DirbtiniÅ³ salos KanarÅ³ - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Ðalies vandens energijos naudojimo puoselëtojams akademikams prof. Steponui Uþtvenktos upës: nauda ar Prof. habil. dr. Petras PUNYS Lietuvos þemës ûkio universitetas Apie uþtvankas ir tvenkinius Doc. dr. Bronislovas RUPLYS Lietuvos þemës ûkio universitetas Habil. dr. Jonas JABLONSKIS Lietuvos energetikos institutas mos imperijai priklausanèiø Artimøjø Rytø bei Ðiaurës Afrikos gyventojø patirtá. Kanalais, grioviais, uþtvankomis bei tvenkiniais pagrásta þemiø drëkinimo sistema ir dël to labai iðaugæs jos efektyvumas davë didþiulá impulsà pirmykðtei þmoniø bendruomenei plëtotis visomis paþangos kryptimis. Ðiam þmonijos plëtros etapui apibûdinti labai tinka JAV vokieèio istoriko K.A.Wittfogelio 1957 m. pasiûlytas terminas „hidraulinë civilizacija“ (hydraulic civilizacition). Ði civilizacija pagrindë ir Graikijos, ir Romos civilizacijas. Patvenktø upiø vanduo naudojamas drëkinti didumai ið 277 mln. hektarø drëkinamø þemiø, kurios sudaro apie 18 proc. ariamø þemiø, bet pateikia apie 30 proc. þemës ûkio produkcijos ir sudaro þmonijos mitybos bazæ. Patvenktø upiø vandená naudoja hidroelektrinës, kuriø galia yra 746 mln. kilovatø ir kurios pagamina apie 20 proc. visos elektros energijos. Dar 119 mln. kilovatø galios hidroelektriniø statoma, o 326 ... 446 mln. kilovatø galios hidroelektriniø numatoma statyti. O dar kiek patvenktø upiø vandens tiekiama buities, pramonës, þuvininkystës ir kitoms reikmëms! Upiø patvenkimas daugeliu atvejø ið esmës pagerina laivybos, miðko plukdymo sàlygas. Tvenkiniai tampa intensyvios þuvininkystës, turizmo, rekreacijos objektais, kraðtovaizdþio puoðmenomis, ðalies gynybos atraminiais punktais. Lietuvoje vandens malûnas pirmà kartà paminëtas XIII a. „Livonijos kronikoje“. XIV a. jø jau bûta nemaþai. Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Jogailos 1387 m. vasario 17 d. raðte apie dovanas Vilniaus vyskupui raðoma: „...mes duodame su visais kaimais, ...eþerais ir tvenkiniais, ...malûnais, vandenimis ir jø srovëmis...“. XVI–XVIII a. vandens malûnø jau daug buvo – tai liudija ávestas malûnø mokestis. Vandens malûnø plëtra buvo susijusi su uþtvankø statyba, tvenkiniø árengimu. XVII a. buvo pastatyta viena stambesniø Birþø uþtvanka. Jos tvenkinys, dabar vadinamas Ðirvenos eþeru, saugojo Birþø pilá, o tvenkinio vanduo suko vandens ratus. 1901 m. buvo árengta pirmoji hidroelektrinë (HE) Virvytës upëje Sukonèiuose. XX a. 4-àjá deðimtmetá hidroenergetikos ámoniø (su vandens ratais bei hidroturbinomis) buvo 640, jø bendroji galia siekë apie 9000 kilovatø. 1941–1944 m. per Antràjá pasauliná karà daug vandens jëgainiø buvo sugriauta – 1948 m. jø veikë tik 335. Iki 1960 m. gana sparèiai buvo statomos maþosios HE (MHE), pradëta ir uþbaigta iki ðiol galingiausios Lietuvoje (101 MW galios) Kauno HE statyba. Po pesticidø naikinimo árenginá, kurio privalumai akivaizdûs: nedideli matmenys, mobilus. Já galima eksploatuoti pavojingø medþiagø dislokacijos vietoje (prie sandëliø ar pesticidø saugyklø, sàvartynuose ir visur, kur yra galimybë tiekti árenginiui trifazæ elektros srovæ ir vandená). Prieð gaminant árenginá, reikëjo sukurti jo modelá ir atlikti iðsamius mokslinius tyrimus, ávertinti árenginio charakteristikas, galimybes, monitoringà, ekonomiðkumà ir t.t. Tuometiniai ministerijos vadovai mokslininkø paslaugø atsisakë, motyvuodami tuo, kad negalá laukti, kol bus atlikti tyrimai, o panaðø árenginá jie nupirksià uþsienyje. Taèiau tokio árenginio iki ðiol nëra. Tuomet Maþdaug prieð 8000 metø Artimuosiuose Rytuose pradëta drëkinti þemes. Tam reikëjo uþtvankø upiø ir upeliø vandeniui patvenkti, kad bûtø galima já savitaka nukreipti á drëkinamus laukus. Tvenkiniai padëdavo tiekti vandená pagal þemës ûkio kultûrø reikmes. Pirmosios uþtvankos, be abejo, buvo primityvios, maþos ir nepatikimos, jas daþnai iðardydavo potvyniø vandenys. Taèiau ilgainiui uþtvankø statybos patirtis kaupësi, atsirado galimybë statyti ir didesnes uþtvankas, árengti didesnius tvenkinius. Pirmàja reikðminga senovës uþtvanka laikoma maþdaug prieð 4600 metø pastatyta Saad-el-Kafaros þemiø uþtvanka Egipte. Maþdaug tuo paèiu metu kaip ir Artimuosiuose Rytuose þemiø drëkinimas, uþtvankø statyba ir tvenkiniø sudarymas plëtësi Indijoje, Ðri Lankoje, kiek vëliau Kinijoje bei Europoje. Èia ypaè pasiþymëjo romënai, kûrybingai perimdami Ropaprasèiausias terminio atliekø neutralizavimo árenginys, uþsienyje kainavæs apie 3 mln. JAV doleriø, Lietuvoje galëjo bûti pagamintas kelis kartus pigiau. Vëliau (1995–1998 m.) keletà kartø mokslininkai kreipësi á Aplinkos ministerijà, taèiau jø pasiûlymai buvo atmesti dël lëðø stygiaus bei atsiradus naujoms atliekø tvarkymo ir sandëliavimo galimybëms. Kaþkodël buvo manoma, kad geriau per metus skirti po porà milijonø litø pesticidams saugoti ir rûðiuoti, negu jiems sunaikinti. Dabartiniai Aplinkos ministerijos vadovai sako, kad finansuoti moksliniø tyrimø ir projektø nëra galimybës, taèiau tai vykdyti gali Ûkio ministerija. Todël 2006 m. pradþioje Ûkio ministerijai buvo pateiktas LEI pasiûlymas sukurti modernø PA neutralizavimo metodà. Jo esmë ta, kad, realizuojant procesà tûriniame reaktoriuje, vienu metu skirtingais laiko tarpais naudojami du arba keli apdorojimo metodai: plazminis-pirolizinis, liepsninis arba liepsninis-pirolizinis. Taèiau Ûkio ministerijos vadovai pasiûlytu projektu nesusidomëjo, nes jiems kur kas labiau rûpi, kaip „susisteminti esamus paþangiausius pavojingø atliekø tvarkymo bûdus“ arba „parengti pavojingø atliekø tvarkymo techniná/technologiná þinynà“, negu konkretus pasiûlymas kaip sunaikinti PA. Pastaruoju metu Lietuvoje atsirado 14 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12
Kolupailai (1892–1964) ir prof. Juozui Burneikiui (1931–2005) atminti netektys 1960 m. Lietuvai elektrifikuoti buvo statomos ðiluminës, o vëliau – ir atominë Ignalinos elektrinë. MHE statyba ir net esamø naudojimas tapo nerentabilus. Daug jø buvo apleista, suniokota – 1990 m. jø veikë tik 12. 1970–1990 m. atliekant þemiø drëgmës reguliavimo ir kultûrinimo darbus (melioracija), buvo pastatyta daugiau kaip 400 uþtvankø. Jø tvenkiniai skirti þuvininkystei, erozijai valdyti, aplinkai pagraþinti, rekreacijai ir þemëms drëkinti. 1978–2004 m. buvo pastatyta Kruonio HAE pirmoji dalis. Jos 4 hidroagregatø galia – apie 800 MW (megavatø), t.y. apie 8 kartus didesnë nei Kauno HE. Nuo 1990 m. prasidëjo intensyvus MHE atstatymas, naujø statyba. Dabar veikia 75 MHE. Uþtvankø statybos teisiø bruoþai Pasaulis Vandens ir aplinkos darniojo naudojimo pagrindai buvo suformuluoti tarptautinëje Dublino konferencijoje 1992 metais. Darniosios plëtros pamatai buvo padëti Rio de Þaneire (Brazilija) aukðèiausiojo lygio konferencijoje 1992 m., o 2002 m. – pagrásti analogiðkoje Johanesburgo konferencijoje. Jose vandensaugos, uþtvankø ir jø teikiama nauda, kaip energijos gamyba, þemës ûkio gamybos intensyvinimas ir kt. buvo aiðkiai ávardytos. Visi iki ðiol vykæ keturi Pasauliniai vandenø forumai (1997, 2000, 2003 ir 2006) taip pat patvirtina uþtvankø reikðmæ vandens ûkio, taip pat hidroenergetikos plëtrai. Atlikta analizë rodo, kad absoliuèioje daugumoje deklaracijø ir susitarimø nei uþtvankø, nei HE statyba nëra draudþiama valstybiniu mastu. Prieðingai, daugeliu atvejø skatinama. Ypatingas dëmesys skiriamas besivystanèioms ðalims, kur uþtvankø statyba, tvenkiniai gali padëti greitai pakelti ðaliø ekonominá lygá, aprûpinti vandeniu buitá, þemës ûká, pramonæ, gaminti pigià ir ðvarià elektros energijà. Jungtiniø Tautø Tûkstantmeèio tiksluose pabrëþiamas bado ir skurdo likvidavimas, o vandens problemø sprendimas yra esminis veiksnys, padedantis greièiausiai panaikinti ðias þmonijos blogybes. Daugiau diskusijø kyla dël didþiøjø uþtvankø (pagal Tarptautinës uþtvankø komisijos (ICOLD) klasifikacijà didþiosiomis laikomos uþtvankos, aukðtesnës kaip 1 pav. Saugomø upiø tinklas: kairëje – prieð uþtvankø statybos draudimà; deðinëje – paskelbus uþtvankø statybos draudimà (situacija iki 2004 09 10) 15 m – tokiø Lietuvoje yra 20). Ið jø problemiðkesnës yra uþtvankos, skirtos didelëms vandens saugykloms, kuriø plotai siekia ðimtus ar tûkstanèius kvadratiniø kilometrø (tokiø Lietuvoje nëra). Didþiuliø uþtvankø planavimui ir projektavimui Pasaulio Banko remiama Pasaulinë uþtvankø komisija (PUK) 2000 m. savo galutinëje ataskaitoje iðskyrë 7 strateginius prioritetus, o juose 26 nurodymus (gudelines). Á PUK ataskaità gana palankiai paþvelgë aplinkosaugos bei kai kurios kitos þinybos ir organizacijos. Taèiau jà neigiamai ávertino didþiosios (reikðmingiausios) hidroenergetikos specialistai (maþosios HE atstovai á tai visai nereagavo) bei kitø vandens ûkio ðakø profesionalai. Atskleistas niekuo nepagrástas PUK sudarymo principas, jos veiklos pobûdis. Nemaþa dalis ið tø 26 nurodymø yra nerealûs, klaidinantys ir todël stabdys besivystanèiø ðaliø ekonomikos bei gyvenimo kokybës paþangà. Pabrëþtina, kad Pasaulio Bankas irgi atsiribojo nuo PUK pozicijos. Dabar pateikiamos labiau subalansuotos rekomendacijos, pavyzdþiui, Tarptautinës hidroenergijos asociacijos (THA) „Tvarumo nurodymai“ (2003) bei „Tvarumo ávertinimo protokolas“ (2006). Lietuva Pagrindinis teisës dokumentas, reglamentuojantis uþtvankø statybà – Lietuvos Respublikos (LR) Vandens ástatymas. Jo 14 straipsnis skelbia: „,Uþtvankos ir jø sudaromi tvenkiniai (hidrotechnikos statiniai) statomi vandens telkiniuose vandens apsaugai, jo naudojimui ir aplinkai nuo þalingo vandens poveikio saugoti, hidroenergetikai bei kitoms reikmëms. Draudþiama statyti uþtvankas saugomø þuvø rûðiø apsaugai svarbiose upëse ar jø ruoþuose“. 2004 m. LR Seimas paskutiná sakiná pakeitë: „Draudþiama statyti keletas privaèiø ámoniø, kurios ketina pirkti PA naikinimo technologijas ir árenginius uþsienyje. Taèiau tai valstybei kainuos ne vienà milijonà. Aiðku, kad daug naudingiau kurti ir realizuoti savas technologijas ir panaudoti savo ðalies moksliná potencialà, negu ieðkoti technologijø uþsienyje ir tam skirti didþiules lëðas. Nepaisant sunkumø ir dëmesio stokos, LEI Plazminiø technologijø sektoriaus darbuotojø iniciatyva buvo sukurtas plazminis árenginys, kurá sudaro plazmos generatorius, srovinis reaktorius, auðinimo, þaliavos tiekimo, matavimo, kontrolës bei valdymo sistemos (1 pav.). Tai eksperimentinis árenginys skystoms ir kietoms (birioms) PA neutralizuoti. Plazmocheminio reaktoriaus vidinis pavirðius padengtas aliuminio ir cirkonio oksidø iðkloja, kurios storis 23 mm, prie reaktoriaus prijungtas 40 kW galios plazmos generatorius. Srovinis plazmocheminis reaktorius turi trûkumø (pvz., sunku gerai panaudoti procesø metu iðsiskyrusià ðilumà, nevienodas medþiagos ákaitinimo laipsnis pagal reaktoriaus skersmená arba nevienodas medþiagos dislokacijos laikas reaktoriaus centrinëje dalyje ir periferijoje), todël ateityje numatyta suprojektuoti ir pagaminti naujà árenginá su plazmocheminiu tûriniu reaktoriumi bei vienu ar keliais plazmos generatoriais. Tokiame árenginyje, kurio schema pavaizduota 2 pav., tinkamai sureguliavus reaguojanèiø medþiagø ir ðilumneðiø srautus bei utilizavus egzoterminiø reakcijø ðilumà, galima pasiekti didelá naðumà. Kadangi sistemoje naudojamas plazmos generatorius ir tûrinis reaktorius, todël galima apdoroti ir iðgauti energijà ið medþiagø, kuriose yra vos 5 proc. degiøjø komponentø (pvz., tepalais ar dyzelinu permirkæs gruntas, mazutu uþterðtas dumblas, maþai radioaktyvios medþiagos ir kt.). Apraðytus eksperimentinius árenginius ateityje galima paversti pramoniniais ir sëkmingai naudoti Lietuvos PA apdorojimo ámonëse. Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 15
Page 1 and 2: 2006 12 Jungtiniø tyrimø centro g
Page 3 and 4: Lietuvos energetikos strategijos ir
Page 5 and 6: iasdeðimt Rimanto ÞIEMIO nuotr. L
Page 7 and 8: taikomuosius darbus, skirtus verslu
Page 9 and 10: zijos, Ispanijos, Ðvedijos, Èekij
Page 11 and 12: 2 pav. Vidutinio vëjo greièio pas
Page 13: Dujø atsiurbimas Siurblys Skruberi
Page 17 and 18: jø darbo vietø. Islandams gamtosa
Page 19 and 20: Europos komisijos reikalavimus numa
Page 21 and 22: jo uþsidirbti pragyvenimui. Metus
Page 23 and 24: Lietuvos energetikos strategijos ir
Page 25 and 26: titute priëmë direktorius Jurgis
Page 27 and 28: penkiasdeðimt metø Instituto dire
Page 29 and 30: tuðtëjimo metas tæsiasi astronom
Page 31 and 32: Paskelbti 2005 metø mokslo populia
Page 33 and 34: Ðiø metø lapkrièio 24 d. Vilnia
Page 35 and 36: ijas. Miðkø institutas parengë B
Page 37 and 38: ir augalø bei gyvûnø rûðys Lin
Page 39 and 40: mikrobiologinæ ðuliniø vandens t
Page 41 and 42: ûklë ir perspektyvos Lietuvoje Vi
Page 43 and 44: meno ir mokslo lobynø buveinës. I
Page 45 and 46: ninkø ir magnetikø bei jø darini
Page 47 and 48: na to - galimas vaizdo, scenos obje
Page 49 and 50: os 1999 m. balandþio 26 d. Direkty
Page 51 and 52: Viena iðeièiø duomenø kiekiui m
Page 53 and 54: Dauguma krantø - staèios uolos -
Page 55 and 56: Sveikinimai artëjanèio prasmingo

DirbtiniÅ³ salos KanarÅ³ - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?