Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Mitai apie gyvalazdes - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
28 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7<br />
Antropinis principas:<br />
gyvybë = anglis + kiti org<br />
Tæsinys. Pradþia Nr. 5–6<br />
Doc. dr. Kazimieras<br />
KONSTANTINAVIÈIUS<br />
Organogeniniø atomø fizikiniø ir cheminiø<br />
savybiø skirtingumas nuo kitø atomø<br />
savybiø (þr. pirmà straipsnelá „Organogenai<br />
periodinëje sistemoje“) lemia ir jø sudaromø<br />
molekuliø ávairovæ bei savybiø iðskirtinumà.<br />
Ið ðiø molekuliø Þemëje iðsivystë<br />
gyvybë, sudaryta ið maþø làsteliø (þr.<br />
straipsnelá „Kodël làstelë maþa?“, „Mokslas<br />
ir gyvenimas“, 2007, Nr. 2, Nr. 3), kurios<br />
vykdo pagrindines gyvybines funkcijas ir atsinaujindamos<br />
sintetina tokias pat molekules<br />
ir makromolekules. Làstelës yra sudarytos<br />
ið makromolekuliniø struktûrø, esanèiø<br />
vandenyje (þr. straipsnelá „Vanduo – gyvybës<br />
statybininkas… O gal montuotojas“,<br />
„Mokslas ir gyvenimas“, 2004, Nr.2, Nr.3).<br />
Ðios makromolekulinës struktûros yra<br />
lanksèios ir lengvai susidaro, todël jos priklauso<br />
nuo palyginti silpnos tarpmolekulinës<br />
sàveikos (nes cheminës jungtys paprastai<br />
sudaro tvirtas ir kietas kristalines uolienas).<br />
Èia panagrinësime, kodël pagrindinës<br />
gyvybës molekulës yra linijinës makromolekulës,<br />
kokios tarpmolekulinës sàveikos<br />
lemia làstelës struktûrø susidarymà ir<br />
kaip tokios silpnos sàveikos sudaro pakankamai<br />
stabilias molekulines struktûras. Pagaliau<br />
kodël gyvybei yra bûtinas skystis ir<br />
tas skystis turi bûti vanduo.<br />
Tarpmolekulinës vandervalsinës<br />
dispersinës-Londono sàveikos<br />
Bendriausios tarpmolekulinës sàveikos,<br />
veikianèios tarp visø molekuliø, neutraliø ir<br />
joniniø, poliniø ar nepoliniø, yra vandervalsinës<br />
dispersinës-Londono sàveikos. Jos<br />
atsiranda todël, kad visø atomø ir molekuliø<br />
elektronai juda kaþkiek chaotiðkai branduoliø<br />
atþvilgiu ir taip judëdami gali susikaupti<br />
pirmos molekulës vienoje pusëje, pavyzdþiui,<br />
toje, kuri yra arèiau prie kitos molekulës.<br />
Tada joje elektronø krûvis tampa<br />
didesnis uþ èia esanèiø branduoliø krûvá ir<br />
ta molekulës pusë ágyja neigiamà krûvá, todël<br />
stumia nuo savæs antros molekulës<br />
elektronus, kurie nutols nuo pirmos molekulës<br />
elektronø ir tarp jø sumaþës stûma.<br />
Tuo tarpu pirmos molekulës susibûræ elektronai<br />
traukia antros molekulës „apnuogintus“<br />
branduolius, ir ði trauka sustiprëja, nes<br />
jø neekranuoja nutolæ antros molekulës<br />
elektronai. Taip tarp vienos ir kitos molekuliø<br />
elektronø ir tarp abiejø molekuliø bran-<br />
Organogenø (makro)molekuliø iðskirtinumas<br />
duoliø stûma sumaþëja, o trauka tarp abiejø<br />
molekuliø elektronø ir branduoliø sustiprëja<br />
ir tarp molekuliø atsiranda trauka. Taip<br />
pat atsiras trauka tarp molekuliø, kai pirmos<br />
molekulës elektronai trumpam susiburs tolimesnëje<br />
nuo antros molekulës pusëje.<br />
Analogiðkai tarp molekuliø atsiranda trauka<br />
ir kai antros molekulës elektronai trumpam<br />
susiburia kurioje nors jos dalyje.<br />
Taèiau elektronai juda labai greitai (deðimtis<br />
tûkstanèiø kilometrø per sekundæ)<br />
ir toks elektronø susikaupimas vienose ar<br />
kitose molekuliø vietose yra trumpalaikis,<br />
jie labai greitai ið tos vietos iðsiskirsto. Vis<br />
dëlto elektriniai laukai sklinda greièiau<br />
(ðviesos greièiu, <strong>apie</strong> tris ðimtus tûkstanèiø<br />
kilometrø per sekundæ) nei elektronø<br />
susikaupimas iðnyksta ir tarp molekuliø<br />
trauka suspëja atsirasti. Po taip pat labai<br />
trumpo laiko vëlgi elektronai susikaupia kitoje<br />
molekuliø vietoje ir todël molekulës<br />
praktiðkai visà laikà viena kità traukia. Kadangi<br />
dël chaotiðko elektronø judëjimo<br />
elektronai susikaupia ávairiose molekulës<br />
vietose, tai dispersinës-Londono sàveikos<br />
neturi aiðkiai orientuotos krypties ir tarp visaip<br />
pasisukusiø molekuliø visuomet yra<br />
trauka , kuri staigiai maþëja didëjant atstumui<br />
tarp molekuliø.<br />
Kuo didesnis yra atomas, tuo silpniau<br />
elektronai traukiami prie branduolio, laisviau<br />
juda ir gali daugiau pasislinkti nuo<br />
branduolio, tuo stipriau stumia kito atomo<br />
elektronus. Todël kuo didesnis yra atomas,<br />
tuo stipresnës dispersinës-Londono sàveikos<br />
tarp ðiø atomø. Akivaizdþiai ði sàveikø<br />
stiprumo priklausomybë nuo atomø dydþiø<br />
matyti ið inertiniø dujø skystëjimo ir kietëjimo<br />
(ar virimo ir garavimo) temperatûrø kitimo,<br />
nes ðie atomai sàveikauja tik dispersinëmis-Londono<br />
sàveikomis. Ðiø elementø<br />
Sveikiname docentà fiziniø mokslø<br />
daktarà Kazimierà Konstantinavièiø<br />
80-ojo gimtadienio proga. Jubiliatas<br />
dirbo Biochemijos institute, o mûsø<br />
þurnalo skaitytojams prisistatë straipsniais<br />
1970 m. Nr. 10 „Sekundë làstelëje“ ir 1980-øjø Nr. 10 – „Kvantinë<br />
biochemija“. Moksliniai darbai susijæ su genetika, làstelës biologija<br />
ir kvantine chemija. Daug metø skaitë molekulinës biofizikos kursà<br />
VU, KMI ir VPI biofizikams, biochemikams, fizikams.<br />
Telydi Jus gera sveikata, sëkmë, iðtvermë.<br />
Dëkinga uþ ilgametá vaisingà bendradarbiavimà –<br />
„Mokslo ir gyvenimo” redakcija<br />
skystëjimo ir kietëjimo temperatûros, didëjant<br />
atomui, yra: helio –272 °C, neono –249<br />
°C, argono –189 °C, kriptono –157 °C, ksenono<br />
–112 °C, radono –71 °C. Kuo ðios temperatûros<br />
yra aukðtesnës, tuo stipresnës<br />
yra dispersinës-Londono sàveikos ir jos<br />
stiprëja didëjant atomo matmenims ir periodo<br />
numeriui.<br />
Molekulëje elektronø pasislinkimo didumas<br />
priklauso nuo jà sudaranèiø atomø<br />
elektronø pasislinkimo branduoliø atþvilgiu,<br />
ir kuo didesni atomai sudaro molekulæ, tuo<br />
stipresnës dispersinës-Londono sàveikos<br />
tarp ðiø molekuliø. Kadangi pirmo ir antro<br />
periodo atomai yra maþesni nei treèio bei<br />
tolimesniø periodø atomai, tai tarp sudarytø<br />
ið antro periodo atomø ir vandenilio molekuliø<br />
vandervalsinës dispersinës-Londono<br />
sàveikos turi bûti silpniausios, stipresnës<br />
yra tarp molekuliø, sudarytø ið tolimesniø<br />
periodø atomø.<br />
Elektrostatinës sàveikos<br />
Elektrostatinës sàveikos tarp molekuliø<br />
atsiranda dël sàveikø tarp atomø krûviø, kuriuos<br />
jie turi polinëse jungtyse ar konjuguotose<br />
π-posistemëse, svarbios sàveikos yra<br />
ir tarp jono (daþniausiai metalo ar halogeno<br />
chloro) ir molekuliø atomø krûviø. Elektrostatinës<br />
sàveikos susideda ið abiejø mo-