Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas

uotojams D.Lietuvoje, pradedant Antanu
Klementu ir baigiant Karolina Praniauskaite.
Kai kuriems ið jø lenkø kalba buvo pirmoji,
pagrindinë priemonë.
Glaudø ryðá su lenkø kalba iðlaikë ir
K.K.Daukðos sûnus Eduardas Jokûbas
Daukða (1836 – apie 1890). Nepaisant to,
kad jo raðyta eilëraðèiø abiem kalbomis,
juose iðreikðta apsisprendusio lietuvio nuostata.
Mykolas Birþiðka savo brolio Vaclovo
Birþiðkos knygoje „Aleksandrynas“ (t.
III, p. 410) yra pridëjæs iðnaðà, jog prieð
Pirmàjá pasauliná karà Vilniuje girdëjæs pasakojant,
kad E.Daukða per lenkø poeto
vilnieèio Vladislavo Sirokomlës laidotuves
1862-09-19 pasakæs tada labai nuaidëjusià
kalbà lietuviðkai. Taèiau leidinio „Ant
upës kraðto blindelë auga“ (Vilnius, 1987)
paaiðkinimuose (p. 241) ði versija paneigiama:
ji atsiradusi dël E.Daukðos pagarsëjusios
litvomanijos.
E.Daukðos gyvenimas, sakytume, buvo
labai audringas. Baigæs Slucko gimnazijà,
studijavo medicinà Maskvos ir Dorpato
(dabar Tartu) universitetuose, paskui
filologijà Karaliauèiaus universitete. Studijø
nebaigæs, 1860 m. apsigyveno Vilniuje,
kur suartëjo su minëtu poetu V.Sirokomle.
1863 m. prisidëjo prie sukilimo. Iðtremiamas
karo lauko teismo sprendimu á Tobolskà.
1884 m. gráþta á Lietuvà. Laikosi Papilëje
ir Birþuose. Bastosi apylinkëse, kol
1890 m. þiemà randamas suðalæs pakelëje
netoli Birþø. Jo gyvenime daug kas ribojasi
su legendomis. Ið tø pusiau legendiniø
pasakojimø vis dëlto darosi aiðku,
kad jo bûta apsisprendusio lietuvio patrioto,
atsisakiusio senøjø unijiniø paþiûrø ir
ryþtingai nusiteikusio prieð Rusijos ávykdytà
Lietuvos uþgrobimà.
Po nesëkmingo 1863 m. sukilimo lietuviø
tauta, praradusi nemaþa perspekty-
viø veikëjø, turëjo laukti apie dvideðimt metø,
kol subrendo iðleidusiø pirmàjá tautiná
periodiná þurnalà „Auðrà“ inteligentø karta.
Ji, uþgesus „Auðrai“, tuojau ásiûbavo
„Varpà“. Nuo ðiø dviejø leidiniø atsiðakojo
kiti laikraðèiai, o visi kartu jie sukëlë iki tol
neregëto tautinio sàmoningumo bangà,
kurios neatlaikiusi Rusijos imperijos valdþia
su caru prieðakyje 1904 m. geguþës 7 d.
buvo priversta atsisakyti savo uþmaèios
primesti lietuviø tautai rusiðkà raidynà.
1883–1904 m. iðsiliejusiame lietuviø tautiniame
judëjime netrûko në evangelikø reformatø.
Bene ryðkiausiu jø atstovu tuo metu
laikytinas Stanislovas Dagilis (1843–
1915). Jo kelias á mokslus ir lietuviðkà veiklà
buvo labai sunkus, o pradþia smarkiai
pavëluota. Varþomas baudþiavos panèiø,
jis ðiaip taip iðsiverþia mokytis Këdainiuose,
paskui Slucke. 1869 m., bûdamas jau
26 m. amþiaus vyras, stoja á Peterburgo istorijos
ir filologijos institutà ir po ketveriø metø
já baigia. Gauna paskyrimà dirbti toli nuo
Lietuvos – Sumuose (Ukrainoje). Èia iðdirba
21 metus, kol iðsitarnauja pensijà.
Kokius tris deðimtmeèius gyvendamas
toli nuo Lietuvos, S.Dagilis visà laikà neiðleido
ið ðirdies ir galvos savo gimtojo kraðto, jo
þmoniø ir kalbos. Juozas Tumas-Vaiþgantas,
susiþavëjæs jo lietuviðkumu, raðë: „Dagilis buvo
lietuvis, lietuvis ir paliko. Aðtuoniolika pirmøjø
metø buvo já subrandinæ tiek pakankamai,
padaræ pilnà þmogø, jog joki rusinimai
mokyklose ir tarnyboje nebeiðrovë jam
lietuviø ðirdies“ (Vaiþgantas. Raðtai. T. 18. –
Vilnius, 2007. – P. 139). Ið visø Lietuvos reformatø
jis aktyviausias „Auðros“ talkininkas
ir þymiausias literatas: originaliosios poezijos
kûrëjas, talentingas vertëjas. J.Tumas-Vaiþgantas
ypaè didþiai vertino jo verstà
Adomo Mickevièiaus „Konradà Valenrodà“:
„O jei að bûèiau Mickevièius, tai visai
Lietuvos mokslo draugijos
suvaþiavimo dalyviai Vilniuje
1912 m. Antroje eilëje ketvirtas
ið kairës stovi Adomas Sketeris
Martynas Yèas su Ona Jablonskyte Krosnoje
nesidrovëdamas padëèiau savo paraðà po
vertimu ir pasakyèiau: jis – kone tikras brolis
originalui“ (ten pat, p. 167).
Kurie ne kurie ðaltiniai nurodo, kad
„Auðroje“ bendradarbiavæ dar reformatai
Adomas Plepys (miræs 1919 m.) ir Mykolas
Plepys (gimæs 1891 m.), taip pat Juozas
Januðkevièius. Taèiau èia kyla abejoniø:
nei „Lietuviðkojoje enciklopedijoje“ (t.
II, 1934, p. 340), nei „Lietuviø enciklopedijoje“
(t. I, 1953, p. 471) tarp iðvardytø „Auðros“
bendradarbiø jø nëra. O M .Plepys,
jei nurodyti gimimo metai teisingi, tai apskritai
negalëjo bendradarbiauti „Auðroje“.
Taip pat abejotina, kad ir kunigas Jonas
Šepetys (1867–1941), kaip tvirtinama knygos
„Konstancijos ir Jono Jablonskiø ðeima“
(2009, p. 245) „Asmenvardþiø rodyklëje“,
yra talkininkavæs „Auðrai“. Ið tikrøjø
jis priskirtinas prie tø lietuviø veikëjø, kurie
aktyviai reiðkësi po 1904 metø.
Visai tikra, kad auðrininkø plejadai priklauso
kiek jaunesnis uþ S.Dagilá reformatas
Adomas Sketeris (1859–1916), kilæs ið
Nereikoniø kaimo (Pasvalio r.). Dar studijuodamas
1879–1884 m. Maskvos universitete
medicinà (be kita ko, bièiuliavosi su
Antonu Èechovu), kartu su Jonu Jablonskiu,
vëliau tapusiu jo svainiu, buvo Lietuviø
studentø draugijos narys. Lietuviø studentai
Maskvoje su entuziazmu sutiko
„Auðrà“. Ji davë akstinà J.Jablonskiui,
A.Sketeriui ir dar keliems kitiems raðyti
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 17