Restoranų verslas 2006/2

14
Koncepcijos
KLUBINË KUL
ULTÛRA IR
JOS TENDENCIJOS
LIETUVOJE
Jolita Vitkauskaitë
Susidomëjimas klubine kultûra Lietuvoje per paskutinius keletà metø
þymiai iðaugo. Klubus pamëgo ne tik naujoves besivaikantis jaunimas,
bet ir vyresnio amþiaus þmonës – jiems ði laisvalaikio praleidimo forma
tapo itin priimtina.
Klubai, kaip ir drabuþiai ar automobiliai, turi savo „madas“, stiliø,
jø lankomumas priklauso nuo sezono. Laiko leidimas klubuose jau
seniai tapo neatsiejama þmoniø gyvenimo dalimi Vakarø ðalyse, o
Lietuvoje klubinë kultûra dar tik „ásibëgëja“...
Apie klubus Lietuvoje, jø madas ir ateities tendencijas kalbëjomës
su ðios pramogø srities senbuviais – Martynu Tyla ir Rolandu Braþinsku.
Martynas Tyla
yla, klubø ir muzikos prodiusavimo srityje dirbantis
daugiau nei 15 metø, sutiko papasakoti apie klubinës kultûros atëjimà
á Lietuvà, jos pasikeitimus ir ðiandieninæ situacijà.
1991 metais, atgavus Lietuvos nepriklausomybæ, pirmieji klubai
dar nebuvo panaðûs á vakarietiðkuosius. Sostinëje, studentø Saulëtekio
miestelyje, veikë klubas „Amicus“, vëliau pavadinimà pakeitæs á
„Argus“, o Ðiauliuose ásikûræs klubas „Maksas“ tuo metu klientus viliojo
siûlydamas kuo daugiau naujoviø. Tuo metu Vilniuje iðpopuliarëjo
„vakarietiðki” vakarëliai, rengiami „Dainavos“ pramogø centro
restorane ar þurnalistø namuose. Bûtent ðiuos vakarëlius ir galime
dràsiai pavadinti pirmosiomis vakarietiðkø klubiniø tradicijø
uþuomazgomis. „Visada buvo stengiamasi orientuotis á Vakarus, nors
daug kas buvo dar nepasiekiama: disco ðokëjai, naujausia muzika”,
– pasakoja M. Tyla.
Po keleriø metø didþiulæ átakà visuomenei padarë atidaryti klubai
„Nasa“, „Eldorado“, kurie buvo tikrai vakarietiðki ir uþaugino savo
„gerbëjø kartà“. „Indigo“ klubas sostinëje buvo vienas þinomiausiø,
jo ðeimininkai orientavosi á prabangà.
Klubai jau buvo nebe naujiena, juos pamëgo vis didesnis þmoniø
ratas. Ðou verslo atstovas teigia, kad ðiandieniniame naujø klubø
atidaryme pastebimas ryðkus „bangavimas“: sostinëje vienu metu
atidaromi net keli klubai, po pertraukos vël laukiama naujos jø bangos.
Nuo 1994-1995 metø klubus uþplûdo vakarietiðka techno,
progresyvios muzikos banga, á kurià visi þiûrëjo gana skeptiðkai. Ði
muzika buvo tapatinama su narkotikais, svaigalais. Vëliau ji tapo
komercine, o jà grojantys didþëjai á klubus pritraukdavo nemaþai
gerbëjø. Ðiandien ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje ði muzika praranda
pirmàjà vietà, jà uþleisdama soul, r‘n‘b muzikos kultûrai, jau prieð
porà metø uþkariavusiai didþiuosius Londono, Paryþiaus klubus. Soul,
r‘n‘b muzika skamba ne tik klubuose, bet ir garsiuose madø
renginiuose, muzikiniuose apdovanojimuose nugali bûtent ðios muzikos
kûrëjai. Lietuvoje taip pat atsiranda klubø, kurie pradeda groti ðio
stiliaus muzikà. „Ji lengva, neápareigojanti greitai judëti, turi aiðkø
ritmà“. Pastebime, kad ðià muzikà pamëgo ne tik 20-23 m. jaunimas,
bet ir 28-33 m. þmonës, ji taip pat pritraukia ir vyresnius lankytojus,
kurie á klubà ateina pasiðnekuèiuoti, atsipalaiduoti.
Kaimyninëse Latvijoje ir Estijoje ðis muzikos stilius jau gyvuoja porà
metø, o Lietuvoje jis dominuoti pradëjo dar tik ðá sezonà. M. Tyla
teigia, kad Estijos, Latvijos klubai visada þymiai greièiau ásileidþia
naujoves ir akyliau seka Vakarø kultûrà nei Lietuva. Nors estai yra
ðiaurietiðko charakterio, taèiau þymiai greièiau reaguoja á rinkos
pokyèius ir naujoves.
Bûtina iðskirti ir Lietuvoje populiarëjanèius nedidelius, 200-300
vietø, savito stiliaus klubus, pritraukianèius ne vienà gerbëjà.
C
RESTORANØ VERSLAS
2/2006