Vaizduojamoji geometrija(paskaitų konstektas) - Šiaulių universitetas
Vaizduojamoji geometrija(paskaitų konstektas) - Šiaulių universitetas
Vaizduojamoji geometrija(paskaitų konstektas) - Šiaulių universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
- 65 -<br />
2. VIENPROJEKČIAI BRöŽINIAI<br />
2.1. Aksonometrija<br />
Aksonometrija (aksonometrin÷ projekcija) yra vaizdus<br />
37 vienprojektis br÷žinys, gautas daiktą lygiagrečiais spinduliais<br />
projektuojant į br÷žinio plokštumą.<br />
Aksonometrin÷ (arba br÷žinio, arba paveikslo) plokštuma gali būti<br />
bet kokios pad÷ties plokštuma. Jeigu ji yra bendrosios pad÷ties, tai<br />
projektavimo kryptis s įprastai būna statmena šiai plokštumai ββββ. Kai ββββ<br />
yra lygiagreti bet kuriai epiūroje nagrin÷tai H, F, P plokštumai, tai<br />
kryptis s turi būti pražulni į šią plokštumą.<br />
2.1 paveiksle matomoji bendrosios pad÷ties aksonometrin÷s<br />
plokštumos ββββ dalis yra balta, ji su H,F,P plokštumomis kertasi p÷dsakais<br />
ββββH, ββββF, ββββP. Per šių p÷dsakų sankirtos taškus aksonometrin÷je<br />
plokštumoje būtinai turi eiti aksonometrin÷s koordinačių ašių<br />
projekcijos, taigi belieka nustatyti tik koordinačių pradžios taško<br />
aksonometrinę projekciją Oββββ. Tik 2.1 paveiksle d÷l vaizdumo<br />
aksonometrin÷s koordinačių ašių projekcijos pažym÷tos raudonai bei<br />
simboliais Xββββ, Yββββ, Zββββ, o toliau tekste bei aksonometriniuose paveiksluose<br />
paliekami tokie patys ašių žym÷jimai kaip ir epiūroje.<br />
Įprastai daikto orientavimas stačiakamp÷je koordinačių sistemoje,<br />
br÷žinio plokštumos pad÷tis ir projektavimo kryptis laisvai pasirenkami,<br />
tačiau vaizduojamo daikto kontūrin÷s linijos bei paviršiai negali būti<br />
statmeni aksonometrinei plokštumai. Pastaruoju atveju aksonometrija<br />
taptų viena iš epiūros projekcijų, taigi tokio br÷žinio nebūtų galima<br />
suprasti.<br />
Taškai aksonometrijoje atidedami tik pagal jų koordinates<br />
38<br />
epiūroje.<br />
2.2 paveiksle, a ties÷ AB yra pavaizduota epiūroje, o jos kabinetin÷<br />
aksonometrija (tiksliau – pražulnioji frontalioji dimetrin÷ aksonometrija,<br />
apie ją jau buvo rašyta 1.2 skyrelyje) pateikta 2.2 pav., b. Čia pirmiausia<br />
ant X ašies aksonometrijoje tikruoju ilgiu atidedama taško B koordinat÷<br />
xB , po to ant Y ašiai lygiagrečios ryšio linijos – du kartus trumpesn÷ už<br />
yB atkarpa ir galiausiai ant lygiagrečios Z ašiai ryšio linijos – tikruoju ilgiu<br />
koordinat÷ zB. Analogiškai aksonometrijoje pavaizduojamas A taškas.<br />
X<br />
- 66 -<br />
2.1 pav. Aksonometrijos sudarymas<br />
a) Z b)<br />
B''<br />
A'<br />
X<br />
A''<br />
X β<br />
y B<br />
s<br />
B'<br />
z B<br />
x B<br />
β H<br />
0<br />
Y<br />
β F<br />
X<br />
2.2 pav. Ties÷s AB epiūra (a) ir kabinetin÷ aksonometrija (b)<br />
β<br />
A<br />
0 β<br />
Z<br />
0<br />
Z β<br />
β P<br />
y B/2<br />
x B<br />
Y β<br />
0<br />
Y<br />
Z<br />
B<br />
z B<br />
Y