Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Beveik prieð keturis deðimtmeèius keletas amerikieèiø paaugliø –<br />
Bilas Geitsas (Bill Gates), Styvas Dþobsas (Steve Jobs) ir Styvas<br />
Vozniakas (Steve Wozniak) – garaþuose ir miegamuosiuose pradëjo<br />
þaisti su kà tik atsiradusiais mikroprocesoriais, ir tas þaidimas<br />
baigësi informacinæ technologinæ revoliucijà sukëlusiais asmeniniais<br />
kompiuteriais ir internetu. Taèiau tikroji istorija<br />
neprasidëjo nuo ðiø jaunø verslininkø.<br />
Prof. Jonas GRIGAS<br />
Asmeniniø kompiuteriø revoliucijos<br />
gaisrà áþiebë ne jø techninë ar programinë<br />
áranga, bet juose ákûnyta misija. Tai buvo<br />
idëja, kad kompiuteriai neturi bûti didelës,<br />
grësmingos maðinos, uþimanèios<br />
dideles sales ir ið krûvø perfokortø skaièiuojanèios<br />
bankams ar mokslo institucijoms.<br />
Jie turi bûti þmonëms padedantys<br />
asmeniniai darbo árankiai. Kompiuteriai<br />
turi padidinti þmoniø kûrybingumà,<br />
palengvinti prieigà prie informacijos, padëti<br />
ugdyti bendruomenes ir sukurti globalià<br />
ryðiø ir verslo aplinkà. Kitaip tariant,<br />
kompiuteriai turi bûti þmoniø individualios<br />
galios padidinimo instrumentai. Ir ðios<br />
vizijos pamatai buvo pakloti dar praëjusio<br />
amþiaus septintàjá dešimtmetá.<br />
Iš pradþiø kompiuteriai buvo tik labai<br />
greitos skaièiavimo maðinos. Ávedus ið perfokortø<br />
duomenis, jos iðspræsdavo uþdaviná<br />
ir laukdavo naujø duomenø. Taèiau jau<br />
1944 m. JAV Masaèiûsetso technologijos<br />
institutas (MIT) gavo karinio jûrø laivyno<br />
uþsakymà sukurti elektroniná skrydþiø imituoklá<br />
– árenginá, kuris rodytø, kaip lëktuvas<br />
reaguoja á nuolat bekeièianèius piloto<br />
veiksmus. Šio Whirlwind projekto vadovas<br />
Dþëjus Foresteris (Jay Forrester) greitai suprato,<br />
kad jø sukurtas kompiuteris imituokliui<br />
valdyti gali sàveikauti per atstumà ir sugeba<br />
greitai reaguoti á ávykius. Tai buvo pirmasis<br />
realaus laiko kompiuteris.<br />
Foresteris taip pat suprato kitas realaus<br />
laiko kompiuterio potencines galimybes<br />
– nuo logistikos ir kariniø jûrø pajëgø<br />
koordinavimo iki gynybos nuo balistiniø<br />
raketø ir oro transporto valdymo. Ir tokiam<br />
kompiuteriui sukurti 1948 m. gavo 1 mln.<br />
doleriø finansavimà kiekvieniems metams.<br />
Kai 1951 m. brangiausias visø laikø kompiuteris<br />
buvo sukurtas, jo 8 aukðtos vakuuminiø<br />
elektroniniø lempø prikimðtos spintos<br />
uþëmë visà namà. Taèiau tai buvo ið<br />
esmës pirmasis asmeninis kompiuteris.<br />
Asmuo galëjo gauti 15 minuèiø laiko, sësti<br />
prie monitoriaus ir skaièiuoti.<br />
Taèiau karo laivynui nusibodo finansuoti<br />
Whirlwind projektà – já ruoštasi stabdyti.<br />
Projektà iðgelbëjo rusai, 1949 m. rugpjûèio<br />
mënesá susprogdinæ atominæ bombà.<br />
Amerikieèiai iðsigando galimos neti-<br />
2 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7<br />
Kaip atsirado<br />
asmeniniai kom<br />
1990 m. kompiuteris<br />
këtos rusø bomboneðiø su atominëmis<br />
bombomis atakos, ir oro pajëgø vadovybë<br />
nurodë MIT sukurti naujà moderniausià<br />
ankstyvojo áspëjimo sistemà, kurios<br />
realaus laiko Whirlwind tipo kompiuteris<br />
valdytø radarø prieþiûrà, taikiniø sekimà<br />
ir kitas operacijas. 1951 m. Whirlwind pademonstravo<br />
šios koncepcijos galimybes<br />
– oro erdvëje aptiko tris lëktuvus, ið radarø<br />
duomenø apskaièiavæs jø perëmimo<br />
trajektorijas ir nukreipæs naikintuvus juos<br />
sunaikinti uþ 1 km nuo taikinio.<br />
Iðleidus milijonus doleriø buvo sukurta<br />
pusiau automatinë viso Amerikos<br />
þemyno erdvæ iš 23 centrø stebinti elektroninë<br />
sistema SAGE, valdoma dviejø realaus<br />
laiko kompiuteriø, galinèiø vienu<br />
metu aptikti iki 400 lëktuvø. Tie centrai buvo<br />
sujungti skaitmeniniu telefono tinklu.<br />
Sistema veikë iki 1984 m., nors niekada<br />
jos neprireikë. Taèiau ji áneðë didelá indëlá<br />
á kompiuteriø istorijà.<br />
Pirmiausia ji padëjo sukurti garsøjá Silicio<br />
slëná. Be to, SAGE buvo tarsi kanalas,<br />
kuriuo tekëjo technologijos á verslo<br />
pasaulá. Firma IBM buvo pagrindinis ran-<br />
ir kokia jø<br />
ateitis<br />
Neðiojamasis<br />
kompiuteris<br />
govas, naudojæs SAGE patirtá kuriant visà<br />
ðalá apimanèià realaus laiko Amerikos<br />
oro linijø bilietø pardavimo sistemà SAB-<br />
RE. Ji pradëjo veikti 1964 metais. 1955<br />
m. IBM pirmoji panaudojo Whirlwind magnetinës<br />
atminties technologijà savo kompiuteriuose,<br />
kol po dviejø deðimtmeèiø jà<br />
pakeitë puslaidininkiniai lustai. Taèiau kelias<br />
nuo SAGE iki asmeniniø kompiuteriø<br />
nebuvo vienas. Lygiagreèiai ëjo du keliai<br />
– techninës árangos tobulinimo ir to, kaip<br />
þmonës jà panaudojo.<br />
1957 m. buvo ákurta firma DEC, kuri pagamino<br />
pirmàjá programuojamàjá procesoriø<br />
PDP-1 ir pardavë 49 kompiuterius, kurie<br />
jau tilpo nedideliame kambaryje, turëjo vaizduoklá,<br />
dideles skaièiavimo galimybes ir kainavo<br />
120 tûkst. doleriø. Mokslininkams ir<br />
inþinieriams tai buvo didelë sëkmë. Taèiau<br />
þmonës laukë maþesniø ir pigesniø kompiuteriø.<br />
Ir sulaukë. 1965 m. pasirodë PDP-<br />
8, kuris svërë 120 kg ir kainavo tik 18 tûkst.<br />
doleriø. Jie paplito gamyklose, mokslinë
Change language