Restoranų verslas 2006/2

apgyvendintø sveèiø skaièiø, lyginant su kitais Lietuvos kurortais. 2004
m. Palangoje buvo apgyvendinta 157 tûkstanèiai sveèiø, nakvyniø
suteikta 774 tûkstanèiams. Atvykstanèiø á Palangà skaièius kasmet
didëja. Lietuvos gyventojø apklausa, kurioje dalyvavo per tûkstantá
ðalies gyventojø nuo 16 iki 74 metø, rodo, jog Palanga itin populiari.
Vasaros atostogas ðiame kurorte praleidþia 19,8 proc. ðalies gyventojø.
Tik ðiek tiek daugiau – 24,7 proc. Lietuvos gyventojø vaþiuoja
atostogauti á kaimà ar kaimo sodybas, o atostogas uþsienyje renkasi
5,4 proc. Palangoje atostogauja apie 29 proc. 16-34 metø amþiaus,
apie 17 proc. 35-44 metø amþiaus þmoniø. Vyresnieji Palangoje
atostogauja ðiek tiek reèiau. 23,6 proc. á ðá kurortà atvaþiuoja
savaitgaliui. Ateityje Palangoje atostogauti ketina apie 29 proc.
apklaustøjø, o 22 proc. respondentø mano, kad Palangai labai tinka
aktyvaus poilsio bet kuriuo metø laiku kurorto vardas bei sanatorinio
gydymo kurorto statusas.
Neringoje taip pat planuojama prailginti sezonà. Padidëjæs turistø
skaièius pajûryje turëtø atneðti teigiamos naudos ir ten esanèioms
maitinimo ir apgyvendinimo ástaigoms. Todël savaitgaliais ir ðvenèiø
dienomis, kada yra didþiausias keliaujanèiø á pajûrá srautas,
didþiuosiuose miestuose gali þenkliai sumaþëti maitinimo ástaigø
lankytojø skaièius.
PALANGOS ORO UOSTE – 10 NAUJØ REISØ
Nuo balandþio 10 d. ið Palangos pradëti vykdyti reisai á ðeðis
Vokietijos miestus – Kiolnà, Hamburgà, Hanoverá, Berlynà, Frankfurtà
ir Miunchenà. Dar keturi marðrutai rengiami á Sankt Peterburgà,
Dublinà, Oslà ir Maskvà. Skrydþius naujais reisais vykdo aviakompanija
„flyLAL”.
Praplësti marðrutø skaièiø ið Palangos oro uosto paskatino
numatomi didëjantys potencialiø keleiviø srautai. Nauji reisai labiausiai
orientuojami á dvi tikslines auditorijas: á vasarà Baltijos pajûrio
kurortuose poilsiaujanèius Vokietijos pilieèius bei daþnai keliaujanèius
Lietuvos uostamiesèiø verslininkus.
Palangos mero ásitikinimu, naujais reisais á Vokietijos miestus oro
bendrovë „flyLAL“ prisidës prie atvykstamojo turizmo á Lietuvos pajûrio
kurortus skatinimo.
Reisai á Sankt Peterburgà, Oslà ir Maskvà atidaromi su intencija,
jog jie turës paklausà tarp uostamiesèiuose dirbanèiø verslininkø.
Nauji reisai turëtø suteikti daugiau galimybiø patogiai keliauti
visiems Vakarø Lietuvos gyventojams.
„Verslo þiniø“, „Restoranø verslo“ informacija
Informacija
35
SAVIK
VIKONTROLËS SISTEMOS MAISTO O TVARK
ARKYMO ÁMONËSE
Danguolë Gasparavièienë
Ð. m. sausio 1 d. ásigaliojo naujas ES teisës aktø rinkinys – ,,Naujasis
higienos paketas“, kuriame numatomi reikalavimai maisto tvarkymo
ámonëms. Ðá teisës aktø rinkiná sudaro trys pagrindiniai Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentai: (EB) Nr. 852/2004 dël maisto
produktø higienos, (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkreèius
gyvûninës kilmës maisto produktø higienos reikalavimus, (EB) Nr. 854/
2004, nustatantis specialiàsias gyvûninës kilmës produktø, skirtø vartoti
þmonëms, valstybinës kontrolës taisykles. Ðio teisës aktø rinkinio tikslas
– supaprastinti ir liberaliau reglamentuoti dabar keliamus reikalavimus
maisto tvarkymo subjektams.
Ðiø teisës aktø principas: atsakomybë uþ maisto saugà atitenka
maisto tvarkymo subjektui, kuris privalo garantuoti, kad jo gaminamas
ar parduodamas produktas bûtø saugus visuose maisto gaminimo
grandinës etapuose.
Higienos paketas nustato rizikos veiksniø analizës ir svarbiøjø valdymo
taðkø (RVASVT) principus visoje maisto gamybos ir prekybos sferoje.
Pagal Lietuvos Maisto ástatymà, „maisto tvarkymo vietose turi bûti
teisës aktø nustatyta tvarka taikoma rizikos veiksniø analizës ir valdymo
sistema bei atliekami bûtini laboratoriniai tyrimai maisto saugos ir
tvarkymo savikontrolei uþtikrinti” (Þin., 2000, Nr. 32-893).
Maisto tvarkymo subjektai savanoriðkai gali pasirinkti vienà ið dviejø
savikontrolës sistemos diegimo variantà: Geros higienos praktikos
(GHP) taisykliø ágyvendinimà ar Rizikos veiksniø analizës ir svarbiøjø
valdymo taðkø (RVASVT) sistemà.
GHP taisykliø diegimo variantas yra paprastesnis, orientuotas á
smulkiàsias ir vidutines maisto tvarkymo ámones. Gera higienos
praktika kontroliuoja maisto grandinæ nuo pirminës gamybos iki
galutinio suvartojimo. GHP taisyklës yra paruoðtos atskirai kiekvienai
maisto tvarkymo subjektø grupei. Taèiau jos nëra individualizuotos ir
jas ágyvendinant gali likti „nepaliestas“ koks nors svarbus valdymo
taðkas konkreèioje ámonëje.
RVASVT sistema yra individuali kiekvienai ámonei, ji gali bûti
diegiama bet kurio maisto gamybos proceso valdymui. Ði sistema yra
aukðtesnës pakopos nei GHP. RVASVT sistema suteikia didesnes
galimybes laikytis tarptautiniø standartø bei iðplësti rinkà ne tik
Lietuvoje, bet ir kitose ðalyse. Ádiegta RVASVT sistema – tai pagrindinis
þingsnis á kokybës vadybos sistemos, atitinkanèios ISO 22001
reikalavimus, kûrimà. Ádiegta RVASVT sistema yra árodymas, kad ámonë
siekia, jog maksimaliai bûtø uþtikrinta maisto sauga.
Neretai ámoniø darbuotojai skundþiasi, kad jiems reikia pildyti
„visokius“ þurnalus apie ðaldytuvø temperatûrinius reþimus ar produktø
terminio apdorojimo parametrus. Þinoma, kiekvienam darbuotojui
bûtina iðaiðkinti, kaip savikontrolës sistema jiems padës ir palaipsniui
palengvins darbà. Tik tada ámonës veikla bus efektyvi ir jûs galësite
sistemingai valdyti maisto saugos rizikos veiksnius, kai kiekvienas
ámonës darbuotojas supras ðios sistemos svarbà ir ja vadovausis.
Kodël naudinga ámonëse ádiegti savikontrolës sistemas?
• Parodysite verslo partneriams, kad jums svarbu tiekti saugius
maisto produktus, atitinkanèius rinkos poreikius.
• Esant vartotojo nusiskundimui, yra galimybë árodyti, kad produktas
pagamintas ir realizuotas saugiai visuose maisto grandinës etapuose.
• Apsauga nuo galimybës nesaugiam produktui patekti á rinkà.
• Dël nesugebëjimo valdyti maisto saugos rizikos veiksniø ámonë
gali patirti dideliø nuostoliø.
• Sumaþëja iðlaidos kontroliuojant gamybos procesà, nes kontrolë
sutelkta á tuos gamybos etapus, kurie turi didþiausià átakà maisto
produktø saugai.
RESTORANØ VERSLAS 2/2006