Vaizduojamoji geometrija(paskaitų konstektas) - Šiaulių universitetas
Vaizduojamoji geometrija(paskaitų konstektas) - Šiaulių universitetas
Vaizduojamoji geometrija(paskaitų konstektas) - Šiaulių universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
- 67 -<br />
Aksonometrinio ašies ilgio santykis su tikruoju jos ilgiu vadinamas<br />
koordinačių ašies ilgio iškreipimo koeficientu. Įprastai charakteringi<br />
daikto matmenys yra lygiagretūs koordinačių ašims, taigi automatiškai<br />
šie matmenys aksonometrijoje pakinta tuo pačiu koordinačių ašies ilgio<br />
iškreipimo koeficientu. Labai dažnai aksonometrin÷s plokštumos pad÷tis<br />
ir projektavimo kryptis parenkama taip, kad daikto matmenų iškreipimo<br />
koeficientai ašių X, Y, Z kryptimis būtų arba vienodi (pavadinime šiuo<br />
atveju vartojamas terminas izometrin÷ aksonometrija), arba vienos iš<br />
ašių iškreipimas dvigubai skirtųsi nuo kitų dviejų ašių (pavadinime –<br />
dimetrin÷ aksonometrija). Kai projektavimo kryptis yra statmena<br />
paveikslo plokštumai, tai aksonometrijos pavadinime būna žodis<br />
„stačiakamp÷“, kitais atvejais – „pražulnioji”. Taigi aksonometrijos<br />
rūšių gali būti be galo daug.<br />
Technin÷je braižyboje populiarių aksonometrijų rūšys, koordinačių<br />
ašių X, Y, Z pad÷tys br÷žinio plokštumoje bei šių ašių ilgių iškreipimo<br />
koeficientų vert÷s parodytos 2.3 paveiksle. Standartin÷je stačiakamp÷je<br />
izometrin÷je aksonometrijoje patogumo d÷lei koordinačių ašių ilgio<br />
koeficientai yra suapvalinti ir prilyginti vienetui (žr. 2.3 pav., a), o<br />
stačiakamp÷je dimetrin÷je (žr. 2.3 pav., c) panaudoti koeficientai 1 ir<br />
0,5. Iš paveikslo matyti, kad ant kubo šonų esantys apskritimai<br />
stačiakamp÷se aksonometrijose projektuojami elips÷mis.<br />
Mašinų br÷žiniuose paranki kabinetin÷ aksonometrija (pražulnioji<br />
frontalioji dimetrin÷ aksonometrija), nes detalių linijos, pjūviai ar<br />
paviršiai, lygiagretūs frontaliajai plokštumai, braižomi tikruoju dydžiu<br />
(pvz., apskritimas projektuojamas apskritimu). Rečiau naudojama<br />
pražulnioji frontalioji izometrin÷ aksonometrija, nes joje kubas tampa<br />
panašesnis į prizmę (žr. 2.3 pav., b).<br />
Architektai miestų kvartalus bei sodybų sklypus vaizduoja planometrin÷je<br />
aksonometrijoje (pražulniojoje horizontaliojoje izometrin÷je<br />
aksonometrijoje), nes joje kvartalo planas braižomas toks pats kaip ir<br />
epiūros horizontaliojoje projekcijoje. Taigi belieka planą pasukti 45°<br />
kampu ir vertikalia kryptimi atid÷ti vaizduojamų taškų aukščius (žr. 2.3<br />
pav., d). Šioje aksonometrijoje kampas tarp X ir Y ašių projektuojamas<br />
status, o apskritimas plane ir šioje aksonometrijoje vaizduojamas<br />
apskritimu.<br />
a) stačiakamp÷ izometrin÷<br />
aksonometrija<br />
X<br />
120°<br />
1<br />
120°<br />
1 1<br />
120°<br />
c) stačiakamp÷ dimetrin÷<br />
aksonometrija<br />
X<br />
1<br />
97°<br />
Z<br />
Z<br />
1<br />
131°<br />
0,5<br />
Y<br />
Y<br />
- 68 -<br />
b) pražulnioji frontalioji<br />
izometrin÷ aksonometrija<br />
2.3 pav. Koordinačių ašių pad÷tys ir jų ilgio iškreipimo koeficientai<br />
įvairiose aksonometrijose. Vaizdumo d÷lei apačioje pateiktos kubo ir<br />
ant jo sienų nubr÷žtų apskritimų aksonometrijos<br />
X<br />
d) planometrin÷<br />
aksonometrija<br />
X<br />
1<br />
1<br />
1<br />
Z<br />
1<br />
Z<br />
135°<br />
1<br />
135°<br />
1<br />
Y<br />
Y