t<strong>ir</strong>tų variantų nenustatyta. 2011 m. atlikus piktžolių apskaitą po 2 mėnesių, nustatyta,kad dviskiltes piktžoles labai efektyviai naikino visų t<strong>ir</strong>tų normų naujas herbicidasKlinik Plus, ypač 5 l ha -1 : efektyvumas – 99 % (1 lentelė). Naikinant paprastąsias kiaulpienes,statistiškai patikima buvo 5 l ha -1 norma (2 lentelė). Po 2 mėnesių vienaskiltespiktžoles iš esmės efektyviausiai naikino herbicidas Klinik Plus, kai jo normos buvo6 <strong>ir</strong> 5 l ha -1 ( 86 <strong>ir</strong> 100 %) (3 lentelė).Įvertinus bendrą piktžolių skaičiaus sumažėjimą 2010 m. praėjus 2 mėnesiams poobelų pomedžių purškimo herbicidais, nustatyta, kad naujas herbicidas Klinik Plus buvoiš esmės efektyviausias, kai jo normos – 6 <strong>ir</strong> 5 l ha -1 (4 lentelė). Lyginant su nepurkštuvariantu nustatyta: kai Klinik Plus herbicido norma buvo 6 l ha -1 , jo efektyvumas siekė71 %, kai 5 l ha -1 – 52 %. Palyginus piktžolių kiekį, buvusį praėjus 2 mėnesiams popurškimo, su jų kiekiu prieš purškimą, nustatyta: kai Klinik Plus norma buvo 6 l ha -1 ,bendras piktžolių skaičius sumažėjo beveik 88 %, kai 5 l ha -1 – 75 %. 2011 m. bendrąpiktžolių skaičių iš esmės mažino visų t<strong>ir</strong>tų normų herbicidas Klinik Plus; herbicidasbuvo efektyviausias (99 %), kai jo norma buvo 5 l ha -1 (4 lentelė).2011 m. gegužės mėn., įvertinus bendrą piktžolių kiekį praėjus metams po purškimoherbicidais, esminių sk<strong>ir</strong>tumų tarp variantų nenustatyta (4 lentelė), nes dėl gausauskritulių kiekio tam tikrais vegetacijos tarpsniais pridygo daug naujų piktžolių. Tačiaunustatyta tendencija: Klinik Plus buvo efektyviausias (sunaikino 38 % piktžolių) parinkusdidžiausią jo normą (6 l ha -1 ) (4 lentelė). Lyginant bendrą piktžolių kiekį bandymolaukeliuose praėjus metams po purškimo su jų kiekiu prieš purškimą, taip pat nustatyta,kad mažiausiai piktžolių (apie 22 %) liko parinkus didžiausią Klinik Plus normą.Ištyrus herbicido Klinik Plus 4, 5 <strong>ir</strong> 6 l ha -1 normas, fitotoksiškumo obelimsnepastebėta.Aptarimas. Viena dažniausių sodininkų problemų – didelis sodų piktžolėtumas.Siekiant sumažinti vaisių išauginimo sąnaudas <strong>ir</strong> naudoti kuo mažiau pesticidų,kuriami <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>iami nauji preparatai, į kurių sudėtį įeina dvi arba kelios veikliosiosmedžiagos (Neve <strong>ir</strong> kt., 2011; Kopytowski <strong>ir</strong> kt., 2005). Tokiu būdu galima padidintipesticidų efektyvumą, sumažinti jų normas <strong>ir</strong> purškimų skaičių. Šiuo tiksluLAMMC filiale <strong>Sodininkystė</strong>s <strong>ir</strong> <strong>daržininkystė</strong>s institute buvo atlikti registraciniainaujo herbicido Klinik Plus efektyvumo tyrimai. Apibendrinus dvejų tyrimo metųpiktžolių apskaitos praėjus 3 savaitėms po purškimo duomenis, nustatyta, kad herbicidaiiš esmės mažino dviskilčių piktžolių kiekį obelų sodo pomedžiuose, tačiauefektyviausias buvo Klinik Plus, kai jo normos – 6 <strong>ir</strong> 5 l ha -1 : efektyvumas siekėapie 89–90 %, palyginti su nepurkštu variantu. Analogiškos tendencijos nustatytos<strong>ir</strong> naikinant paprastąsias kiaulpienes (1 <strong>ir</strong> 2 lentelės), kurios sudarė didesnę dviskilčiųpiktžolių dalį. Panašiai herbicidas veikė <strong>ir</strong> vienaskiltes piktžoles (efektyvumas –89–98 %). Purškiant herbicidais bendras piktžolių kiekis iš esmės sumažėjo, tačiauefektyviausiai (91–92 %) veikė naujas herbicidas Klinik Plus, kai jo normos buvo 5<strong>ir</strong> 6 l ha -1 (4 lentelė).Geriausiai bandomojo sodo piktžolėtumą <strong>ir</strong> panaudotų herbicidų bei jų normųefektyvumą parodė piktžolių apskaita, atlikta praėjus 2 mėnesiams po purškimo.Nustatyta, kad Klinik Plus jas naikino statistiškai patikimai, kai jo normos buvo 5 <strong>ir</strong>6 l ha -1 : jų efektyvumas siekė atitinkamai 64 <strong>ir</strong> 71 % (1 lentelė). Paprastųjų kiaulpieniųkiekiui t<strong>ir</strong>ti herbicidai esminės įtakos neturėjo, nes pridygo naujų piktžolių. Kaimyninių24
šalių mokslininkai, tyrinėdami piktžolių rūšinę sudėtį obelų sode per vegetaciją, taippat pažymėjo, kad <strong>ir</strong> naudojant keletą herbicidų antroje vegetacijos pusėje vis tiekpriželia naujų piktžolių, ypač paprastųjų kiaulpienių (Mahn, 1984; Lipecki, Janish,1999; Lipecki J., 2007). Vienaskiltėms piktžolėms herbicidai taip pat esminės įtakosneturėjo, nors jų kiekį Klinik Plus gerokai sumažino, parinkus didžiausias normas.Apibendrinus visus tyrimų rezultatus nustatyta, kad bendrą piktžolių kiekį naujasherbicidas Klinik Plus mažino iš esmės, kai jo normos buvo 6 <strong>ir</strong> 5 l ha -1 : efektyvumassiekė atitinkamai 70,1 <strong>ir</strong> 65,5 % (4 lentelė).Obelų pomedžiams apsaugoti nuo dviskilčių <strong>ir</strong> vienaskilčių piktžolių, purškiantvegetacijos metu ant sužėlusių piktžolių, rekomenduojama herbicido Klinik Plus(v. m. glyphosate <strong>ir</strong> 2,4 – D) norma – 5 l ha -1 , jeigu piktžolėtumas didesnis <strong>ir</strong> didesnėspiktžolės – 6,0 l ha -1 .Išvados. 1. Praėjus 3 savaitėms po purškimo, dviskilčių piktžolių kiekis obelųsodo pomedžiuose iš esmės sumažėja, naudojant visas t<strong>ir</strong>tas herbicidų normas, betefektyviausios yra Klinik Plus 6 <strong>ir</strong> 5 l ha -1 normos – 89–90 %, palyginti su nepurkštuvariantu. Parinkus minėtas normas, herbicidai vienaskiltes piktžoles sunaikina89–98 %.2. Bendras piktžolių kiekis praėjus 3 savaitėms po purškimo iš esmės sumažėja,naudojant visas t<strong>ir</strong>tas herbicidų normas, tačiau efektyviausiai (91–92 %) jas naikinaherbicidas Klinik Plus, kai normos – 5 <strong>ir</strong> 6 l ha -1 .3. Praėjus 2 mėnesiams po purškimo dviskiltes piktžoles efektyviausiai (64 <strong>ir</strong>71 %) naikina herbicidas Klinik Plus, kai normos – 5 <strong>ir</strong> 6 l ha -1 . Paprastųjų kiaulpienių<strong>ir</strong> vienaskilčių piktžolių kiekiui t<strong>ir</strong>ti herbicidai esminės įtakos neturi.4. Praėjus 2 mėnesiams nuo purškimo, bendrą piktžolių kiekį iš esmės mažinaherbicidas Klinik Plus, kai normos – 6 <strong>ir</strong> 5 l ha -1 : jų efektyvumas siekia atitinkamai70,1 <strong>ir</strong> 65,5 %.Gauta 2012 04 12Parengta spausdinti 2012 05 16Literatūra1. Banaszkiewisz T., Kopytowski J. 2003. Some aspects of glyphosate use in appleorchards. <strong>Sodininkystė</strong> <strong>ir</strong> <strong>daržininkystė</strong>, 22(1): 41–46.2. Banaszkiewisz T. 2005. Zagroźenie dla organizmow źywych powodowane przezstosowanie herbicydow w ogrodnictwie. Materialy z XX spotkania zespoluherbologicznego komitetu nauk ogrodniczych PAN. Warszawa, Olsztyn, 5–8.3. Kawecki Z., Bieniek A. 2001. Dandelion (Taraxacum officinale Web.) as a persistentweed, culinary and feeding plant, medicinal, cosmetic and apiarian andrecultivating plant. 18th Meeting of Herb. Group, Polish Ac. of Sci. Lublin,Olsztyn, Poland, 13–22.4. Kawecki Z., Kopański K. 1991. Wpływ wybranych graminicydow na odchwaszczenieplantacji truskawek po zbiorach owocow. Proceedings of 13th Meetingof Herb. Group, Polish Ac. of Sci. Skierniewice, 7–9.25
- Page 1 and 2: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 3: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 6 and 7: maltitolio, inozitolio, ksilitolio,
- Page 8: aglikonai dažniausiai yra susijung
- Page 11 and 12: keletas šio poveikio mechanizmų:1
- Page 13 and 14: 7. Boots A. W., Lonneke C., Wilms L
- Page 15 and 16: 38. Joshi U. J., Gadge A. S., D’M
- Page 17 and 18: 71. Tsao R., Yang R., Young J. C.,
- Page 19 and 20: Taikant integruotą vaisių auginim
- Page 21 and 22: 2 lentelė. Paprastųjų kiaulpieni
- Page 23: 4 lentelė. Bendras piktžolių ska
- Page 27 and 28: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 29 and 30: ais ontogenezės tarpsniais taip pa
- Page 31 and 32: 3, 4, ir 5 variantuose buvo naudoto
- Page 33 and 34: padidėjo 1,1 %. Svogūnų pasėlio
- Page 35 and 36: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 37 and 38: opelėje. Mūsų tyrimų duomenys p
- Page 39 and 40: 26. Woldetsadik S. K., Workneh T. S
- Page 41 and 42: applications as antimicrobial, anti
- Page 43 and 44: Results and discussion. Fresh veget
- Page 45 and 46: Commodities that have high respirat
- Page 47 and 48: The colour difference (∆E) betwee
- Page 49 and 50: 24. Slinkard, K., Singleton, V. L.
- Page 51 and 52: mon’, ‘Mammouth’. Krapai kasm
- Page 53 and 54: didžiausią derlių - atitinkamai
- Page 55 and 56: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 57 and 58: Tyrimų duomenų dispersinė analiz
- Page 59 and 60: 2 pav. Naturcomplet® - G trąšų
- Page 61 and 62: 5. Hartz K. T, Bottoms G. T. 2010.
- Page 63 and 64: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 65 and 66: šio tyrimo rezultatai bus aktualū
- Page 67 and 68: 2 pav. Sulos titruojamojo rūgštin
- Page 69 and 70: Atlikus beržų sulos analizę, nus
- Page 71 and 72: Lentelės tęsinysTable continued1
- Page 73 and 74: 14. Sehm E. 2007. Birkensaft. Das G
- Page 75 and 76:
7,7 ir 6,19 %). Lyginant 2005 ir 20
- Page 77 and 78:
Bulvių bandymo bendro laukelio plo
- Page 79 and 80:
2 lentelė. Skystos organinės trą
- Page 81 and 82:
veikė ir vitamino C kiekį ekologi
- Page 83 and 84:
normas tarpusavyje tiek tręšiant,
- Page 85 and 86:
30. Tarakanovas P., Raudonius S. 20
- Page 87 and 88:
- RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 89 and 90:
Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 91 and 92:
easons of the study, innovation. Sh
- Page 93 and 94:
Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 95 and 96:
J. PekarskasSkystos organinės trą