Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
straipsnius <strong>apie</strong> nepagrástà lietuviðko raidyno<br />
draudimà rusø spaudoje. Lietuviðkoje<br />
nelegaliojoje spaudoje A.Sketeris reiðkësi<br />
kaip prozininkas, dramaturgas ir publicistas.<br />
Tas jo bendradarbiavimas buvo susektas<br />
caro þandarø: A.Sketeris su dideliu<br />
bûriu lietuviø inteligentø apkaltinamas<br />
antivalstybine veikla ir kartu su J.Jablonskiu<br />
1901 m. iðtremiamas á Pskovà. „Auðros“<br />
grupei taip pat priklausë A.Sketerio<br />
jaunesnysis brolis Laurynas (1862–1928),<br />
ûkininkavæs tëviðkëje Nereikonyse.<br />
Lietuviškos spaudos draudimà atðaukus,<br />
o po 1905 m. revoliucijos visoje imperijoje<br />
palaisvëjus vieðajam gyvenimui,<br />
lietuviø tautinis judëjimas ëmë augti iki tol<br />
neregëtu mastu. Lietuviø tauta pasijuto atrëmusi<br />
frontaliná rusifikatoriø puolimà ir gana<br />
sëkmingai stabilizavusi kovà su polonizacija.<br />
Visà 1904–1918 m. laikotarpá ðiandien<br />
galëtume vertinti kaip intensyvø ruoðimàsi<br />
nepriklausomai Lietuvos valstybei.<br />
Ðiame vyksme aktyviai ir energingai dalyvavo<br />
taip pat lietuviai reformatai. Ásitikinus<br />
jø tautiniu ryþtingumu, plito blaiviø katalikø<br />
bendradarbiavimas su reformatais. Jau nuo<br />
1900 m. Birþuose ëmë bendrai plëtoti tautinæ<br />
veiklà katalikø kunigai kanauninkas<br />
Juozas Rimkevièius ir vikaras Kazimieras<br />
Rimkevièius su reformatø kunigu Povilu Jakubënu<br />
(1871–1953). Galima manyti, kad<br />
ne be ðio bendravimo átakos 1912 m. vos<br />
prieð metus baigæs Tomske teisës studijas<br />
reformatas Martynas Yèas (1885–1941) ir<br />
apsigyvenæs Kaune, kur pradëjo advokato<br />
darbà, iðrenkamas nuo Kauno gubernijos<br />
atstovu á IV Rusijos Valstybës Dûmà.<br />
M.Yèo iðrinkimas Dûmos atstovu ir tolesnë<br />
ypaè vaisinga jo veikla þenklina religinës<br />
maþumos visiðkà ásiliejimà á savo tautos<br />
gyvenimà. Gal nebus perdëta pasakius,<br />
kad M.Yèas, tapæs Dûmos atstovu, Pirmojo<br />
pasaulinio karo iðvakarëse ir tuo labiau<br />
karo metais tapo efektyviausiai veikianèiu<br />
ir lietuviø tautos interesus sëkmingiausiai<br />
ginanèiu tautieèiu. Paimkime paèius þymiuosius<br />
jo ágyvendintus renginius. 1914<br />
m. ásteigæs kartu su kitais Lietuviø draugijà<br />
nukentëjusiems dël karo ðelpti ir bûdamas<br />
jos Centro Komiteto pirmininku, ið Centrinio<br />
caraitës Tatjanos komiteto iðrûpino didþiules<br />
sumas rubliø lietuviø pabëgëliø ðalpai:<br />
ið pradþiø po 10 000 rubliø per mënesá,<br />
o nuo 1915 m. pavasario, kai balandþio<br />
pabaigoje vokieèiø armija pradëjo marðà á<br />
Lietuvà ir ið jos ypaè pagausëjo pabëgëliø,<br />
– po 50 000 rb. Ið tø lëðø Voroneþe buvo<br />
ásteigtos dvi gimnazijos Lietuvos pabëgëliams.<br />
Èia susibûrë nemaþa lietuviø intelektualø.<br />
Jie Voroneþo gimnazijose ir kitose<br />
ðvietimo ástaigose iðmokslino didelæ dalá<br />
darbuotojø nepriklausomai Lietuvai.<br />
Nederëtø ið akiø iðleisti ir kitos M.Yèo<br />
veiklos: savaitraðèio „Lietuviø balsas“ leidëjas<br />
ir atsakingasis redaktorius, 1915 m.<br />
18 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7<br />
kartu su Juozu Gabriu ir Stasiu Ðilingu<br />
Stokholme organizavo pirmàjà lietuviø<br />
konferencijà. 1916 m., kaip Dûmos delegacijos<br />
narys bûdamas Romoje, iðsirûpino,<br />
kad popieþius jam suteiktø audiencijà,<br />
per kurià pontifikui davë mintá paskelbti<br />
pasaulio katalikø baþnyèiose dienà rinkti<br />
aukas nukentëjusiems nuo karo lietuviams.<br />
Tais keliais pavyzdþiais toli graþu<br />
neiðsemiama visa M.Yèo veikla 1912–1923<br />
m. Apie jà galima rasti Jono Anièo leidinyje<br />
„Jonas ir Martynas Yèai: gyvenimo ir<br />
veiklos datos“ (Vilnius, 1995) ir ypaè iðsamioje<br />
monografijoje „Jonas ir Martynas<br />
Yèai“ (Vilnius, 2007).<br />
Abu J.Anièo darbai, kaip rodo jø antraðtës,<br />
nuðvieèia taip pat vyresniojo brolio<br />
Jono (1880–1931) gyvenimà, kurio 15 metø<br />
(1903–1918) praleido dirbdamas gimnazijose<br />
toli Rusijoje. Nors ir nutolæs nuo<br />
gimtosios ðalies gyvenimo, kiek ámanydamas<br />
palaikë ryðius su tautieèiais, bet tiesiogiai<br />
ëmë Lietuvai darbuotis 1918 m. atvykæs<br />
á Vilniø.<br />
Bûta ir daugiau vienos ðeimos nariø,<br />
kurie aktyviai dalyvavo lietuviø veikloje. Antai<br />
ið Jasiðkiø kaimo, netoli N.Radviliðkio,<br />
buvo kilæ trys broliai Ðernai. Adomas<br />
(1885–1965) tapo lietuviðkos orientacijos<br />
reformatø kunigu; nepriklausomos Lietuvos<br />
metais jis kurá laikà ëjo kariuomenëje<br />
reformatø kapeliono pareigas. Antrasis<br />
brolis Petras (1886–?) baigë matematikos<br />
mokslus ir 1922–1928 m. net skaitë Lietuvos<br />
universitete (Kaune) jos kursus. Ypaè<br />
veiklus buvo jaunëlis brolis Jokûbas<br />
(1888–1926). Po teisës mokslø studijø Peterburge<br />
1914 m. apsigyveno Vilniuje ir labai<br />
aktyviai dalyvavo miesto lietuviø politiniame<br />
bei kitokiame visuomeniniame gyvenime.<br />
1917 m. rugsëjo 18–22 d. Vilniuje<br />
vyko Lietuviø konferencija, kuri iðrinko Lietuvos<br />
Tarybà. Jos narys buvo ir J.Ðernas.<br />
Kai po visø trukdymø buvo 1918 m.<br />
lapkrièio 4 d. sudaryta Augustino Voldemaro<br />
vadovaujama Laikinoji Lietuvos vyriausybë,<br />
M.Yèas tapo jos finansø, prekybos<br />
ir pramonës ministru, o J.Yèas – Švietimo<br />
ministerijos valdytoju. Abu broliai ministrø<br />
postus gavo dar ir treèiajame Prano<br />
Dovydaièio kabinete, sudarytame 1919 m.<br />
kovo 11 d. Tø metø balandþio 12 d. Mykolo<br />
Sleþevièiaus ministrø kabinete Yèø jau<br />
nebuvo, bet be reformatø neapsieita:<br />
J.Ðernas gavo ministro be portfelio postà.<br />
Èia jo dirbta iki tø paèiø metø rugsëjo 25<br />
d., kai jis kartu su kitais trimis Paþangos<br />
partijos nariais ið ðio kabineto pasitraukë.<br />
Bûrys evangelikø reformatø iðskirtinai<br />
nusipelnë besikurianèiai Lietuvos kariuomenei.<br />
Visø pirma èia reikia minëti bene<br />
þymiausià nepriklausomybës kovø karo<br />
vadà generolà Silvestrà Þukauskà (1860–<br />
1937). Dar caro armijoje jis buvo gavæs generolo<br />
majoro laipsná, karo metais vado-<br />
vavo net korpusui. 1919 m. balandá skiriamas<br />
Lietuvos kariuomenës generalinio ðtabo<br />
virðininku, o po mënesio – kariuomenës<br />
vadu. Ðias ir kitas aukðtas pareigas<br />
eidamas kariuomenëje, jis tapo populiariausiu<br />
Lietuvos generolu.<br />
Birþënas Stasys Nastopka (1881–<br />
1938), taip pat atëjæs ið buvusios caro armijos,<br />
dar 1918 m. Vitebske ëjo Atskirojo<br />
lietuviø bataliono vado pareigas. Bolðevikams<br />
ðá batalionà likvidavus, slaptai nusigauna<br />
á Vilniø. Èia 1918 m. lapkrièio 23 d.,<br />
kai Lietuvos kraðto apsaugos ministerija iðleido<br />
pirmàjá ásakymà organizuoti kariuomenæ,<br />
jis kartu su gyd. Vladu Nagevièiumi<br />
(1881–1954), vëliau gavusiu generolo laipsná,<br />
ir karininku S.Chaleckiu sudarë Kraðto<br />
apsaugos tarybà, o 1919 m. spalio 7 d. skiriamas<br />
kariuomenës generalinio ðtabo virðininku.<br />
1920-07-13–08-23 laikinai ëjo kariuomenës<br />
vado pareigas. 1924 m. dël sutrikusios<br />
sveikatos iðëjo á atsargà.<br />
Pasiþymëjæs karys buvo pulkininkas<br />
leitenantas Jonas Variakojis (1892–1963).<br />
Á Rusijos armijà mobilizuotas 1916 m., baigæs<br />
karo mokyklà, kariavo Austrijos fronte.<br />
Gráþæs á Vilniø, 1918 m. gruodþio 29 d.<br />
savanoriu stojo á besikurianèià Lietuvos kariuomenæ.<br />
Kovose su bolðevikais jo vadovaujamas<br />
savanoriø bûrys iðaugo á Panevëþio<br />
atskiràjá batalionà, o ðis 1920 m. pradþioje<br />
tampa 4 pëst. Lietuvos karaliaus<br />
Mindaugo pulku. Padaræs karo tarnybos<br />
pertraukà, 1929 m. vël kariuomenëje, o tø<br />
metø rugsëjo 19 d. skiriamas kraðto apsaugos<br />
ministru. Taèiau 1930 m. birþelio<br />
27 d. atsistatydina ir kartu iðeina ið kariuomenës.<br />
Po 1940 m. birþelio kaþkokiu bûdu<br />
iðvengæs bolðevikø represijø ir nuoðaliai<br />
praleidæs hitlerinæ okupacijà, 1944 m.<br />
pasitraukë ið Lietuvos.<br />
Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës<br />
pareikalavo nemaþa aukø. Tarp jø bûta ir<br />
evangelikø reformatø. Ið jø visø èia paminëkime<br />
Birþuose gimusá Jonà Nastopkà<br />
(1897–1919). 1917 m. baigæs rusø karo<br />
mokyklà, tarnavo minëtame lietuviø batalione<br />
Vitebske. 1918 m. gráþæs ið bolðevikø<br />
valdþion patekusios Rusijos, Birþuose<br />
organizavo lietuviø milicijà. Atëjusiø bolðevikø<br />
èia suimamas, bet 1919 m. kovo<br />
pabaigoje ið jø kalëjimo Panevëþyje pabëga.<br />
Ásijungæs á kraðtieèio J.Variakojo vadovaujamà<br />
atskiràjá batalionà, skiriamas kuopos<br />
vadu. 1919 m. geguþës 18 d. kautynëse<br />
su bolðevikais þuvo prie Ëriðkiø kaimo<br />
(Panevëþio r.).<br />
1904–1918 m. lietuviai reformatai davë<br />
nemaþa veikliø pedagogø, medikø, verslininkø,<br />
kultûros atstovø, dvasininkø, savivaldybiø<br />
veikëjø. Jø èia iðvardyti nesiimame,<br />
o gal ir didelio reikalo nëra norint tik patvirtinti<br />
teiginá, jog ði religinë maþuma buvo tautiðkai<br />
apsisprendusi. Pakanka tø pavyzdþiø,<br />
kuriuos pateikëme ðiame rašinyje.