Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Panagrinëkime daþniausiai pasitaikanèius susiþalojimo bûdus ir jø prieþastis. Daþniausiai susiþalojama krentant ið aukðèio. Antai 2006 m. dël ðios prieþasties ávyko 145 nelaimingi atsitikimai (po trejø metø tokiø nelaimingø atsitikimø sumaþëjo 3,7 karto). Apklausos rodo, kad dël ðiø nelaimiø kalti projektuotojai, darbdaviai, darbø vadovai, kurie planuodami, rengdami projektus ir vykdydami statybos darbus neávertina rizikos ir nenumato saugos priemoniø bei nekontroliuoja darbuotojø. Daþniausiai susiþaloja 35–54 metø amþiaus darbuotojai. Tai – labiausiai patyrusiø darbuotojø grupë, kuri, regis, turëtø dirbti saugiausiai. Taèiau praktika rodo, kad 10 ir daugiau metø statybose iðdirbæ þmonës nebekreipia dëmesio á rizikos veiksnius, jauèiasi patyræ, viskà þinantys, todël neretai pamirðta atsargumà. O jei dar ir padaliniø vadovai kasdien prieð darbà neinformuoja apie rizikos veiksnius, tai galima laukti nelaimës. 2006 m. statybos darbuotojams nustatytos 358 profesinës ligos. Po trejø metø jø uþregistruota 261, t.y. 1,4 karto maþiau. Daþniausiai profesines ligas sukelia nustatytas ribines vertes virðijantys fi- zikiniai veiksniai. Statybos ámonëse tokios ligos sudaro apie 94 procentus. Profesiniø ligø sàraðe (2006 m.) vyrauja jungiamojo audinio ir skeleto-raumenø sistemos (37 proc.), ausø (36 proc.) bei nervø sistemos (26 proc.) ligos. 2005 m. pradëti rengti statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriai. Iki 2011 m. VGTU Darbo ir gaisrinës saugos katedra parengë apie 470 koordinatoriø. Ðiems specialistams priþiûrint, statybvietëse pagerëjo darbø organizavimas, darbuotojø saugos ir sveikatos kontrolë, norminiø teisës aktø reikalavimø vykdymas. Tai turëjo áta- 10 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 Statyba yra viena pavojingiausiø ûkio srièiø: 2002–2009 m. nelaimingus atsitikimus darbe patyrë 4136 statybos darbuotojai, ið jø 413 nukentëjo sunkiai, 193 þuvo. Nors liaudies patarlë sako, kad nuo darbo „nebûsi bagotas, o tik kuprotas“, mokslo árodymais pagrástos priemonës padeda iðvengti daugelio nelaimiø ir profesiniø ligø. Doc. dr. Ritoldas ŠUKYS, prof. Petras ÈYRAS VGTU Darbo ir gaisrinës saugos katedra kos sunkiø ir mirtinø nelaimingø atsitikimø statybose maþëjimui 2006–2009 metais. Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. veikianèiø statybos ûkio subjektø buvo 7096, ið jø individualiø ûkio subjektø – 1233. Tais metais statybos ámonës savo jëgomis atliko darbø uþ 166 mln. Lt, t.y. 2,2 karto daugiau nei 2002 metais. Statybos darbø apimtys 2009 m., palyginti su 2002 m., išaugo 118 proc., tuo tarpu nuostoliai dël nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø sumaþëjo 47 proc., ligø pasek nelaimingø atsitikimø darbe 52 procentais. Darbuotojø skaièiaus maþëjimas tam lemiamos átakos neturëjo, nes darbuotojø per ðá laikotarpá sumaþëjo tik 12 procentø. Investuoti á darbø saugà – naudinga Kuo geresnës sàlygos þmonëms sudaromos, kuo jie sveikesni, tuo kokybiðkiau ir greièiau dirba. Jei darbuotojai jauèia, kad darbdavys jais rûpinasi, o nelaimei nutikus nepaliks likimo valiai, tokiame kolektyve geresnë atmosfera, didëja darbuotojø motyvacija. Visa tai pakelia ámonës prestiþà ir net konkurencingumà. Investicijos á darbø saugà ir darbuotojø sveikatà visada atsiperka. Deja, daugelio maþø ir vidutiniø ámoniø savininkai iðlaidas darbø saugai laiko nuostoliais ir vengia skirti lëðø. O juk apie 55 proc. nelaimingø atsitikimø ávyksta statybos ámonëse, kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojø, tai yra vidutinëse ámonëse. Kodël ðiø ámoniø darbuotojai kenèia la
Traumø ir profesiniø mës. Kaip iðvengti? biausiai? Mûsø atlikti tyrimai parodë, kad vidutinës statybos ámonës dirba nedidelës apimties objektuose, kuriuose daþnai keièiasi darbø pobûdis, technologija, darbo sàlygos. Darbø vadovai vienu metu triûsia keliuose objektuose, todël tinkamai kontroliuoti darbuotojus ir rûpintis jø sveikata paprasèiausiai nespëja. Neretai padaliniø vadovai apskritai „pamiršta“ darbuotojams paaiðkinti apie statybvietëje slypinèius pavojus, todël darbuotojai sprendimus priima patys. Kitaip tariant, kaip moka, taip ir saugosi. O jei darbo patirtis, kvalifikacija nepakankama, jei trûksta informacijos, tai ir iki nelaimës tik vienas þingsnelis. Apie prastà darbuotojø kontrolæ liudija ir tai, kad 50 proc. vidutinëse ámonëse traumuotø darbuotojø buvo neblaivûs. Jei tokios ámonës darbuotojas susiþaloja, suserga profesine liga, praranda dalá darbingumo, ámonës nuostoliai daþnai „perkeliami“ visuomenei, tai yra valstybei. Remiantis statybos ámoniø apklausos rezultatais, vieno darbuotojo saugai ir sveikatai 2007 m. buvo skiriama 443 litai. Statybos ámoniø iðlaidos darbø saugai sudarë 48,1 mln. litø. Jei darbuotojø saugai ir sveikatai skirtas lëðas statybos ámonës padidintø 0,5 proc. nuo statybos darbø apimties (tai yra 6,5 mln. litø), jos gautø 19,5 mln. litø ekonominës naudos. Ekonominës ir socialinës pasekmës Darbø sauga bei statybose dirbanèiø þmoniø sveikata svarbi ne tik patiems darbuotojams. Nelaimingi atsitikimai darbe – visos visuomenës problema. Juk profesinës ligos, nelaimës „tuština“ visos valstybës, taip pat ir mûsø kiðenæ – maþëja BVP, naudojamos Valstybinio socialinio draudimo fondo lëðos. Nuostoliø patiriama ir dël to, kad sunkø nelaimingà atsitikimà darbe patyræ ar profesine liga susirgæ asmenys netenka dalies darbingumo. Nuostoliø patiria ir ámonës – dël prastovø sumaþëja pelnas, reikia remontuoti ar ásigyti naujus nelaimingo atsitikimo metu sugadintus árenginius, instrumentus. Kaip ðie nuostoliai atsispindi statistikoje? Socialinio draudimo fondo iðmokos, nepagamintas BVP ir nuostoliai, susidaræ darbuotojams netekus dalies darbingumo dël sunkiø nelaimingø atsitikimø ir profesiniø ligø, padidëjo nuo 6,9 mln. litø 2002 m. iki 16,7 mln. litø 2009 metais. Daugiausia nuostoliø patiriama dël mirtinø nelaimingø atsitikimø darbe: 2002–2009 m. ðie nuostoliai sudarë 167,8 mln. litø. Ið viso nuostoliai statybos ámonëse dël ávykusiø nelaimingø atsitikimø ir profesiniø ligø 2002–2009 m. sudarë 285,1 mln. litø. Remiantis 2008 m. apklausos duomenimis, ámonës nuostoliai dël vieno nelaimingo atsitikimo darbe padidëjo nuo 10,3 tûkst. Lt 2002 m. iki 16,9 tûkst. Lt 2007 metais. Visø statybos ámoniø nuostoliai dël nelaimingø atsitikimø darbe padidëjo nuo 4,2 mln. Lt (2002 m.) iki 11,7 mln. Lt (2007 m.) ir ið viso per 2002– 2007 m. sudarë 42,7 mln. Lt. Ið ko susideda ámoniø patiriami nuostoliai? Didþiausià nuostoliø dalá sudaro ámonës prarastas pelnas, taip pat nuostoliai, susijæ su saugiø darbo sàlygø atstatymu ávykio vietoje, nelaimingø atsitikimø tyrimo kaina. Taèiau iðtirti nelaimingà atsitikimà, iðaiðkinti prieþastis ir rasti kaltuosius – tik viena medalio pusë. Antroji – pasirûpinti tais, kurie dël nelaimingo atsitikimo prarado sveikatà ar maitintojà. Neágaliøjø skaièius tarp tø, kurie dirba statyboje, kasmet didëja. Turime omenyje asmenis, kurie patyrë sunkius nelaimingus atsitikimus darbe ir kuriems nustatyta profesinë liga. 2002 m. pripaþinti neágaliais 246 statybininkai, o 2009 m. – 281. Ið viso per 2002–2009 m. statyboje neágaliais tapo 2354 asmenys. Neágaliesiems, praradusiems dalá darbingumo statybos sektoriuje, 2002–2009 m. iðmokëta 1055,6 tûkst. litø paðalpø. Rekomendacijos Ávertinæ statybos darbuotojø saugos ir sveikatos bûklæ, profesiniø ligø bei nelaimingø atsitikimø darbe ekonomines ir socialines pasekmes, siûlome: Tobulinti statybos darbø technologijos projektø rengimà, kad bûtø kuo detalesni, konkretesni. Bûtina ásitikinti, ar darbuotojai pakankamai gerai supranta ðiuos projektus. Ypaè svarbu tinkamai organizuoti darbà. Garantuojant darbuotojø saugà, svarbus vaidmuo tenka statybos saugos ir sveikatos koordinatoriams, rangovams ir subrangovams. Bûtina parengti darbuotojø saugos ir sveikatos reikalavimus statybvietëje, ágyvendinti ávairias prevencines priemones – informuoti ir kontroliuoti darbuotojus, nuolat atnaujinti mokymo programas ir lokalinius teisës aktus. Projektuotojai, statybos ámoniø darbdaviai bei darbø vadovai, rengdami projektus ir vykdydami statybos darbus, turi ávertinti darbo dideliame aukðtyje rizikà, numatyti ir ágyvendinti darbuotojus nuo kritimø apsauganèias priemones. Tobulinti darbuotojø mokymà. Darbuotojai turi bûti informuoti apie rizikà bei specifinius pavojus, su kuriais susidurs darbe, turi bûti ádiegtos prevencijos priemonës. Darbdaviai turi numatyti prevencijos priemones, atsiþvelgdami á konkreèias sàlygas. Daugiausia dëmesio bûtina skirti dirbantiesiems dideliame aukðtyje, pirmus metus dirbantiems asmenims. Darbuotojams, turintiems maþesná kaip vienø metø darbo staþà, bûtina organizuoti staþuotes, kad geriau suprastø saugos ir sveikatos darbe reikalavimus. Bûtina uþkirsti kelià alkoholio vartojimui darbo metu. Statistika byloja, kad apie 23 proc. sunkiai traumuotø, apie 37 proc. þuvusiø statybos darbuotojø ávykio metu buvo neblaivûs. Naudotis socialinio draudimo fondo lëðomis, skirtomis nelaimingø atsitikimø darbe ir profesiniø ligø prevencijai, tai ypaè svarbu maþoms ir vidutinëms statybos ámonëms. 2006 m. tik dvi statybos ámonës pasinaudojo ðiomis lëðomis. Ápareigoti uþsakovà objektø sàmatose atskira eilute dalá konkurso lëðø sumos skirti darbuotojø saugai ir sveikatai garantuoti. Tobulinti vieðøjø pirkimø ástatymà taip, kad konkurso laimëtojas bûtø nustatomas ne tik pagal maþiausià pasiûlytà kainà, bet ir pagal darbuotojø saugos ir sveikatos garantavimà statybvietëje. Statybos ámonës privalo ávertinti neágaliuoju tapusio darbuotojo darbiná potencialà, pritaikyti jam darbo vietà, sudaryti tinkamà darbo aplinkà, atsiþvelgiant á ergonominius reikalavimus, taip pat sudaryti galimybes lengvatinëmis sàlygomis atgauti darbingumà reabilitacijos ir gydymo ástaigose bei sudaryti neágaliesiems sàlygas mokytis ir persikvalifikuoti. Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 11
Page 1 and 2: 2011 7 Bûti ar nebûti Karklës pa
Page 3 and 4: piuteriai Maþiausias asmeninis kom
Page 5 and 6: Lietuvos mokslø akademija neteko s
Page 7 and 8: Straipsnio publikavimas finansuojam
Page 9: lo studijas, susijusias su jûrinia
Page 13 and 14: likimas kaièiu gyveno Kaune. Kas a
Page 15 and 16: Nauja investicinë idëja ir jos pe
Page 17 and 18: uotojams D.Lietuvoje, pradedant Ant
Page 19 and 20: Lietuvos mokslø akademijos narys,
Page 21 and 22: paplûdimio galimybiø studijai. Ko
Page 23 and 24: 10 mitø apie gyvalazdes Daugelis
Page 25 and 26: tiems augintojams. Tai vietnaminë
Page 27 and 28: Juozapas Chodzka sius mokslus. 1817
Page 29 and 30: anogenai lekuliø atomø krûviø s
Page 31 and 32: þemoms neigiamoms temperatûroms,
Page 33 and 34: go pûgos siautëjo tarytum þiemà
Page 35 and 36: spalvingà ir originalià asmenybæ
Page 37 and 38: dama, kai lemputës šviesdamos ši
Page 39 and 40: vieðojo kalbëjimo, interviu davim
Page 41 and 42: Vadovëliø autorës savo tëvø fi
Page 43 and 44: aðèio takais“ Pateikiami sampro

Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?