Spectrum Nr. 2(7)/2007 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

Andriaus Bulotos nuotr.malonios veiklos („Man skausmas trukdo,nebegaliu kaip anksčiau visur išvažiuoti.Labai mėgau keliauti po kalnus... Kitavertus, gal ir gerai, kad skauda – dabarnebereikės važiuoti į sodą... Visas vasarasten teko praleisti, dabar – nebereikės“(neurologinis ligonis).Apibendrinant apklausos duomenis galimapasakyti, kad įvertinti ir efektyviaimalšinti skausmą trukdo kai kurie ligoniųnuogąstavimai: analgetikų (ypač opioidinių)sukeliami šalutiniai reiškiniai; skausmogydymas esą gali atitraukti gydytojodėmesį nuo ligos gydymo; kad tik nepasirodytųkaip nuolat besiskundžiantis irnepaklusnus pacientas; skausmas, rodantisgydymo neveiksmingumą; skausmas,reiškiąs ligos progresavimą; skausmas esąsneišvengiamas.Skausmo medicina ir psichologijaKadangi skausmas – subjektyvus pojūtis,o jo fizinė priežastis ne visuomet išaiškinamaarba neatitinka paciento skausmoišraiškos ir emocinio išgyvenimo, jo vertinimasdidžiąja dalimi yra psichologinis. Opsichologiškai vertinamas ne tiek skausmas,kiek skausmą patiriantis pacientasir jo aplinka. Be skalių, informacijai apieskausmą papildyti naudojami klausimynai,psichometriniai testai, elgesio stebėjimas,ligos istorija ir fiziologiniai rodikliai.Neretai skausmas tampa gyvenimobūdu, kai vietoje natūralių emocijų irveiksmų savotišku aplink vykstančių įvykių„barometru“ tampa skausmo jutimai.Vakarietišką algofobiją – skausmo baimęir pastangas jo išvengti – keičia naujas požiūrisį skausmą. Pripažįstama, kad skausmasyra sudėtinė gyvenimo dalis ir visadaturi prasmę.Taigi subrendo būtinybė aiškiau atskirtiskausmo matavimą nuo skausmo vertini-valdant skausmą. Svarbu įvertinti ir situaciją,kurioje kyla ar paūmėja skausmas,ir mintis apie skausmą, ir su skausmu susijusiasemocijas. Psichologinis pacientoįvertinimas gali prognozuoti net skausmomalšinimo rezultatus, pvz., savo bejėgiškumosuvokimas prieš gydymo kursąbuvo susijęs su aukštesniais savo skausmoįverčiais po gydymo vaistais (Sargautytė,Krapavickaitė, 1999).Vilniaus universitete atliktame tyrime(Birbilaitė, Sargautytė, 2005), apklausus26 onkologinius ir tiek pat neurologiniųpacientų, jautusių skausmą, atsiskleidė jųsupratimas apie skausmo prasmę. Tyrimopusiau struktūruotu interviu rezultataiparodė akivaizdžius grupių skirtumus.Dauguma onkologinių ligonių (70 proc.)nurodė, kad skausmas jiems reiškia ligosprogresavimą ir jų būklės blogėjimą (žr.1 pav.). „Skausmas nieko gero nereiškia.Reiškia tik, kad gydymas nėra veiksmingas,auglys nemažėja, kad man blogėja“(iš onkologinio paciento pasakojimo).Onkologiniai ligoniai daug galvoja apiemirtį (57 proc.), baiminasi, kad skausmasgali sustiprėti (35 proc.), dėl to kaikuriems pacientams kyla minčių net apieeutanaziją.Ką skausmas reiškia neurologiniams ligoniamsir ką jie galvoja: skausmas trukdoužsiimti norima veikla (92 proc.); kaipgreičiau sumažinti skausmą (70 proc.);skausmas padeda išvengti nemalonios veiklos(8 proc.). Ir tik 3 proc. neurologiniųligonių, kenčiančių apatinės nugaros daliesskausmus, teigė susitaikę su likimu– matyt, jie jaučiasi pajėgesni malšintiskausmą, labiau pasikliauja savimi. Apatinėsnugaros dalies skausmo varginamiligoniai dažniau teigė, kad skausmas jiemstrukdąs užsiimti norima veikla ir tik kaikurie tiriamieji teigė, kad skausmas jiemsesąs ir naudingas, nes padedąs išvengti nemo.Matavimas – tai kiekybės, masės nustatymasstandartiniais vienetais, naudojanttinkamą priemonę. Taikant tam tikrąsistemą, matuojamas kuris nors skausmoelementas, paprastai – jo intensyvumas.Vertinimas apima ne tik matavimą, bet irpotyriui suteikiamą subjektyvią reikšmę.Kai vertinami su žmogaus kančia susijędalykai, pavyzdžiui, skausmas, svarbu išsiaiškintijo visapusišką įtaką žmogaus gyvenimui.Vertinimo apimtis gali būti labai įvairi.Pvz., esant ūmioms klinikinėms būklėms,didesnis dėmesys teikiamas sensoriniamsskausmo komponentams, lokalizacijai,įsisenėjus skausmui – psichosocialiniamsveiksniams.Kognityvusis skausmo aspektassporteTyrimo (Vaisetaitė, Sargautytė, 2005)tikslas buvo išsiaiškinti, kaip sportininkaisuvokia skausmą bei kokie skausmo suvokimoir skausmo įveikos strategijų naudojimodažnumo ryšiai. Buvo apklausta50 sportininkų (lengvaatlečių, irkluotojų,dviratininkų ir plaukikų). Jie pildė anketas,sudarytas iš vizualaus atitikmens skalių,semantinio diferencialo metodikos(Suslavičius, 1988) ir PMS-I (Kleinert,2002) klausimyno.Semantinio diferencialo metodiką sudarė9 skalės su būdvardžiais: blogas/geras,žalingas/naudingas, bjaurus/malonus, silpnas/stiprus,lengvas/sunkus, nenusakomas/ūmus,atpalaiduojantis/įtempiantis,silpnėjantis/stiprėjantis, raminantis/varginantis(čia –3 reiškė labai artimą sąsają sukairėje nurodytu būdvardžiu, o +3 – labaiartimą sąsają su dešinėje nurodytu).Rezultatai parodė, kad raumenų skausmointensyvumas vertinamas vidutiniškai42,64 balo, gyjančios traumos – 60,51balo, o įsisenėjęs skausmas – 57,81 balo.Raumenų skausmas įvertintas kaip silpnesnisnei gyjančios traumos ar įsisenėjęs(abiem atvejais skirtumas statistiškai patikimas).Pagal semantinio diferencialo skalesskausmas nepriklausomai nuo jo tiposuvokiamas kaip blogas, bjaurus, stiprus,sunkus, ūmus, įtempiantis, silpnėjantis irvarginantis. Raumenų skausmas suvokiamaskaip naudingas, o gyjančios traumosir įsisenėjęs skausmas – kaip žalingas. Taippat buvo nustatyti skausmo intensyvumoįverčių, skausmo suvokimo pagal semantiniodiferencialo skales ir skausmo įveikosstrategijų naudojimo dažnumo ryšiai.Gauta išvada, kad sportuojant dominuojašie patiriamo skausmo suvokimo neigiamiaspektai – jis suvokiamas kaip blogas,bjaurus, stiprus, sunkus, ūmus, įtempiantis,silpnėjantis ir varginantis. Skausmoįveikos strategijų pasirinkimas susijęs suskausmo intensyvumo suvokimu, tačiaušie ryšiai priklauso nuo skausmo tipo beiįveikos strategijų.17