<strong>naujienos</strong>TrumpaiVasario 21 dieną Niujorke (JAV) vykusiameJungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijosvalstybių dalyvių vienuoliktajamesusitikime <strong>VU</strong> docentas, Vaiko raidoscentro klinikos vadovas Dainius Pūras išrinktasvienu iš devynių naujų JT Vaikoteisių komiteto narių. Dainius Pūras yrapirmasis Lietuvos atstovas, išrinktas į vienąiš JT ekspertų komitetų, skirtų žmogausteisių apsaugos konvencijų įgyvendinimuiprižiūrėti.Kovo 17 d. Varšuvos universiteto Potockiųrūmuose buvo įteikti „PrzeglądWschodni“ apdovanojimai Lenkijos ir užsieniošalių istorikams. Vieno žymiausiųEuropos istorikų prof. A. Gieysztoro vardonominacija atiteko <strong>VU</strong> Istorijos fakultetoprofesoriui Alfredui Bumblauskui.Švedijos akademija skyrė specialią premijąuž švedų kalbos ir kultūros sklaidąLietuvoje Skandinavistikos centro vedėjaidocentei dr. Erikai Sausverdei.Europos trauminio streso tyrinėjimųasociacija ESTSS (European Society forTraumatic Stress Studies) geriausio jauno-jo mokslininko premiją skyrė <strong>VU</strong> Klinikinėsir organizacinės psichologijos katedrosdėstytojui dr. Evaldui Kazlauskui už disertacinįdarbą „Politinių represijų ilgalaikėspsichologinės pasekmės“.Birželio 21 dieną <strong>VU</strong> Filologijos fakultetoLietuvių kalbos katedros profesoreihabil. dr. Reginai Koženiauskienei Švietimoir mokslo ministerijoje įteikta premijauž vadovėlį „Juridinė retorika“. Vadovėlis„Juridinė retorika“ – pirmasis juridinėsretorikos vadovėlis lietuvių kalba, naudojamasvisose teisininkus rengiančioseaukštosiose mokyklose.Garbės daktaraiGegužės 31 d. iškilmingame <strong>VU</strong> Senatoposėdyje <strong>Vilniaus</strong> universiteto Garbėsdaktarų vardai suteikti profesoriui ReinharduiBittneriui (Tiubingeno universitetoakademinė Štutgarto Marijos ligoninė)bei Krokuvos Jogailaičių universitetoprofesoriui, vienam žymiausių ir reikšmingiausiųpasaulio baltistų ir indoeuropeistųWojciechui Smoczyńskiui.V. Naujiko nuotr.<strong>VU</strong> mokslininkai parsivežė Belgijos krištolą ir apdovanojimo raštąRugpjūčio 6–11 dienomis Belgijoje(Lježe) vyko aštuntoji tarptautinė konferencija„Kompiuterinio prognozavimosistemos“ (Computing Anticipatory Systems).Joje dalyvavo arti 200 specialistų iš50 šalių. Iš šios konferencijos <strong>VU</strong> gamtininkaidoc. Dobilas Jonas Kirvelis irKastytis Beitas parsivežė Belgijos krištoląir apdovanojimo raštą. Geriausio praneši-Balandžio 25 d. LR Prezidento rūmųKolonų salėje buvo apdovanoti geriausiųpraėjusiais metais Lietuvoje apgintų disertacijųautoriai. Iš 12 apdovanotųjų net 7jaunieji mokslininkai yra iš <strong>Vilniaus</strong> universiteto.Už geriausias fizinių, technologijos irbiomedicinos mokslų disertacijas buvoapdovanoti šie <strong>Vilniaus</strong> universiteto jaumoapdovanojimą pelnė jų bendras darbas„Informacinė uždarojo-ciklinio kodavimo-dekodavimovaldymo koncepcija,kaip gyvųjų ir organizuotų sistemų funkcinėsorganizacijos pagrindas“. Pranešimasgeriausiu buvo pripažintas 7-ajamesimpoziume „Biologinės ir medicininėssistemos, genetiniai, evoliuciniai, ekologiniai,aplinkos modeliai“.Pirmą kartą šalyje iškilmingai pagerbti jaunieji mokslininkai –geriausių disertacijų autoriai<strong>VU</strong> jaunieji mokslininkai buvo pagerbti Prezidentūroje. V. Naujiko nuotr.nieji mokslininkai: Rytis Butkus (fizika),Julius Ruseckas (fizika), Mindaugas Zaremba(biochemija).Už geriausias humanitarinių ir socialiniųmokslų disertacijas apdovanoti MindaugasKvietkauskas (filologija), MantėLenkaitytė (filologija) ir Aurimas Švedas(istorija).Už geriausią tarpdisciplininę disertacijąapdovanotas Justas Kažys (geografija).Studentės pranešimas pelnėtarptautinės mokslinėskonferencijos prizą<strong>Vilniaus</strong> universiteto Fizikos fakultetostudentė Elena Tamaševičiūtė tarptautinėjekonferencijoje „Netiesinė dinamikair chaosas: pasiekimai ir perspektyvos“,kuri vyko rugsėjo 17–21 dienomis Aberdynouniversitete (JK), laimėjo pirmąvietą už geriausią stendinį pranešimą. Jospranešimas „Nestabilių periodinių orbitųstabilizavimas“ apdovanotas paskatinamąjapremija, kurią skyrė Londono matematikosdraugijos žurnalas „Netiesiškumas“ir leidykla „IOP Publishing“.2
Senojoje bibliotekoje – modernusinformacijos centrasRugsėjo 7 dieną buvo atidarytas Humanistikosinformacijos centras (HIC)„Artes Liberales“. HIC skaitykla atitinkamodernių studijų ir tyrimų reikalavimus,reprezentuoja bendrąsias ir metodologineshumanistikos studijų kryptis. Skaitytojaičia ras racionalią ir vartotojų reikmesatitinkančią bibliotekinio-informacinioaprūpinimo sistemą. Humanistikos informacijoscentre galima bus ne tik gilintis įatvirai prieinamus skaityklos fondus, betir rengti diskusijas arba poezijos vakarus.HIC lankytojų laukia keturios įvairios paskirtiespatalpos: skaitykla su laisvai prieinamaisfondais (Sidabrinė salė), Seminarųkambarys (Apelsininė salė), Informaciniųtechnologijų centras (Riešutinė salė) irPeriodikos skaitykla (Pavasarinė salė).R. Malaiškos nuotr.Gegužės 19 dieną <strong>VU</strong> Teatro salėje iškiliemsLietuvos žmonėms įteiktos Nacionalinėspažangos premijos.Mokslo pažangos premija įteikta kalbininkui,baltistui, dialektologui akademikuiprof. habil. dr. Zigmui Zinkevičiui užkalbotyros metodų pritaikymą Lietuvos irlietuvių kalbos istorijos pažinimui ir tautinioorumo stiprinimui. Akad. Z. Zinkevičius– buvęs ilgametis <strong>VU</strong> profesorius,dirbęs čia nuo 1946 metų.Partnerystės pažangos premiją, skiriamąuž indėlį į gyvenimo kokybės gerinimąir šalies konkurencingumodidinimą,pasidalino dr. RomualdasDanielius,Kęstutis Jasiūnas,Rimantas Kraujalisir akademikas prof.habil. dr. AlgisPetras Piskarskas.Šiai mokslininkųir verslininkų grupeipremija skirtauž Lietuvos lazeriųmokslo ir pramonėssutelkimą proveržiuiį pasaulines<strong>VU</strong> mokslininkai, bendradarbiaudamisu Europosbranduolinių tyrimų organizacijaCERN, prisideda prieeksperimento, galinčio sukeltirevoliuciją mokslo pasaulyje.CERN organizacijoje esančiameDidžiajame hadronųkolaideryje (Large HadronCollider – LHC) – ilgiausiamepasaulyje (27 kilometrų)greitintuve – iki milžiniškos(7 TeV) energijos bus pagreitintidu priešpriešiais lekiantysprotonai.Pasak Lietuvos mokslininkų grupėsvadovo profesoriaus Juozo V. Vaitkaus,eksperimentas daromas tam, kad geriausuprastume visą pasaulio sandarą. Greitintuvaspradės veikti 2008 m. pavasarį, opatikimus rezultatus tikimasi gauti po 10metų.Tai unikalus eksperimentas, kurio metuoriginali <strong>Vilniaus</strong> universitete sukurtaaparatūra bus išbandoma Helsinkio greitintuve.Po to ji bus nugabenta į CERN irnaudojama toliau. Lietuvos mokslininkųgrupė, vadovaujama <strong>VU</strong> grupių CERNRD39 ir RD50 programose vadovo prof.Juozo V. Vaitkaus, į bendradarbiavimoIškiliems Lietuvos mokslo žmonėms – Nacionalinės pažangos premijosEksperimentas, galintis sukelti revoliuciją mokslo pasaulyje, pristatytas <strong>VU</strong>rinkas. Dr. R. Danielius – <strong>Vilniaus</strong> universitetoKvantinės elektronikos katedrosLazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslinisdarbuotojas, Lazerinės firmos „Šviesoskonversija“ mokslinis vadovas, 2005m. už „Faros“ lazerio išradimą paskelbtasLietuvos šviesuoliu, akad. A. P. Piskarskas– <strong>VU</strong> Fizikos fakulteto Kvantinėselektronikos katedros Lazerinių tyrimųcentro vedėjas, K. Jasiūnas ir R. Kraujalisdirba privačiame sektoriuje, abu <strong>VU</strong> auklėtiniai.Partnerystės pažangos premijos nominantai.V. Naujiko nuotr.V. Naujiko nuotr.su CERN programas įsitraukė 2002 metais.CERN bendradarbiavimo programosyra grindžiamos pagrindiniu principu: nedemonstruoti, ką kiekvienas mokslininkassugeba padaryti atskirai, bet susiburtiį komandą, kuri vieningai siekia bendrotikslo.Kazimieras Černis – tarp pirmosiosSOHO periodinės kometos atradėjų<strong>2007</strong> m. rugsėjo25 d. buvo oficialiaipatvirtinta,kad prie Saulės kasketveri metai priartėjatrumpaperiodė(SOHO) kometa,kuri arčiausiai išvisų – vos už 0,054 a. v. – praskrieja proSaulę. Vienas iš šios kometos atradėjų yrair Lietuvos mokslininkas Kazimieras Černis.Pirmą kartą šią kometą SOHO nuotraukose1999 m. rugsėjo 5 d. atrado australųastronomas Terry‘is Lovejoy‘us – ji buvopavadinta C/1999 R1 (SOHO). Lygiai poketverių metų, 2003 m. rugsėjo 8 d., <strong>VU</strong>Teorinės fizikos ir astronomijos institutoastronomas Kazimieras Černis SOHOnuotraukose atrado kometą C/2003 R5(SOHO), kuri skriejo panašia orbita, kaipir Lovejoy‘aus atrastoji. Kiek vėliau prieitaišvados, kad tai gali būti ta pati kometa,aplink Saulę skriejanti trumpu ketveriųmetų periodu, ji pavadinta P/<strong>2007</strong> R5(SOHO). Astronomai įvertino, kad ji turėtųbūti maždaug 100–200 m skersmens.Kol kas kometą galima stebėti tik nuotraukose,gautose iš kosminės observatorijos,tačiau ateityje ją bus bandoma įžvelgtiir nuo Žemės paviršiaus. Astronomai išMažųjų Planetų Centro (JAV) apskaičiavonaują šios įdomios kometos orbitąpagal jos apsilankymus prie Saulės. Kitaspasimatymas su „lietuviškąja“ trumpaperiodinekometa laukia po ketverių metų– 2011 m. rugsėjo mėn.Parengta pagal www.mokslasplius.lt3