1–2</strong>3 <strong>ir</strong> BBCH 51–53 tarpsniai) nupurškusbiojodžiu tiek netręštas, tiek kalio trąšomis tręštas bulves, iš esmės padidėja suminis(2,02–2,36 <strong>ir</strong> 2,38–2,59 t ha -1 ) <strong>ir</strong> prekinis (2,39–2,59 <strong>ir</strong> 2,52–2,59 t ha -1 ) gumbų derlius.Daug didesnė biojodžio įtaka kalio trąšomis tręštų bulvių derlingumui.2. Krakmolo kiekį netręštų kalio trąšomis bulvių gumbuose iš esmės didina tiek6, tiek 10 l ha -1 bendros biojodžio normos, o bulves patręšus kalio trąšomis, iš esmėskrakmolo kiekis padidėja tik patręšus 10 l ha -1 biojodžio. Lyginant sk<strong>ir</strong>tingas biojodžio82
normas tarpusavyje tiek tręšiant, tiek netręšiant kalio trąšomis, didesnių krakmolosk<strong>ir</strong>tumų nenustatyta. Kalio sulfatu (K 90norma) tręštas bulves nupurškus biojodžiu(norma – 10 l ha -1 ), iš esmės sumažėja nitratų kiekis gumbuose, palyginti su netręštomis<strong>ir</strong> biojodžiu nepurkštomis bulvėmis.3. Skysta organinė trąša biojodis turi nedaug įtakos sausųjų <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>pių sausųjų medžiagųbei vitamino C kiekiui ekologiškai augintų bulvių gumbuose.Gauta 2012 08 09Parengta spausdinti 2012 09 12Literatūra1. Asakavičiūtė R., Ražukas A. 2011. Oro temperatūros bei atmosferos kritulių įtakabulvių derlingumui <strong>ir</strong> krakmolingumui Pietryčių Lietuvoje. <strong>Sodininkystė</strong> <strong>ir</strong><strong>daržininkystė</strong>, 30(1): 61–70.2. Baniūnienė A., Žėkaitė V. 2007. Organinių trąšų įtaka augalams bulvių sideracinėjegrandyje įprastinės <strong>ir</strong> tausojamosios žemd<strong>ir</strong>bystės sąlygomis. Žemės ūkiomokslai, 14(2): 1–10.3. Budzynski W. S., Jankowski K. J., Szemplinski W. 2003. Cultivar–related andagronomic conditions of rye yielding on good rye soil suitability complex. PartI: Yield and its relationship with the yield components. Agronomy, 6(1): 1–11.4. Finckh M. R., Schulte-Geldermann E., Bruns C. 2006. Challenges to OrganicPotato Farming: Disease and Nutrient Management. Potato Research, 49: 27–42.5. Gaurilčikienė I., Supronienė S., Ronis A. 2008. The impact of the biologicalagent biojodis on the incidence of pathogenic fungi in winter wheat and springbarley. Žemd<strong>ir</strong>bystė=Agriculture, 95(3): 406–414.6. Gruber H., Thamm U., Michel V. 2003. Effektive Nutzung des Leguminosenstickstoffsin der Fruchtfolge. Ökol Landbau, 127: 29–<strong>31</strong>.7. Haase T., Schüler C., Haase N.U., Heß J. 2007. Suitability of organic potatoesfor industrial processing: effect of agronomical measures on selected qualityparameters at harvest and after storage. Potato Research, 50: 115–141.8. Jarienė E., Sawicka B., Pranaitienė R., Pekarskas J. 2008. Kalio trąšų įtaka‘Cosmos’ veislės bulvių gumbų kokybei. <strong>Sodininkystė</strong> <strong>ir</strong> <strong>daržininkystė</strong>,27(1):179–186.9. Knittel H., Albert E. 2003. Düger und Düngung. Bergen–Dumme, Agrimedia.10. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybosreglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos <strong>ir</strong> ekologiškų produktųženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo <strong>ir</strong> kontrolės(OL L 250, 2008 9 18, p. 1) http://eur-lex.europa [accessed 21 09 2012].11. Kriščiukaitienė I., Namiotko V. 2012. Ekologinio ūkininkavimo sąlygų palyginimasES šalyse. Management theory and studies for rural business and infrastructuredevelopment, 2(<strong>31</strong>): 86–95.12. Makaravičiūtė A. 2003. Tręšimo įtaka bulvių derliui, krakmolo <strong>ir</strong> sausųjų medžiagųkiekiui gumbuose. Žemės ūkio mokslai, 2: 35–42.83
- Page 1 and 2:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 3:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 6 and 7:
maltitolio, inozitolio, ksilitolio,
- Page 8:
aglikonai dažniausiai yra susijung
- Page 11 and 12:
keletas šio poveikio mechanizmų:1
- Page 13 and 14:
7. Boots A. W., Lonneke C., Wilms L
- Page 15 and 16:
38. Joshi U. J., Gadge A. S., D’M
- Page 17 and 18:
71. Tsao R., Yang R., Young J. C.,
- Page 19 and 20:
Taikant integruotą vaisių auginim
- Page 21 and 22:
2 lentelė. Paprastųjų kiaulpieni
- Page 23 and 24:
4 lentelė. Bendras piktžolių ska
- Page 25 and 26:
šalių mokslininkai, tyrinėdami p
- Page 27 and 28:
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 29 and 30:
ais ontogenezės tarpsniais taip pa
- Page 31 and 32: 3, 4, ir 5 variantuose buvo naudoto
- Page 33 and 34: padidėjo 1,1 %. Svogūnų pasėlio
- Page 35 and 36: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 37 and 38: opelėje. Mūsų tyrimų duomenys p
- Page 39 and 40: 26. Woldetsadik S. K., Workneh T. S
- Page 41 and 42: applications as antimicrobial, anti
- Page 43 and 44: Results and discussion. Fresh veget
- Page 45 and 46: Commodities that have high respirat
- Page 47 and 48: The colour difference (∆E) betwee
- Page 49 and 50: 24. Slinkard, K., Singleton, V. L.
- Page 51 and 52: mon’, ‘Mammouth’. Krapai kasm
- Page 53 and 54: didžiausią derlių - atitinkamai
- Page 55 and 56: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 57 and 58: Tyrimų duomenų dispersinė analiz
- Page 59 and 60: 2 pav. Naturcomplet® - G trąšų
- Page 61 and 62: 5. Hartz K. T, Bottoms G. T. 2010.
- Page 63 and 64: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 65 and 66: šio tyrimo rezultatai bus aktualū
- Page 67 and 68: 2 pav. Sulos titruojamojo rūgštin
- Page 69 and 70: Atlikus beržų sulos analizę, nus
- Page 71 and 72: Lentelės tęsinysTable continued1
- Page 73 and 74: 14. Sehm E. 2007. Birkensaft. Das G
- Page 75 and 76: 7,7 ir 6,19 %). Lyginant 2005 ir 20
- Page 77 and 78: Bulvių bandymo bendro laukelio plo
- Page 79 and 80: 2 lentelė. Skystos organinės trą
- Page 81: veikė ir vitamino C kiekį ekologi
- Page 85 and 86: 30. Tarakanovas P., Raudonius S. 20
- Page 87 and 88: - RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 89 and 90: Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 91 and 92: easons of the study, innovation. Sh
- Page 93 and 94: Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 95 and 96: J. PekarskasSkystos organinės trą