Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
komplekso susidarymas ið esmës yra molekuliø<br />
viena kitos atpaþinimas. Molekuliø<br />
atpaþinimas yra pagrindinë skiriamoji gyvybës<br />
molekuliø savybë, nes tik makromolekuliø<br />
atpaþinimas leidþia susidaryti tvarkingoms<br />
làstelës struktûroms ir vykti reguliuojamai<br />
ir tvarkingai làstelës veiklai.<br />
Be makromolekuliø nebûtø gyvybës<br />
Ið didþiulës ávairovës organiniø molekuliø<br />
svarbiausios gyvybei yra makromolekulës,<br />
kuriø, kaip þinome, yra keturios rûðys:<br />
darbininkai baltymai-fermentai (katalizatoriai);<br />
„genetinës“ nukleorûgðtys – baltymø<br />
struktûros, informacijà sauganèios ir jà realizuojanèios<br />
baltymø sintezei; làstelës<br />
membranas sudarantys lipidai ir á làstelës<br />
(prie)membranines struktûras áeinantys ar<br />
energijos atsargas kaupiantys polisacharidai.<br />
Ið jø pirmos dvi yra vienlinijinës ir pirminës,<br />
o paskutinës dvi – antrinës, nes jas sintetina<br />
baltymai ir jos gali bûti iðsiðakojusios.<br />
Viena svarbiausiø makromolekuliø savybiø<br />
yra gebëjimas sudaryti stabilias struktûras<br />
veikiant tik silpnoms tarpmolekulinëms<br />
sàveikoms. Tà struktûrø stabilumà lemia<br />
tai, kad dvi „sulipusias“ makromolekules<br />
atskirti yra daug sunkiau nei suardyti ið<br />
atskirø monomerø sudarytà tokià pat struktûrà.<br />
Taip yra todël, kad ið makromolekulinës<br />
struktûros traukiant vienà monomerà<br />
kartu traukiami ir keli gretimi monomerai,<br />
su juo sujungti stipriais cheminiais ryðiais,<br />
ir tada reikia nugalëti ne vieno, o keliø monomerø<br />
tarpmolekulines sàveikas. Tuo tarpu<br />
iš struktûros, sudarytos ið atskirø monomerø,<br />
kurie sàveikauja daug silpnesnëmis<br />
tarpmolekulinëmis sàveikomis, gali bûti<br />
iðtraukiami-iðmuðami po vienà ir struktûra<br />
daug lengviau suardoma. Todël ið makromolekuliø<br />
sudarytos struktûros yra daug<br />
stabilesnës nei sudarytos ið atskirø nesukabintø<br />
maþø molekuliø. Beje, neiðsiðakojusios<br />
makromolekulës lengviau susiklosto<br />
á reikiamà struktûrà nei iðsiðakojusios,<br />
nes šiose atskiros šakos trukdo viena kitai.<br />
Polimerinës makromolekulës, susidedanèios<br />
ið vienodø monomerø, sudaro atsitiktinai<br />
ávairiausiai iðsirangiusius raizginëlius,<br />
neturinèius grieþtai apibrëþtos struktûros (þr.<br />
straipsnelá „Idealioji makromolekulë ...”). Todël<br />
skirtingas struktûras ir funkcijas turintys<br />
baltymai turi bûti sudaryti ið skirtingas savybes<br />
turinèiø monomerø, nes skirtingø monomerø<br />
sàveikos su aplinkos skysèiu ir kitais<br />
monomerais nevienodos ir nuo to priklauso<br />
kiekvienos makromolekulës susirangymas<br />
tik á tam tikros struktûros globulà. Pavieniai<br />
polisacharidai, susidedantys ið vienodø<br />
ar panaðiø monomerø, sudaro atsitiktinai<br />
iðsirangiusius raizginëlius, bet ið daugelio<br />
polisacharidø jau susidaro struktûros,<br />
kurios daþnai ágauna gana tvarkingà formà.<br />
Lipidø uodegëlës, nors sudarytos ið vienodø<br />
–CH –CH – grupiø, membranoje yra su-<br />
2 2<br />
siglaudusios, beveik negali susiraityti ar susipinti<br />
ir todël daþniausiai yra beveik tiesios.<br />
30 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7<br />
Labai svarbi makromolekuliø savybë,<br />
kad tarp jø susidaro gana stiprios tarpmolekulinës<br />
sàveikos, kai dël komplementarumo<br />
susilieèia po keliolika ar keliasdeðimt<br />
atomø ir sàveikos susisumuoja. Taip susidaro<br />
stambus keliø baltymø kompleksas,<br />
baltymas su ketvirtine struktûra, pavyzdþiui,<br />
vienà funkcijà vykdantis receptorius. Tuo<br />
paremtas ir làstelës struktûrø susidarymas,<br />
kai vienos kitas atpaþindamos makromolekulës<br />
komplementariais pavirðiais sudaro<br />
tvarkingas, pakankamai stabilias struktûras<br />
(Ðredingeris jas pavadino „netaisyklingais<br />
kristalais“). Struktûriniu atitikimu yra<br />
paremtas ir baltymø-fermentø veikimas, kai<br />
kiekvienas jø atpaþásta savo perdirbamà<br />
maþà ar didelæ molekulæ, ar vaistø specifinis<br />
veikimas, kai vaisto molekulæ atpaþásta<br />
atitinkamas baltymas-receptorius.<br />
Ið makromolekuliø sudarytos struktûros<br />
turi dar vienà gyvybei svarbià savybæ – jos<br />
yra lengvai deformuojamos ir elastingos. Linijinës<br />
makromolekulës susiraito á globulà –<br />
raizginëlá, ir ið jø sudarytos struktûros lengvai<br />
deformuojamos todël, kad jø susidarymà<br />
lemia silpnos tarpmolekulinës sàveikos.<br />
Elastingumas, t.y. atsistatymas ankstesnës<br />
struktûros po nedidelës deformacijos, yra<br />
savaiminis ir priklauso ne tik nuo deformacijos<br />
sukeltø átempimø, bet ir nuo monomerø<br />
ðiluminio judëjimo (þr. straipsnelá „Idealioji<br />
makromolekulë. Þelë, drebuèiai, guma,<br />
plastmasë, …, gyvybë“, 2006, Nr. 3). Lengva<br />
deformacija ir elastingumas yra labai svarbûs<br />
judëjimui, nes ið kietøjø daliø sudarytø<br />
struktûrø judëjimas yra susijæs su judanèiø<br />
daliø susidëvëjimu, tuo tarpu minkðtose makromolekuliø<br />
struktûrose judanèias dalis pakeièia<br />
lengva makromolekuliø deformacija ir<br />
elastingumas. Be to, minkðtø struktûrø susidûrimai<br />
net su kietais kûnais yra amortizuojami<br />
ir taip sumaþëja ardomasis poveikis.<br />
Kad makromolekulë susiraizgytø á reikiamà<br />
globulà, ið makromolekuliø susidarytø<br />
làstelës struktûra ar tos struktûros deformuotøsi,<br />
jos monomerai turi keisti tarpusavio<br />
orientacijas pasisukdami vieni kitø atþvilgiu<br />
(þr. minëtà straipsnelá „Idealioji makromolekulë<br />
…“). Toks makromolekuliø monomerø<br />
pasisukimas <strong>apie</strong> juos jungianèias viengubas<br />
δ-jungtis galimas dël savaiminio ðiluminio<br />
judëjimo, kuris yra bûtinas làsteliø struktûroms<br />
sudaryti – gyvybë be tokios makromolekuliø<br />
savybës nebûtø atsiradusi.<br />
Grieþtai apibrëþtos monomerø sekos<br />
makromolekulëms susintetinti jø monomerø<br />
iðsidëstymas turi bûti uþraðytas taip, kad<br />
já bûtø patogu „skaityti“ vykdant baltymø sintezæ.<br />
Paprastai informacija ir apskritai spausdinti<br />
tekstai uþrašomi linijine eilute, daþniausiai<br />
kietoje struktûroje. Gyvybë irgi panaudojo<br />
patogø informacijos uþraðymà linijine<br />
eilute vienlinijinëje makromolekulëje, kurioje<br />
informacijos saugojimas garantuojamas<br />
stabiliausiu bûdu – cheminëmis jungtimis,<br />
kurios yra daug stipresnës nei tarpmolekulinës<br />
sàveikos (mintis, kad „genetinë“ infor-<br />
macija turi bûti uþraðyta cheminëmis jungtimis,<br />
buvo išsakyta kvantinës mechanikos<br />
kûrëjo E.Šredingerio (E.Schredinger) knygoje<br />
„What is life“ (1943 m.). Pasirodë, kad<br />
„genetinæ“ informacijà saugoti labai patogu<br />
(gal ir patogiausia) nukleorûgðèiø DNR ir<br />
RNR makromolekulëse dël nukleotidø gebëjimo<br />
vandenilinëmis jungtimis atpaþinti<br />
komplementarius (papildanèius) nukleotidus<br />
ir sudaryti atitinkamas poras. Tai leidþia<br />
padaryti nukleotidø sekoje uþraðytos informacijos<br />
kopijas ir jas perduoti kitoms kartoms<br />
ar panaudoti baltymø sintezei.<br />
Tokios yra makromolekuliø savybës, kurios<br />
lemia tai, kad ne atskiros maþos molekulës<br />
monomerai, o linijinës makromolekulës<br />
yra tinkamiausios, vienintelës ir bûtinos<br />
gyvybei susidaryti ir funkcionuoti. Kitaip<br />
sakant, gyvybë negali atsirasti ir egzistuoti<br />
be makromolekuliø.<br />
Lanksèios makromolekulës yra sudarytos<br />
anglies atomø pagrindu, o á jas áeinantys<br />
azoto ar deguonies atomai sudaro<br />
jø savybiø ir funkcijø ávairovæ, kuri leidþia<br />
egzistuoti tokiai sudëtingai sistemai kaip gyvybë.<br />
Tuo tarpu periodinëje sistemoje anglies<br />
analogas silicis nesudaro polimeriniø<br />
makromolekuliø, nes jungtys tarp silicio atomø<br />
yra silpnesnës ir –Si–Si–Si– grandinëlë<br />
atmosferoje lengvai nutrûkinëja, o silicio<br />
jungtys su azoto ar deguonies atomais visuomet<br />
sudaro iðsiðakojanèias grandines<br />
ir jø sudarytos struktûros yra kietos. Kai kurie<br />
kiti atomai, nors ir gali sudaryti polimerines<br />
makromolekules, taèiau jos yra monotoniðkos<br />
sudëties ir sudaro kietas, gyvybei<br />
netinkamas, struktûras.<br />
Gyvybës skystis – vanduo<br />
Gyvybës egzistavimas yra paremtas<br />
naujø molekuliø ir makromolekuliø sinteze,<br />
o cheminës reakcijos pakankamai greitai<br />
vyksta tik skystyje. Makromolekulës susiraityti<br />
á kompaktiðkà raizginëlá bei savaime<br />
susitelkti ir sudaryti struktûras gali irgi tik<br />
skystyje savaiminiu ðiluminiu chaotiniu<br />
Brauno judëjimu. Kad molekuliø ir makromolekuliø<br />
judëjimas vyktø lengvai, skystis<br />
turi bûti neklampus, o neklampûs skysèiai<br />
yra sudaryti tik ið maþø molekuliø. Todël gyvybës<br />
skystis turi bûti sudarytas ið maþø<br />
molekuliø, ir vanduo kaip tik toks yra. Galima<br />
manyti, kad „Þemës gyvybës“ skystis<br />
vanduo yra todël, kad gyvybë jame atsirado<br />
ir vystësi, taèiau ar vanduo yra tinkamiausias<br />
skystis gyvybei ir jei taip, tai kuo jis iðsiskiria<br />
ið daugybës kitø skysèiø.<br />
Skysèiø susidarymas priklauso nuo<br />
anksèiau iðnagrinëtø tarpmolekuliniø sàveikø,<br />
dispersiniø-Londono, elektrostatiniø ir<br />
vandeniliniø jungèiø. Dispersinës-Londono<br />
sàveikos neturi aiðkios orientacijos ir todël<br />
jø sàlygoti skysèiai yra bestruktûriai ir juose<br />
molekulës yra orientuotos chaotiðkai. Be to,<br />
dispersinës-Londono sàveikos tarp maþø<br />
molekuliø yra palyginti silpnos ir tokiø medþiagø<br />
dujos skystëja tik esant palyginti