savikainą, išlaikytų sveiką, derlų <strong>ir</strong> natūralų d<strong>ir</strong>vožemį (Шульгин, 2007).Huminės <strong>ir</strong> fulvo rūgštys mobilizuoja mikroelementus <strong>ir</strong> paverčia juos augalopasisavinamos formos. Humusinės medžiagos pagerina d<strong>ir</strong>vožemio struktūrą, skatinahumuso <strong>ir</strong>imo procesus, pagerina maisto medžiagų pasisavinimą (Peña-Mendez <strong>ir</strong> kt.;2005; Hartz; Bottoms, 2010), stimuliuoja sėklų dygimą, aktyvina augalų kvėpavimą,didina produktyvumą (Орлов, 1990), turi įtakos d<strong>ir</strong>vožemio fermentų aktyvumui(Pranckietienė <strong>ir</strong> kt., 2008), o jų poveikis priklauso nuo augalo rūšies <strong>ir</strong> aplinkossąlygų (Dantas <strong>ir</strong> kt., 2007).Naturcomplet® – G – huminių rūgščių druskų turinčios iš leonarditų pagamintoskietos, granuliuotos natūralios kilmės huminės trąšos, ES registruotos ekologiniamsūkiams. Jos sulaiko d<strong>ir</strong>voje drėgmę, gerina oro apykaitą, skatina d<strong>ir</strong>vožemio biologinįaktyvumą, pagerina d<strong>ir</strong>vos struktūrą, mikrofloros vystymąsi <strong>ir</strong> veiklą, skatina šaknųvystymąsi <strong>ir</strong> sėklų dygimą, augalai geriau pasisavina maisto medžiagas, padidėjaderlius <strong>ir</strong> pagerėja jo kokybė.Darbo tikslas – nustatyti huminių Naturcomplet® – G trąšų normų įtaką morkųšakniavaisių produktyvumui.Tyrimo objektas, metodai <strong>ir</strong> sąlygos. Lauko bandymai atlikti 2009–2010metais Lietuvos sodininkystės <strong>ir</strong> <strong>daržininkystė</strong>s institute ekologiškame plote. D<strong>ir</strong>vožemis– priesmėlis ant lengvo priemolio karbonatingasis sekliai glėjiškas išplautžemis(IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyc Luvisols – LVg-p-w-cc). D<strong>ir</strong>vožemishumusingas (3,25 %), artimas neutraliam (pH KCL6,7), fosforingas (200–214 mg kg -1d<strong>ir</strong>vožemio), vidutiniškai kalingas (121–146 mg kg -1 d<strong>ir</strong>vožemio), jame gausu kalcio(3 928 mg kg -1 ) <strong>ir</strong> magnio (1 014 mg kg -1 ), tačiau mažai azoto (0–40 cm sluoksnyje –56,6 kg ha -1 N-NH4 + N-NO3). Armuo – 22–25 cm storio.Analizės atliktos LŽI Agrocheminių tyrimų centre.D<strong>ir</strong>vos d<strong>ir</strong>bimo darbai atlikti pagal LSDI priimtus agrotechnikos reikalavimus:rudenį d<strong>ir</strong>va giliai suarta, pavasarį išlyginta <strong>ir</strong> sukultivuota. Prieš sėją padarytos vagos.Morkos augintos vagotame pav<strong>ir</strong>šiuje. Morkų ‘Svalia’ F 1sėjos schema: 62 + 8 (tai yrasėta 70 cm tarpueiliais). Sėta universalia pneumatine daržovių sėjamąja UPDS-2,8,agreguota su traktoriumi VTZ. Sėkla įterpta 2–3 cm gylyje. Morkų priešsėlis – užimtasispūdymas.T y r i m a i a t l i k t i p a g a l s c h e m ą :1) Kontrolė (netręšta)2) 60 kg/ha Naturcomplet® – G trąšų norma3) 70 kg/ha Naturcomplet® – G trąšų norma4) 80 kg/ha Naturcomplet® – G trašų normaBandymų variantai kartoti po keturis kartus. Laukeliai bandymų lauke išdėstytisistemine tvarka. Pradinio laukelio plotas – 11,2 m 2 . Apskaitinio laukelio plotas –5,6 m 2 . Naturcomplet® – G trąšos išbarstytos pavasarį <strong>ir</strong> įterptos į d<strong>ir</strong>vą kultivatoriumiprieš paskutinį d<strong>ir</strong>vos d<strong>ir</strong>bimą.Morkų šakniavaisių derlius nuimtas joms pasiekus techninę brandą. Šakniavaisiaibuvo surūšiuoti į prekinius <strong>ir</strong> neprekinius <strong>ir</strong> pasverti. Nuimant derlių nustatyti šakniavaisioproduktyvumo rodikliai (iš kiekvieno laukelio paimti ėminiai – po 10 vnt.,išmatuotas šakniavaisių skersmuo, ilgis, šakniavaisiai pasverti).Duomenų patikimumas įvertintas vienfaktorinės dispersinės analizės metodu.56
Tyrimų duomenų dispersinė analizė atlikta programa ANOVA (Tarakanovas, Raudonius,2003).M e t e o r o l o g i n ė s s ą l y g o s. Morkų vegetacijos laikotarpio temperatūra2009 m. buvo žemesnė už vidutinę, o kritulių iškrito mažiau už daugiametį vidurkį(Lentelė). Augalams galėjo trūkti drėgmės gegužės mėnesį, kai mažesnis drėgmėskiekis negalėjo patenkinti išsėtų sėklų <strong>ir</strong> jaunų augalų poreikių, tačiau gausūs krituliaib<strong>ir</strong>želio <strong>ir</strong> liepos mėnesiais užtikrino augalų augimą, o sausas rugpjūtis <strong>ir</strong> rugsėjissudarė tinkamas sąlygas bręsti <strong>ir</strong> kaupti maisto medžiagas.Lentelė. Meteorologinės sąlygos tyrimo metaisTable. Meteorological conditions during plant vegetationBabtų agrometeorologinės stotelės duomenys, iMETOS programa, 2009–2010 m.Data of Babtai agrometeorological station, program iMETOS, 2009–2010MėnuoMonthBalandisAprilGegužėMayB<strong>ir</strong>želisJuneLiepaJulyRugpjūtisAugustRugsėjisSeptemberSpalisOctoberVidutiniškaiAverageOro temperatūraA<strong>ir</strong> temperature, °CDaugiametėvidutinėKritulių kiekisPrecipitation, mmDaugiametisvidutinis2009 m. 2010 m. Perennial mean, °C 2009 m. 2010 m. Perennial mean, mm6,5 6,2 6,0 41,710,5 13,5 12,3 43,0 71,4 50,712,8 14,6 15,9 96,2 72,6 71,216,3 19,9 17,3 95,6 119,2 75,<strong>31</strong>4,6 17,8 16,7 48,3 105,4 78,411,2 9,9 12,1 43,2 51,0 58,73,7 3,8 7,1 81,4 50,510,8 14,6 12,5 59,1 70,0 60,9Vegetacijos laikotarpis 2010 m. buvo šiltesnis <strong>ir</strong> drėgnesnis už daugiametį <strong>ir</strong> už2009 m. vegetacijos laikotarpį. Vidutinė vegetacijos laikotarpio temperatūra buvo2,1 °C aukštesnė už daugiametę vidutinę <strong>ir</strong> net 3,8 °C – už 2009 m. vidutinę vegetacijoslaikotarpio oro temperatūrą. Kritulių iškrito 9,1 mm daugiau nei daugiametis vidurkis<strong>ir</strong> 10,9 mm daugiau nei 2009 metais. Morkoms augti sąlygos buvo geros.Rezultatai. Didinant trąšų Naturcomplet® – G normas, morkų pasėlio tankisdidėjo (1 pav.).Iš esmės tankesnis pasėlis buvo išberiant 60 <strong>ir</strong> 70 kg ha -1 Naturcomplet® – G:morkų pasėlio tankis, palyginti su netręštų morkų pasėlio tankiu, padidėjo atitinkamai19,2 <strong>ir</strong> 22,8 %.57
- Page 1 and 2:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 3:
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 6 and 7: maltitolio, inozitolio, ksilitolio,
- Page 8: aglikonai dažniausiai yra susijung
- Page 11 and 12: keletas šio poveikio mechanizmų:1
- Page 13 and 14: 7. Boots A. W., Lonneke C., Wilms L
- Page 15 and 16: 38. Joshi U. J., Gadge A. S., D’M
- Page 17 and 18: 71. Tsao R., Yang R., Young J. C.,
- Page 19 and 20: Taikant integruotą vaisių auginim
- Page 21 and 22: 2 lentelė. Paprastųjų kiaulpieni
- Page 23 and 24: 4 lentelė. Bendras piktžolių ska
- Page 25 and 26: šalių mokslininkai, tyrinėdami p
- Page 27 and 28: SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. S
- Page 29 and 30: ais ontogenezės tarpsniais taip pa
- Page 31 and 32: 3, 4, ir 5 variantuose buvo naudoto
- Page 33 and 34: padidėjo 1,1 %. Svogūnų pasėlio
- Page 35 and 36: 2 lentelės tęsinysTable 2 continu
- Page 37 and 38: opelėje. Mūsų tyrimų duomenys p
- Page 39 and 40: 26. Woldetsadik S. K., Workneh T. S
- Page 41 and 42: applications as antimicrobial, anti
- Page 43 and 44: Results and discussion. Fresh veget
- Page 45 and 46: Commodities that have high respirat
- Page 47 and 48: The colour difference (∆E) betwee
- Page 49 and 50: 24. Slinkard, K., Singleton, V. L.
- Page 51 and 52: mon’, ‘Mammouth’. Krapai kasm
- Page 53 and 54: didžiausią derlių - atitinkamai
- Page 55: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 59 and 60: 2 pav. Naturcomplet® - G trąšų
- Page 61 and 62: 5. Hartz K. T, Bottoms G. T. 2010.
- Page 63 and 64: LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKS
- Page 65 and 66: šio tyrimo rezultatai bus aktualū
- Page 67 and 68: 2 pav. Sulos titruojamojo rūgštin
- Page 69 and 70: Atlikus beržų sulos analizę, nus
- Page 71 and 72: Lentelės tęsinysTable continued1
- Page 73 and 74: 14. Sehm E. 2007. Birkensaft. Das G
- Page 75 and 76: 7,7 ir 6,19 %). Lyginant 2005 ir 20
- Page 77 and 78: Bulvių bandymo bendro laukelio plo
- Page 79 and 80: 2 lentelė. Skystos organinės trą
- Page 81 and 82: veikė ir vitamino C kiekį ekologi
- Page 83 and 84: normas tarpusavyje tiek tręšiant,
- Page 85 and 86: 30. Tarakanovas P., Raudonius S. 20
- Page 87 and 88: - RezultataiTrumpai išdėstomi tyr
- Page 89 and 90: Straipsnis knygoje:1. Streif J. 199
- Page 91 and 92: easons of the study, innovation. Sh
- Page 93 and 94: Article in book:1. Streif J. 1996.
- Page 95 and 96: J. PekarskasSkystos organinės trą