Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
piuteriai<br />
Maþiausias<br />
asmeninis<br />
kompiuteris<br />
se laboratorijose, laikraðèiø redakcijose<br />
ir kitur. PDP-8 tapo naujos minikompiuteriø<br />
kartos prototipu.<br />
1975 m. pasirodë pirmasis pasaulyje<br />
mikrokompiuteris Altair 8800, kuriame<br />
buvo panaudotas Intel 8800 vieno<br />
lusto mikroprocesorius. Jam programinæ<br />
BASIC árangà sukûrë Harvardo universiteto<br />
studentas Bilas Geitsas ir jo mokslo draugas<br />
Paulas Alenas (Paul Allen). Sukûræs<br />
programinæ árangà, Geitsas paliko universitetà,<br />
bet neiðvaþiavo á Anglijà ar Ispanijà<br />
darbo ieðkoti, kaip daro mûsø jaunimas, o<br />
ákûrë maþà „Microsoft“ kompiuteriø ir programinës<br />
árangos pardavimo ámonæ. Buvo<br />
parduota 10 tûkst. Altair kompiuteriø.<br />
Atsirado kitø kompiuterius kurianèiø firmø.<br />
Greièiausiai augo 1976 m. S.Dþobso<br />
ir S.Vozniako ákurta Apple ámonë, kuri kitais<br />
metais pagamino 1195 dolerius kainuojantá<br />
(be monitoriaus) mikrokompiuterá.<br />
1981 m. pasirodë IBM asmeniniai kompiuteriai,<br />
o 1985 m. „Microsoft“ sukûrë Windows<br />
1.0 versijà, ir kompiuteriai pradëjo<br />
plûsti á masinæ rinkà. Dabar asmeniniai<br />
kompiuteriai patobulëjo ðimtus ar tûkstanèius<br />
kartø ir skaièiuoja daugiau ir greièiau<br />
nei didieji Whirlwind arba sovietinio bloko<br />
ðaliø sukurti ÁÝCM -6 kompiuteriai.<br />
Taèiau lemiamas ðios istorijos momentas<br />
buvo 1962 metai, kai Pentagonas pasamdë<br />
MIT dirbusá psichologà J.C.R. Lic-<br />
1981 m. IBM kompiuteris<br />
kliderá organizuoti valdymo tyrimø programà.<br />
Jis anksèiau buvo siûlæs SAGE sistemà<br />
orientuoti ne á nacionalinio saugumo,<br />
bet á minties galios stiprinimà. Vietoje minëtøjø<br />
23 erdvës gynybos centrø jis siûlë<br />
kurti nacionaliná màstymo centrø tinklà su<br />
kompiuteriuose sukaupta visokeriopa ásivaizduojama<br />
informacija. O vietoje radarø<br />
valdymo pultø jis ásivaizdavo daugybæ sàveikaujanèiø<br />
terminalø, galinèiø rodyti tekstà,<br />
lygtis, paveikslus, diagramas ir kitokias<br />
informacijos rûðis. Jis turëjo kompiuteriø<br />
ir þmoniø simbiozës vizijà. Ir Pentagonas<br />
pasiûlë jà ágyvendinti.<br />
Lickliderio pastangø flagmanas buvo<br />
didþiausias MIT eksperimentas asmeniniø<br />
kompiuteriø istorijoje. Buvo iðdëstyti<br />
dešimtys terminalø instituto miestelyje ir<br />
darbuotojø namuose, sujungti su centriniu<br />
kompiuteriu ir þmonës galëjo bendrauti<br />
tarpusavyje realiame laike. Taip gimë pirmoji<br />
pasaulyje tiesiogiai (online) bendraujanti<br />
bendruomenë, turinti elektroniná paðtà,<br />
virtualius draugus, kompiuteriø aistruolius,<br />
nemokamà keitimàsi informacija ir t.t.<br />
Lickliderio idëja pasinaudojo ir Douglas<br />
Engelbartas. Finansuojamas Pentagono,<br />
jis NASA kompiuteriams iðrado pelæ,<br />
langus ekrane, nuorodø sistemà ir daugybæ<br />
kitø inovacijø. Kompiuteriø profesionalai<br />
suprato, kiek daug sàveikaujantys<br />
su þmogumi kompiuteriai gali padaryti.<br />
Lickliderio strategija buvo sujungti visus<br />
asmeninius kompiuterius á vieningà<br />
þemyno kompiuteriø tinklà. Ágyvendinant<br />
ðià strategijà, jau 6-àjá dešimtmetá buvo<br />
sukurtas nacionalinis skaitmeninis tinklas<br />
Arpanet, kuris sujungë kompiuteriø tyrimø<br />
centrus, o 7-àjá dešimtmetá jis buvo<br />
pradëtas plësti á tinklø tinklà, dabar þinomà<br />
kaip internetas. 1990 m. Timas Berners-Lee<br />
sukûrë World Wide Web (www)<br />
tinklà, ir internetas iðplito á masinæ rinkà.<br />
Kita dar bene svarbesnë Lickliderio<br />
strategija buvo daugumà tyrimams numatytø<br />
valstybës pinigø skirti universitetams.<br />
Greitai ði kompiuteriø ir þmoniø simbiozë<br />
iðsiliejo á galingà kompiuteriø pra-<br />
Kiðeninis kompiuteris<br />
monæ. Todël šiandien daug pasaulio þmoniø<br />
sëdi prie asmeninio kompiuterio, laikydami<br />
pelæ rankoje. O vietinis tinklas Ethernet<br />
jungia kiekvienà. Tuo tarpu rusai kopijavo<br />
amerikieèiø sukurtus kompiuterius.<br />
Nepaisant to, praëjus 50 metø nuo D.Foresterio<br />
skaièiavimo realiame laike idëjos,<br />
asmeniniai kompiuteriai sujungë visà pasaulá<br />
á vieningà informacinæ erdvæ.<br />
Ši istorija pateikia dar dvi pamokas. Kodël<br />
ðios technologijos naujovës, kaip ir daugelis<br />
kitø, gimë bûtent Amerikoje? Jas kûrë<br />
jauni išsilavinæ vaikinai. Todël manau, kad<br />
jas pagimdë geras amerikieèiø iðsilavinimas,<br />
atkaklus darbas ir ekonominë laisvë.<br />
Nuo 1870 m. amerikieèiø mokymosi mokykloje<br />
trukmë nuolat didëjo. 1960 m. amerikieèiai<br />
mokësi mokykloje vidutiniðkai 14<br />
metø. Pagal mokymosi trukmæ 1950 m. JAV<br />
lenkë Europos ðalis 35 metais. Jokia Europos<br />
šalis tais metais negalëjo pasigirti, kad<br />
jos 30 proc. vyresniø paaugliø lanko mokyklà,<br />
o Amerikoje mokësi 70 proc. paaugliø.<br />
Ðis Amerikos pranaðumas leido jai laimëti<br />
Antràjá pasauliná karà, pakëlë gamybos<br />
produktyvumà, garantavo ðalies augimà<br />
ir leido pirmiesiems sukurti asmeninius<br />
kompiuterius. Tai patvirtina þinomà tiesà,<br />
kad didþiausias ðalies turtas yra gerai iðlavintas<br />
jaunimas. Kita pamoka yra ta, kad<br />
karinë grësmë ir varþybos skatina þmoniø<br />
kûrybingumà pakreipti fantastiškiausioms<br />
svajonëms ágyvendinti, o jos ilgainiui ateina<br />
á mûsø buitá ir gerina gyvenimo kokybæ.<br />
O kokia asmeniniø kompiuteriø ateitis<br />
šiame amþiuje? Þmonës iðmoks naudodamiesi<br />
kompiuteriais ir informacinëmis<br />
technologijomis padaryti daugiau dirbdami<br />
maþiau. Kà tai reiðkia? Tai reiðkia, pirma,<br />
kad ðios naujos technologijos áeis á<br />
mûsø gyvenimà, kaip kaþkada áëjo varikliai<br />
ir mašinos. Antra, informacinës technologijos<br />
padidins þmoniø darbo naðumà<br />
ir palengvins naudojimàsi jomis. Ásivaizduokime,<br />
kad að savo kišeniniam elektro-<br />
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 3
Change language