Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ûklë ir perspektyvos Lietuvoje<br />
Virginijos VALUCKIENËS nuotr.<br />
Prof. Vytas Antanas Tamoðiûnas, akad.<br />
Benediktas Juodka ir akad. Alfonsas Merkys<br />
prieð prasidedant konferencijai<br />
Prof. V.Ranèelis pabrëþë streso reikðmæ,<br />
nes tai verèia keisti paveldëtà ið tëvø genetiná<br />
kodà (pvz., vairenio reversijos).<br />
VU Gamtos fakulteto Biofizikos katedros<br />
vedëja profesorë Vida Kirvelienë<br />
daugiausia kalbëjo apie làstelës biologijos<br />
tyrimus, taèiau klausantieji galëjo<br />
susipaþinti ne tik su apoptozës mechanizmø<br />
nagrinëjimu, bet ir suvokti jø svarbà<br />
aplinkosaugai, biotechnologijai, medicinai<br />
bei susipaþinti su kitais tyrimais,<br />
atliekamais katedros mokslinëse laboratorijose.<br />
Praneðëja akcentavo, kad genominis<br />
DNR ir baltymø kompleksai (molekulinë<br />
biologija) atspindi genome uþkoduotos<br />
informacijos apdorojimo principus<br />
ir yra bioinformaciniø technologijø<br />
pagrindas. Þmogaus veiklos ekologinës<br />
pasekmës susijusios tiek su pirmine, tiek<br />
su antrine tarða. Nagrinëta membranø<br />
barjerinë reikðmë (svarbûs metodai genø<br />
terapijai), fotodinaminës terapijos pagrindai,<br />
làsteliø apoptozë (po ðvitinimo),<br />
navikø kraujagysliø bûklë.<br />
VU Medicinos fakulteto Þmogaus ir<br />
medicininës genetikos katedros vedëjas,<br />
LMA narys ekspertas profesorius<br />
Vaidutis Kuèinskas (jis ir VU Santariðkiø<br />
klinikø Medicininës genetikos centro vadovas)<br />
ne tik apibûdino genetikos ir genomikos<br />
naudà medicinai, bet ir ávertino<br />
jø mokslinius ir praktinius aspektus.<br />
Daug vietos skyrë þmogaus genomo sekø<br />
charakteristikai, Lietuvos gyventojø<br />
populiaciniams tyrimams, palygino ðiø<br />
tyrimø rezultatus su Europoje gyvenanèiomis<br />
populiacijomis. Praneðime buvo<br />
apþvelgti Medicininës genetikos centro<br />
laimëjimai (nuo 1971 metø), kurie daugiausia<br />
susijæ su genetinio ðeimø konsultavimo<br />
sistemos sukûrimu ir ádiegimu.<br />
Lietuvoje sukurta visuotinë naujagimiø<br />
tikrinimo kai kurioms paveldimoms<br />
medþiagø apykaitos ligoms nustatyti<br />
ir joms gydyti programa.<br />
Alergija – ne tik tûkstantmeèio problema,<br />
nors yra þinoma nuo 1906 metø.<br />
Kaip teigë LMA narë ekspertë profesorë<br />
Rûta Dubakienë, alergija yra ekologinë,<br />
medicininë, socialinë ir ekonominë<br />
problema. Ekologinis problemos<br />
aspektas susijæs su aplinkos alergenais<br />
(augalø þiedadulkës, mikroskopiniai<br />
grybai, namø dulkiø erkës, maisto produktai,<br />
cheminës medþiagos ir kt.). Lietuvoje<br />
daþnos dulkiø erkës (rastos 49<br />
rûðys), randamos namuose, vaikø darþeliuose.<br />
Daþnai pasitaiko maisto alergija,<br />
ypaè apelsinams, ðokoladui, citrinoms<br />
ir kitiems maisto produktams. Pasirodo,<br />
pelyno, berþo bei kitos þiedadulkës<br />
duoda kryþmines reakcijas – sunku<br />
nustatyti ligos sukëlëjà – alergenà. Alerginiø<br />
ligø gydymas brangiai kainuoja,<br />
pvz., JAV apskaièiuota, jog astmai, alerginiam<br />
rinitui ar dermatitui gydyti iðleidþiama<br />
7–12 tûkst. doleriø per metus.<br />
Alergija – medicininë ir socialinë problema,<br />
nes sukelia ávairias ligas (anafilaksinis<br />
ðokas, astma, ðienligë, alerginis rinitas,<br />
dilgëlinë, atopinis dermatitas ir<br />
t.t.), apriboja darbingumà, sukelia invalidumà,<br />
keièia gyvenimo kokybæ. Nuolat<br />
didëja svarbiausiø iðorës terðalø (dujos,<br />
organinës medþiagos, metalai) kiekis<br />
ir jø poveikis organizmui. Labai svarbu<br />
nustatyti alerginius terðalus, jø svarbà<br />
alerginëms reakcijoms, sukurti naujas<br />
alerginiø ligø prevencijas, diagnostikos<br />
ir gydymo strategijas.<br />
Pasibaigus pagrindiniams praneðimams,<br />
vyko diskusijos, buvo priimta<br />
rezoliucija. Ávertinti biologijos laimëjimai<br />
augalø sistematikos – Botanikos<br />
instituto direktorius dr. V.Raðomavièius,<br />
biotechnologijos – LMA narys ekspertas<br />
prof. V.Ðikðnys (Biotechnologijos institutas)<br />
srityse, apskritai biologijos pasiekimai<br />
ir problemos – LMA narys korespondentas<br />
profesorius V.A.Tamoðiûnas<br />
(VU Imunologijos institutas). Pakviesti<br />
mokytojai susitikti su ávairiø srièiø<br />
mikrobiologais – prof. A.Lugauskas<br />
(Botanikos institutas).<br />
Rezoliucijà derino ir priëmë konferencijos<br />
pradþioje sudaryta komisija:<br />
akad. A.Merkys (pirmininkas), MA narys<br />
korespondentas J.R.Naujalis, MA<br />
narys korespondentas V.Ranèelis, MA<br />
narë ekspertë R.Dubakienë, Biologijos,<br />
medicinos ir geomokslø skyriaus mokslinë<br />
sekretorë J.Olechnovièienë (sekretorë)<br />
ir ðiø eiluèiø autorius.<br />
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 41
Change language