DirbtiniÅ³ salos KanarÅ³ - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Prof. habil. dr. Vladislovas KATINAS, dr. Antanas MARKEVIÈIUS, dokt. Andrejus BURLAKOVAS Lietuvai ir kitoms šalims 2004 m. ásijungus á Europos Sàjungà (ES), Europos Komisijos (EK) direktyvos ir paþangi energetikos plëtros strategija pradëjo galioti ir mûsø šaliai. Europos Sàjungos direktyva 2001/77/EC ápareigoja ES šalis nares ir kandidates nustatyti ir suderinti su ES elektros gamybos normas, naudojant atsinaujinanèiø energijos šaltiniø (AEŠ) išteklius. Tokios energetikos plëtros strategijos ES laikosi neatsitiktinai, nes iškastinio kuro atsargos gana greitai senka, o kainos nuolat auga. Be to, naftos, gamtiniø dujø, angliø, orimulsijos deginimas teršia aplinkà, kenkia þmoniø sveikatai, prisideda prie vis daþniau stichines nelaimes sukelianèio pasaulinio atšilimo. Direktyvoje numatyta stebëti strategijos ágyvendinimà: kas penkeri metai turi bûti apskaièiuojamos elektros energijos, pagamintos naudojant AEŠ, plëtros prognozës artimiausiems 10 metø ir nurodoma, kokiomis priemonëmis bus šie planai ágyvendinti. ES narës taip pat turi informuoti Europos Komisijà, kokiø tose šalyse imtasi teisiniø priemoniø reguliavimo ir administraciniams barjerams šalinti. Lietuvoje naudojant AEŠ generuojama maþdaug 3,7 proc. elektros energijos, kuri daugiausia priklauso nuo vandens ir vëjo energetiniø iðtekliø. Tai visø pirma – elektros energija, generuojama Kauno HE (100 MW), visos likusios elektrinës kartu sudaro tik 17,5 MW galià. Jau dabar maþøjø upiø hidroresursai praktiškai išsekæ, o didþiøjø upiø Nemuno ir Neries sunkiai naudojami dël aplinkosaugos reikalavimø. Todël daugiausia dëmesio kreipiama á vëjo energetikos plëtojimà. Lietuvos Vyriausybë nutarë šalyje iki 2010 m. pasiekti 7 proc. bendrosios elektros gamybos iš atsinaujinanèiø energijos šaltiniø bei skatinti pirkti vëjo elektriniø (VE) pagamintà elektros energijà. Sparèiausiai ES vëjo energetika augo praëjusio amþiaus 10-àjá dešimtmetá – net 40 proc. prieaugis per metus (nuo 0,8 TWh 1990 m. iki 22,7 TWh 2000 m.). Nagrinëjant šaliø indëlá á AEŠ naudojimà, matyti, kad tik kai kurios šalys pasiekë puikiø rezultatø. Pavyzdþiui, 80 proc. naujø VE buvo pastatyta 3 šalyse: Danijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje. Ypaè didelá ðuolá naudojant vëjo energijà padarë Danija: gamyba VE šioje šalyje išaugo nuo 310 GWh 1990 m. iki 4441 GWh 2000 m., t.y. daugiau nei 14 kartø, ir dabar vëjo elek- Vëjo energetikos perspektyvos Lietuvoje V vid. 6 5 4 3 2 1 0 Birþai Telðiai Ðiauliai Panevëþys Klaipëda Vëþaièiai Laukuva Utena Dûkðtas triniø gaminama energija tenkina 20 proc. šalies elektros energijos poreikiø. Labai dinamiškai elektros energijos gamybà AEŠ naudojanèiose elektrinëse plëtojo Vokietija: VE elektros gamyba išaugo nuo 71GWh 1990 m. net iki 9350 GWh 2000 m. ir toliau sparèiai augo (2002 m. siekë net 17 TWh). Šiuo metu Vokietijoje vëjo jëgainës pagamina 12 proc. visos šalyje suvartojamos energijos. Vëjo energetikos srityje Baltijos šalyse pirmauja Estija, kuri 2005 m. intensyviai pradëjo statyti VE . Dabar Estijoje suminë instaliuota VE galia 30 MW. Neþymiai nuo Estijos atsilieka Latvija – 27 MW. Lietuvoje atliktas pirminis vëjo energijos ištekliø vertinimas, sudarytos skaièiavimo metodikos, pagal kurias tinkamai parenkami VE agregatai, sudaromi jø darbo grafikai, prognozuojamas energijos išdirbis, nustatomi ekonominiai rodikliai. Vienas paèiø svarbiausiø parametrø yra vietovës vidutinis metø vëjo greitis, kuris nustatomas atliekant daugiameèius vëjo parametrø matavimus. Vëjo greitis buvo matuojamas Lietuvos meteorologijos stotyse visà pokario laikotarpá. Pasinaudojant šiais duomenimis (1 pav.) galima padaryti gana išsamias išvadas apie vietovës tinkamumà VE statybai. Daugelio Lietuvos regionø vëjo greièiai nëra dideli (2 pav.). Atsiþvelgiant á ðiuolaikiniø VE techninius parametrus, didelës galios vëjo árenginius tinkamiausia statyti pajûryje, bet èia susiduriama su kitomis problemomis: gamtosauginëmis, urbanistinëmis, laisvø þemës plotø trûkumu ir t.t. Maþiausias vëjo energijos potencialas – rytø ir pietryèiø Lietuvos, èia vidutiniai vëjø greièiai neviršija 4,0 m/s. Šiose srityse galima árengti maþesnës galios (iki 250 kW) VE. Taip pat tyrinëjami vëjo parametrø kitimai, gûsiø susidarymas, vëjo greièio profiliai, atsiþvelgiant á þemës paviršiaus šiurkðtumà ir teritorijos uþstatymà, bei vëjo srautø susidarymo procesai uþ gamtiniø ir urbanistiniø kliûèiø. Iš specializuota aparatûra atliktø daugiameèiø vëjo greièio matavimø pajûrio zonoje netoli Giruliø matyti, kad 1995– 2003 m. vidutinis metinis vëjo greitis lygus 6,4 m/s. Vidutinis mënesio vëjo greitis ávairiais metais svyruoja iki 50 proc., taèiau metinis maþai kinta. Maþiausi vëjo greièiai yra vasarà, o didþiausi þiemà. Vyraujanèios vëjo kryptys šiaurës-vakarø, vakarø ir vakarø-pietø. Tai charakteringa tiek þiemà, tiek kitais metø laikotarpiais. Lietuvoje yra numatytos palankiausios vëjo elektriniø statybos zonos, o toms zonoms nustatytos leistinos galios, šis ribojimas negalioja maþoms, iki 250 kW galios VE. Išleistas Vyriausybës nutarimas, kuris reguliuoja energijos gamybos apimtis ir supirkimo tvarkà, t.y. nustatomos kasmetinës supirkimo kvotos, vyriausybës nutarime patvirtintos tokios VE iðdëstymo zonos: 1 ZONA. Skirstomieji tinklai 30 MW. Dotnuva 1 pav. Meteorologijos stoèiø vidutinio vëjo greièio matavimo duomenys skirtingose Lietuvos vietovëse Raseiniai Ðilutë Nida Ukmergë V vid. laikotarpiu 1961-1990 Kaunas Kybartai Vilnius Varëna Lazdijai 10 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12
2 pav. Vidutinio vëjo greièio pasiskirstymas Lietuvoje 50 m aukštyje virš þemës paviršiaus 2 ZONA. 110 kV linija Klaipëda– Pagëgiai, 40 MW Juknaièiø pastotë (išpleèiant pastotæ). 3 ZONA. 110 kV linija Klaipëda– Palanga, 35 MW Šventoji (árengiant naujà pastotæ). 4 ZONA. 110 kV linija Šventoji–Þidikai 30 MW (árengiant naujà pastotæ). 5 ZONA. 110 kV linija Klaipëda– Rietavas 35 MW (árengiant naujà pastotæ). 6 ZONA. Perdavimo tinklai 20 MW (árengiant naujà pastotæ). Šios zonos buvo nustatytos vëjo energetikos plëtrai palankiausiose vietose, atsiþvelgiant á árengtà elektros tinklø infrastruktûrà, vartotojus, rezervinius elektros generatoriø pajëgumus, á hidrometeorologinius duomenis, taip pat á gamtinius apribojimus. Valstybë remia 200 MW bendrosios galios VE árengimà šalyje ir garantuoja energijos supirkimo kainà 0,22 Lt/kWh. Ši kaina nëra perskaièiuojama ar diferencijuojama, ji galioja sutartyje numatytà laikotarpá. Nuo 2010 m. numatoma ávesti þaliøjø sertifikatø sistemà, kuri garantuotø konkurencijà tarp gamintojø. Kai naujø „þaliàjà“ elektrà gaminanèiø elektriniø numatoma statyti daugiau nei pagal Vyriausybës nutarimà, skelbiamas konkursas ir teisæ statyti VE laimi ta kompanija, kuri pasiûlo apmokëti didesnæ prijungimo prie tinklø mokesèio dalá (ši dalis neturi bûti maþesnë kaip 60 proc.). Vyksta konkursai VE statyti, yra paskelbti laimëtojai, pradëtos pirmosios VE statybos. Pirmoji galinga vëjo jëgainë, ájungta á elektros tinklus, 2004 m. pastatyta prie Vydmantø gyvenvietës, netoli Palangos. Elektros energijà generuoja 630 kW galios Vokietijos bendrovës „Enercon“ pagaminta jëgainë E-40 (3 pav.). Pirmieji sëkmingi eksploatacijos metai parodë, kad pajûrio zonoje tikslinga plëtoti vëjo energetikà. Sëkmingai ágyvendinus ðá projektà, pradëti vykdyti ir kiti VE projektai. Lietuvos ir Danijos bendrovë BNE 2005 m. prie Kretingalës yra pastaèiusi 6 vëjo jëgainiø parkà (kiekvienos galia po 900 kW, bendra galia 5,4 MW), taèiau dël ávairiø prieþasèiø jos iki šiol neveikia ir lyg šiolei neájungtos á elektros tinklà. Numatoma, jog 2006 m. gruodá bendrovë „Vëjø spektras“ árengs 15 vëjo elektriniø parkà (Kiauleikiø, Kveciø ir Rûdaièiø kaimuose) po 2 MW (iš viso 30 MW) galios, jëgainiø tipas Enercon E-70. Taip pat kyla UAB „Achemos hidrostotys“ 16 MW galingumo VE (danø „Vestas“) uþ Darbënø miestelio (Kretingos rajonas). UAB „Vëjø spektras“ ir UAB „Achemos hidrostotys“ statomos elektrinës šiuo metu yra moderniausios pasaulyje. Netolimoje ateityje turi iškilti 14 MW galingumo elektriniø kompleksas, priklausantis bendrovëms „Vëjo elektra“ ir „Lariteks“, šiuo metu derinami projektai. Iš diegiamø VE darbø spartos galima tikëtis, kad iki 2010 m. bus ágyvendintas Lietuvos Vyriausybës nutarimas iðplësti vëjo elektriniø parkà iki 200 MW suminës galios ir ávykdyti ES direktyvos gaminti „þaliosios elektros“ iki 7 proc. reikalavimai. 3 pav. Pirmoji vëjo jëgainë Vydmantuose Ketinama ákurti Europos technologijø institutà Europos Komisija kartu su Lietuva bei kitomis ES ðalimis narëmis svarsto reglamentà, kuriuo numatoma ásteigti Europos technologijø institutà. Pagrindinis instituto tikslas – skatinti inovacijas Europoje. Komisija siûlo, kad institutà sudarytø nedidelë centrinio valdymo struktûra bei þiniø ir inovacijø bendruomenës, kurios ágyvendintø instituto tikslus ir uþdavinius. Numatoma, kad valdymo taryba išskirs svarbiausias sritis, kuriose turëtø pradëti veikti þiniø ir inovacijø bendruomenës. Ðios bendruomenës, nacionalinës ar tarptautinës, kursis savanoriðkai, o jas tvirtins valdymo taryba. Opûs finansiniai klausimai dar liko neaptarti, taèiau siûloma, kad svariausià dalá instituto biudþete sudarytø privatus kapitalas, o bendruomenës kreiptøsi ir á ávairias finansinæ paramà teikianèias Europos Sàjungos programas. Koks turëtø bûti Europos technologijø institutas, išsamiai svarsto Europos Komisijos teikimu sudaryta darbo grupë, kurià sudaro po du atstovus ið kiekvienos valstybës narës. Lietuvai ðioje grupëje atstovauja paskirti du Ðvietimo ir mokslo bei Ûkio ministerijø atstovai. Suomijos pirmininkavimo ES laikotarpiu ávyko trys grupës posëdþiai, kitø metø pirmàjá pusmetá numatyti dar penki. Á daugelá klausimø dar lieka neatsakyta. Atsakymø tikimasi gauti ið valdymo tarybos, kuri turëtø pradëti savo veiklà artimiausiais metais. Europos Komisijos manymu, institutas neturëtø dubliuoti jau egzistuojanèiø struktûrø, tokiø kaip technologinës platformos ar klasteriai. Unikalûs instituto kriterijai turës bûti jo dydis, privaloma trijø srièiø – moksliniø tyrimø, ðvietimo ir verslo – jungtis bei iðskirtinë kompetencija. Europos technologijø instituto idëjà 2005-øjø vasará pirmà kartà iðkëlë Europos Komisijos pirmininkas J.M.Barroso. Jis iðsakë susirûpinimà lëta þiniø ekonomikos procesø eiga, nepakankamai veiksmingais moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros rezultatais ir jø panaudojimu ûkio konkurencingumui didinti. J.M. Barroso nuomone, institutas galëtø bûti svarbus kompleksinës strategijos, sutelkianèios þinias ir inovacijas ekonominiam proverþiui laiduoti, elementas. Alma VIJEIKYTË Ðvietimo ir mokslo ministerijos ryðiø su visuomene skyriaus vyresnioji specialistë Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 11
Page 1 and 2: 2006 12 Jungtiniø tyrimø centro g
Page 3 and 4: Lietuvos energetikos strategijos ir
Page 5 and 6: iasdeðimt Rimanto ÞIEMIO nuotr. L
Page 7 and 8: taikomuosius darbus, skirtus verslu
Page 9: zijos, Ispanijos, Ðvedijos, Èekij
Page 13 and 14: Dujø atsiurbimas Siurblys Skruberi
Page 15 and 16: Kolupailai (1892-1964) ir prof. Juo
Page 17 and 18: jø darbo vietø. Islandams gamtosa
Page 19 and 20: Europos komisijos reikalavimus numa
Page 21 and 22: jo uþsidirbti pragyvenimui. Metus
Page 23 and 24: Lietuvos energetikos strategijos ir
Page 25 and 26: titute priëmë direktorius Jurgis
Page 27 and 28: penkiasdeðimt metø Instituto dire
Page 29 and 30: tuðtëjimo metas tæsiasi astronom
Page 31 and 32: Paskelbti 2005 metø mokslo populia
Page 33 and 34: Ðiø metø lapkrièio 24 d. Vilnia
Page 35 and 36: ijas. Miðkø institutas parengë B
Page 37 and 38: ir augalø bei gyvûnø rûðys Lin
Page 39 and 40: mikrobiologinæ ðuliniø vandens t
Page 41 and 42: ûklë ir perspektyvos Lietuvoje Vi
Page 43 and 44: meno ir mokslo lobynø buveinës. I
Page 45 and 46: ninkø ir magnetikø bei jø darini
Page 47 and 48: na to - galimas vaizdo, scenos obje
Page 49 and 50: os 1999 m. balandþio 26 d. Direkty
Page 51 and 52: Viena iðeièiø duomenø kiekiui m
Page 53 and 54: Dauguma krantø - staèios uolos -
Page 55 and 56: Sveikinimai artëjanèio prasmingo

DirbtiniÅ³ salos KanarÅ³ - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?