Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
paplûdimio galimybiø studijai. Kokios yra ðios<br />
ádomios Lietuvos pakrantës vietos gamtinës sàlygos,<br />
ar gali èia bûti árengtas paplûdimys – á ðiuos<br />
klausimus galime atsakyti tik ádëmiai iðnagrinëjæ<br />
geologinius bei geografinius duomenis.<br />
mà. Santykinai geros<br />
sàlygos poilsiauti<br />
yra tik ðiaurinëje<br />
kaimo pusëje –<br />
abipus Rikinës upelio,<br />
kur paplûdimyje<br />
ir neaukšto apsauginio<br />
paplûdimio<br />
kopagûbrio virðûnëje<br />
vyrauja smëliai<br />
(1 pav.).<br />
Karklës prie-<br />
krantës dugnas ne-<br />
lygus, jame daug duobiø, didþiumoje<br />
vietø jis uþneštas gargþdu, daug rieduliø,<br />
vietomis atsidengusi morena, todël<br />
brisdami á jûrà maudytis poilsiautojai slidinëja<br />
ant priemolio ar dumbliais apaugusiø<br />
akmenø. Dël nelygaus dugno reljefo<br />
itin pavojinga maudytis ðiame kranto<br />
ruoþe audrø metu.<br />
Beveik kasmet pasirodo straipsniø<br />
spaudoje ar reportaþø televizijoje <strong>apie</strong> dël<br />
kranto ardos iðkilusià grësmæ Karklës kaimui,<br />
o ypaè senosioms kapinaitëms. Deja,<br />
minima „tragiðka“ kranto arda ties Karkle<br />
remiasi daugiau emocijomis, kylanèiomis<br />
þvelgiant á statø kranto skardá bei ant<br />
skardþio virðutinës briaunos stovinèià kapinaièiø<br />
tvorà (2 pav.), o ne moksliniø tyrimø<br />
duomenimis. Geologijos ir geografijos<br />
instituto Krantotyros ir krantotvarkos<br />
sektoriaus darbuotojø vykdomo nuo 1993<br />
m. kasmetinio monitoringo duomenys rodo,<br />
kad kranto pokyèiai ties Karkle, tarp<br />
Rikinës ir Cypos upeliø, nëra dideli.<br />
Nuo 1993 m. iki ðiø dienø kranto linija<br />
ðiauriau Rikinës atsitraukë <strong>apie</strong> 6 m, o ties<br />
Karklës kapinaitëmis netgi pasistûmë jûros<br />
pusën 2 m (3–4 pav.). Paþymëtina,<br />
kad per 1993–2002 m. laikotarpá kranto<br />
linija pasistûmë jûros link 3–6 metrus. Per<br />
tyrimø laikotarpá nedaug pakito ir kopagûbrio<br />
virðûnës bei jo ðlaito padëtis ðiaurinëje<br />
kaimo pusëje (3 pav.). O pietinëje<br />
pusëje, ties kapinaitëmis, skardþio ðlaitas<br />
ir virðûnë në kiek neatsitraukë (4 pav.).<br />
Paþymëtina, kad moreninio skardþio ardymui<br />
didesnæ átakà turi solifliukciniai nei<br />
banginiai procesai. Taigi per pastaruosius<br />
18 metø kranto ruoþas ties Karkle išliko<br />
pakankamai stabilus, su nedidelëmis ardos<br />
tendencijomis. Ir net prasiautæ uraganai<br />
„Anatolijus“ (1999 m. gruodþio<br />
4 d.) ir „Ervinas“ (2005 m. sausio 8–9 d.)<br />
didesnës þalos visai ðiai kranto atkarpai<br />
nepadarë. „Ervino“ uragano metu kai kur<br />
3 pav. Kranto profilio<br />
kaita 1993–2011 m.<br />
pieèiau Rikinës<br />
upelio<br />
buvo šiek tiek paplauta tik skardþio papëdë<br />
(2 pav.).<br />
Kaip kito krantas per ilgesná laikotarpá<br />
(pastaruosius 100 metø), galime suþinoti<br />
palyginæ ávairaus laikotarpio kartografinæ<br />
medþiagà bei ortofotonuotraukas. Ið jø palyginimo<br />
matyti, kad, kaip ir jau aukðèiau<br />
apraðytais pastaraisiais metais, kranto linijos<br />
dinamikos tendencijose neáþvelgiama<br />
kryptingos kranto ardos. Nustatyta, kad per<br />
1910–1947 m. laikotarpá kranto linija tarp<br />
Rikinës ir Cypos upelio pasistûmë jûros pusën<br />
vidutiniðkai 15 m, tai rodo, kad tuo metu<br />
vyravo akumuliacijos procesai. Tuo tarpu<br />
per 1947–1984 m. laikotarpá visame<br />
ruoþe vyravo kranto iðplovimas – kranto linija<br />
atsitraukë vidutiniðkai 10 metrø. Paþymëtina,<br />
kad bûtent šiuo laikotarpiu, 1967<br />
m., Lietuvos pajûryje prasiautë stipriausias<br />
XX a. uraganas, be to, didelëmis audromis<br />
pasiþymëjo ir 1981 bei 1983 metai. Todël<br />
ðis laikotarpis ir pasiþymëjo intensyvia<br />
kranto arda. Vëliau iki XX a. pabaigos vël<br />
buvo matomos kranto priaugimo tendencijos,<br />
kurias XXI a. pradþioje pakeitë nedidelio<br />
iðplovimo tendencijos. Apibendrinant<br />
4 pav. Kranto profilio<br />
kaita 1993–2011 m. ties<br />
Karklës kapinaitëmis<br />
ávairiø metø kartografiniø bei monitoringo<br />
duomenø palyginimo rezultatus, galima<br />
teigti, kad kranto ruoþas ties Karkle keièiasi<br />
cikliðkai: atskirais laikotarpiais vyrauja<br />
tai akumuliacijos, tai ardos tendencijos.<br />
Be to, XXI a. pradþioje kranto bûklë geresnë<br />
(kranto linija labiau pasistûmusi á jûrà)<br />
nei buvo XX a. pradþioje.<br />
Paþymëtina, kad, siekiant apsaugoti<br />
etnografines Karklës kapinaites nuo ateityje<br />
galimos ardos bûsimø uraganø metu,<br />
2005 m. GGI Krantotyros ir krantotvarkos<br />
sektoriaus parengtoje „Pajûrio juostos<br />
modifikuotoje krantotvarkos programoje“<br />
buvo numatyta skardþio papëdæ<br />
ties kapinaitëmis sutvirtinti 60 m ilgio<br />
trapecijos formos gabionø (metaliniame<br />
tinkle sukrauti akmenys) uþtvara. Ši krantosauginë<br />
priemonë kol kas neádiegta.<br />
Taigi, tik iðsamiai iðnagrinëjus geologines,<br />
geografines sàlygas, o ypaè kranto<br />
dinamikos tendencijas, galima sëkmingai<br />
numatyti ir árengti paplûdimio infrastruktûrà.<br />
O paplûdimys èia, nors ir nesmëlëtas,<br />
gali bûti ádomus kitais gamtiniais<br />
aspektais.<br />
Bûdingas kranto<br />
geologinis pjûvis<br />
(sudarë A.Damuðytë).<br />
Dël negiliai<br />
slûgsanèios, o<br />
Olando kepurës<br />
skardþiuose<br />
atsidengianèios<br />
morenos (ruda<br />
spalva) pakrantë<br />
ties Karkle<br />
nusëta rieduliais<br />
ir stambiu<br />
gargþdu<br />
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 21
Change language