tyrinėjimaiGMO:įsileistinegalimauždraustiPrieš pusmetį dvi užsienio kompanijos (vokiečių „BASF“ iramerikiečių genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) gigantė„Monsanto“) prašė leidimų Lietuvoje lauko sąlygomis moksliniaistikslais auginti genetiškai modifikuotas kultūras: rapsusVėžaičiuose, Klaipėdos rajone, ir kukurūzus Dotnuvoje, Kėdainiųrajone. Mokslininkai neabejoja, kad mėginimų gauti panašiusleidimus dar bus.Vienareikšmio atsakymo, ar GMO blogai, ar gerai, nėra. Viena,ką tikrai galima pasakyti apie GMO ir GMP: jų poveikis žmogaussveikatai, aplinkai nėra užtektinai ištirtas. „Nė vienas ekspertasranką prie širdies pridėjęs negali pasakyti, kad šie organizmaiyra visiškai saugūs“, – sako <strong>VU</strong> docentė Lilija Kalėdienė.Laura GINTALAITĖRemigijaus Vasiliausko nuotr.4
Docentė L. Kalėdienė sako, kad Lietuva prarado unikalią galimybę ištirti GM kukurūzų poveikį Lietuvos bioįvairovei.Nuotr. iš asm. albumo.Kas matėte mokslininko „Ferrari“?GMO ekspertų komitetas ir GMO valdymopriežiūros komitetas, veikiantys prieAplinkos ministerijos, pritarė genetiškaimodifikuotų kultūrų auginimui Lietuvoje(išskyrus „žaliųjų“ atstovą) ir žiniasklaidojebuvo apkaltinti parsidavimu minėtomskompanijoms. „Faktų, kad mokslininkaipapirkti, nėra. Nė vienas GMO ekspertųkomiteto narys ar GMO valdymo priežiūroskomiteto narys neatsistojo ir nepasakė„aš balsuoju už GMP, nes jis yra nuostabus,geras, puikus“. Visi svarstė, ar leisdamiauginti GMO kam nors nepakenksime,– pasakoja GMO ekspertų komiteto narė,<strong>Vilniaus</strong> universiteto Gamtos mokslų fakulteto(<strong>VU</strong> GMF) Augalų fiziologijos irmikrobiologijos katedros docentė, biomedicinosmokslų daktarė Lilija Kalėdienė.– Vėliau susitikus vienoje konferencijojeamerikiečių firmos atstovai klausė: kurjūsų „Ferrari“, jei mes jus papirkom, kaipbuvo teigiama spaudoje?“Paprastai tyrimus apmoka kompanijos,suinteresuotos, kad jų produktai patektųį rinką, tačiau docentė čia nemato niekobloga. Paklausta apie galimybę suklastotityrimų rezultatus, doc. L. Kalėdienėatsakė, kad tyrimus atlieka mokslininkųkolektyvai, ir jei vienas mokslininkas arviena tyrėjų grupė pateiktų ne tokius duomenis,yla greitai išlįstų iš maišo: „Tyrimaiatliekami ne vieną kartą, dažnai skirtingoselaboratorijose, rezultatai lyginami,tikrinami.“„Tyrimai paprastai vykdomi pirmiausialaboratorijoje, po to šiltnamyje, tada laukosąlygomis. Nuo kultūros sukūrimo ikijos išleidimo į rinką praeina 10–15 metų.GM rapsai, kuriuos norėta auginti Lietuvoje,tiriami aštuntus metus“, – raminadocentė.Reikia ištirti patiems,kad galėtume pasipriešintiLietuvos atsisakymą mokslo tikslais augintiGM kultūras docentė L. Kalėdienėvertina kaip prarastą unikalią galimybę ištirtišių kultūrų poveikį Lietuvos aplinkai,bioįvairovei, sužinoti, kokią įtaką GMOgali daryti augalams, mikroorganizmų,bestuburių, vabzdžių populiacijoms,paukščių skaičiui. Tyrimuose galėjo dalyvautiįvairių Lietuvos mokslo institucijųmikrobiologai, entomologai, zoologai,molekulinės biologijos specialistai, biochemikai,ekologai, žemdirbystės specialistai.Pasak GMO ekspertų komiteto narės,neturėdami savų tyrimų, spręsti, kiek GMrapsai ar kukurūzai yra rizikingi Lietuvosbioįvairovei, galime „iš lubų“. Pasak docentėsL. Kalėdienės, patiems ištirti GMkultūrų poveikį labai svarbu norint tiksliauįvertinti GMO riziką ir sustabdyti jųteikimą į Lietuvos rinką, jeigu jie nėrasaugūs: „Jeigu Europos Sąjunga nuspręs,kad GMO gali patekti į ES valstybių rinką,neturėdami savomų, patvirtinančių,kad, pavyzdžiui,GM rapsai, auginamiLietuvoje, galisusikryžminti su giminingaisaugalais irpaplisti, daryti įtakąaplinkai ir bioįvairovei,negalėsimeargumentuotai pasipriešintibendraiES pozicijai. Jie busįvežti ir auginami,jei turės leidimąpatekti į ES rinką.“Pasak mokslininkės,tyri-tikėtina, kad lietuvių mokslininkai būtųaiškiai parodę, kaip ir kiek rapsai gali išplistiir pakenkti bioįvairovei.Vienas iš užsienio kompanijų tikslų –patikrinti, kaip GM kultūros augtų Lietuvossąlygomis. Pasak <strong>VU</strong> GMF docentės,tokie tyrimai atliekami ne tik su GM kultūromisir vadinami rajonavimu. „Truputįšiauriau ar piečiau ir klimato sąlygos keičiasi.Tai turi įtakos sėklų susiformavimui,brandai. Užtektų pažymėti, kad Lietuvanetinka būtent šiai kultūrai, ir ji nebūtųauginama Lietuvoje“, – apie galimą tyrimųnaudą kalba docentė. Tačiau priduria,kad „BASF“ ar kitos kompanijos, kurdamosGMO, tikisi, kad jie pateks į rinką.Doc. L. Kalėdienė ramina: „Tai nereiškia,kad jei bus pasakyta „tinka“, visą Lietuvąužvers GMO. Tam sukurtos institucijos,vertinančios ne tik kultivavimo galimybes,bet ir GMO riziką.“Prof. Č. Kalenda taip pat mano, kada priori atmesti galimybę neleisti Lietuvojeauginti GM kultūrų vargu ar būtųtinkamas sprendimas. Tačiau, jo nuomone,skubėti neverta, reikėtų atidžiau patyrinėtikitų šalių patirtį auginant GMOir visapusiškai įvertinti rezultatus: „Jukdabar tokių kultūrų yra didžiuliai plotai,mokslininkai juos stebi ir tiria, ir kai kasaiškėja, jei, žinoma, mokslininkai, veikiamiverslo kompanijų, neslepia ir neiškraipoinformacijos.“Apsauga nieko nepraleidžia?„Susijaudinta buvo dėl 1,8 aro(180 kvadratinių metrų) GM rapsų.Spaudoje buvo klaidinama, kad busužsėti dideli plotai. Į 1,8 aro atskristųnedaug bičių, apie žalą ekologiniamsūkiams ir bitininkams juokinga kalbėti,– aiškina docentė L. Kalėdinė. – Bitėskeliauja nuo žiedo prie žiedo. GMžiedadulkes jos būtų palikusios antįprastinių, genetiškai nemodifikuotųrapsų, kuriais planuota apriboti GMrapsų lauką 10 metrų aplink.“Lietuvos žemdirbiai, ypač ekologinėsžemdirbystės atstovai, nuogąstavo, kadGM rapsai gali susikryžminti su įprastiniais,mat ekologiškoje produkcijoje draudžiamiGMO. Žemės ūkio ministerija taippat prieštaravo GM augalų auginimui Lietuvoje.„Susijaudinta buvo dėl 1,8 aro (180 kvadratiniųmetrų) GM rapsų. Spaudoje buvoklaidinama, kad bus užsėti dideli plotai. Į1,8 aro atskristų nedaug bičių, apie žaląekologiniams ūkiams ir bitininkams juokingakalbėti, – aiškina docentė L. Kalėdienė.– Bitės keliaujanuo žiedo prie žiedo.GM žiedadulkes josbūtų palikusios antįprastinių, genetiškainemodifikuotų rapsų,kuriais planuota apribotiGM rapsų lauką10 metrų aplink.Buvo paruoštos žiedadulkiųgaudyklės– vėjo nešiojamosžiedadulkės turėjokristi ant nevaisingų,neduodančių sėklų,vadinamųjų vyriško5
Change language