Spectrum Nr. 2(7)/2007 - VU naujienos - Vilniaus universitetas

dimą. Tyrinėdami šį geną mokslininkaiaptiko, kad jo analogas pelėse (nes daugelisžmogaus ir pelių genų yra identiški)siejamas su mažu ūgiu. Todėl šį genąpavadino pigmėjų genu, nors pigmėjai togeno pakitimų neturi. Tai davė postūmįtyrinėti šį geną ir tą chromosomų vietą.2005 metais mokslininkai aprašė 8 metųberniuką, kuris buvo žymiai aukštesnis užnormą – 1,69 cm. Tam vaikui buvo diagnozuotassmegenų auglys. Todėl buvomanoma, kad genas HMGA2 susijęs suaugimo sutrikimais. Ištyrus geno įvairovętarp normalių sveikų žmonių paaiškėjo,kad žmonės turi skirtingus šio geno nukleotidus.Paaiškėjo, kad turintys tam tikrąnukleotidą yra 1 cm aukštesni už kitus.Šis nukleotido variantas siejamas suaukštesniu ūgiu.Iki šiol buvo tik bendros teorijos dėlgenų ir aplinkos, o šis tyrimas – jau konkretusfaktas. Galime rasti tuos genus irparodyti, kaip genas ar jo struktūros variantaslemia žmogaus ūgį. Šis kelias perspektyvusanalizuojant žmogaus kokybiniuspožymius: intelektą, odos spalvą.Atskirą nukleotidą galima susieti su gyvenimoįpročiais, aplinka.tai įdomuKur, po galais, dingstašaukšteliai, arbaBiuro kasdienybėAustralijos Burnet instituto mokslininkai tyrė paslaptingą Visatosreiškinį. Kadangi instituto, kuriame dirba 140 darbuotojų,personalas nuolat skundėsi, kad nėra kuo pamaišyti cukrų kavoje,nutarta nuodugniai ištirti šaukštelių dingimo reiškinį.Ar galima tikėtis, kad ateityje bus galimalaisvai reguliuoti ūgį, na, kaip dabaratliekamos plastinės operacijos?Šis genas veikia ir kitus genus: gaminabaltymą, veikiantį kitus genus. Jei užblokuosimear aktyvuosime šio geno veiklą,tai kiti genai lems ūgio padidėjimą ar sumažėjimą.Taigi tai įmanoma net nekeičiantpačių genų, o veikiant reguliavimą.Ar žmonės norės tai daryti, sunku pasakyti.ParengėNijolė BULOTAITĖPo intensyvios smegenų šturmo sesijos(kuri vyko 2004 metų vyno derliausšventėje) aiškinantis, kodėl Burnet instituteprireikus neįmanoma rasti šaukštelio,nors sekretorė Margaretė prieš kelismėnesius nupirko visą jų krūvą, nutartaištirti šį reiškinį laiko patikrintaismetodais.Mokslininkai atliko longitūdinįkohortinį Camellia sinensis spathulatus(šaukštelių) persikėlimotyrimą.Buvo nupirkta 70 šaukštelių,jie pažymėti ir kas savaitę suskaičiuojami.Ieškant dingusių šaukšteliųbuvo skenuojami darbastaliai beikitos apžvelgiamos vietos. Po penkiųmėnesių 80 procentų šaukštelių neliko.Brangesni šaukšteliai dingo tokiupat greičiu, kaip ir pigesni. Suskaičiuota,kad norint išlaikyti darbingus140 instituto darbuotojų, kasmetreikia nupirkti 252 arbatiniusšaukštelius. Jei vienam darbuotojuitenkantį dingusių šaukšteliųskaičių pritaikytume viso Melburnomiesto dirbantiesiems(apie 2,5 mln.), tai galėtumeteigti, kad per metus Melburnedingsta 18 mln. šaukštelių.Surikiuoti į eilę tie šaukšteliainusidriektų 2700 km,o svertų 360 tonų – maždaugtiek, kiek sveria 4 suaugęmėlynieji banginiai.Pristačius tyrimo rezultatus Burnet institutodarbuotojams buvo atlikta apklausa,kurioje dalyvavo 94 darbuotojai, iš jų 36vyrai (38 procentai), 57 moterys(61 procentas), ir vienas/a neapsisprendęs/usi.Didelis nepasitenkinimasšaukštelių trūkumu, atskleistasapklausiant darbuotojus, rodo,kad šaukšteliai yra esminė įstaigosdarbo dalis. Dingus šaukšteliamsnaudojamos šakutės,peiliai, pagaliukai kavai ir cukruiišmaišyti, neišvengiamai sumažėjadarbuotojų pasitenkinimas. Be to,šaukštelių paieškai sugaištama nemažaibrangaus laiko. Dėl abiejų priežasčių sumažėjaDARBO NAŠUMAS.Viena iš teorinių versijų remiasi rezistencialistųteiginiu, kad visi negyvi daiktaituri prigimtinę antipatiją žmonėms: leschoses sont contre nous (daiktai yra priešmus). Taigi ne žmonės valdo daiktus,o daiktai vis labiau valdo žmones. Norsatrodo nelabai išmintinga teigti, kadšaukšteliai turi kokios nors įtakos Burnetinstituto darbuotojams (išskyrus tyrimoautorius), jų savybė migruoti ir pradingtirodo, kad mes jiems neturime įtakos.Šio tyrimo rezultatai buvo skelbiami„British Medical Journal“. Daugiau informacijos:http://www.bmj.com/cgi/content/full/331/7531/1498.Vertė Nijolė BULOTAITĖ41