Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas

2 pav. Padvariø uþtvanka (Akmenos upë, Kretinga), prie kurios
ásikûræs populiarus rekreacinis centras
ëjusá ðimtmetá JAV jø nugriauta maþiau nei
1 procentas. Be to, buvo griaunamos maþos,
apleistos, netinkanèios elektros energijai
gaminti. Kita vertus, uþtvankos yra
civilinës inþinerijos statiniai, kuriø naudojimo
laikas nëra begalinis (apie 100 metø).
Visi puikiausiai þino apie senø pastatø
griovimà didþiuosiuose miestuose.
Vieðai pareiðkiama – tvenkiniai darko
kraðtovaizdá, juose kaupiasi sunkieji metalai,
uþtvankos kenkia vandens turizmui,
jie uþneðami dumblu, kai prarandamos
jø galimybës reguliuoti potvynius arba
naudoti hidroenergetikoje. Visi šie klaidingi
teiginiai buvo pakartoti buvusio Seimo
(2004) dokumente, „pagrindþiant“
Vandens ástatymo 14 straipsnio pakeitimà
dël draudimo Nemune ir daugelyje
ðalies upiø, vertingø energetiniu atþvilgiu,
statyti uþtvankas.
Lentelëje pateikiama ðalies hidroenergetikos
plëtros iniciatoriai, opozicija ir ið
jos kylanèios pasekmës.
Aplinkosauginës ir rekreacinës
paskirties tvenkiniai
Tvenkiniø vanduo naudojamas upiø
vandeningumui padidinti sausros metu.
Tai gerai þinomas bûdas ir mûsø ðalyje.
Praeito ðimtmeèio 8–9-àjá deðimtmeèiais
veikë Ðeðupës upës apvandeninimo
sistema. Ið patvenkto Dusios eþero
tranzitu per Simno, Þuvinto eþerus, Dovinës
upæ á Ðeðupæ patekdavo papildomi
vandens kiekiai. Tuo metu Marijampolës
cukraus fabrikas iðleisdavo daug
terðalø á Ðeðupæ ir pagal to meto sampratà
juos reikëdavo praskiesti. Buvo ge-
siteikusi prieð naujø uþtvankø statybà, hidroenergetikos
plëtrà, menkina jos indëlá.
Bandoma átikinti, kad uþtvankos masiðkai
griaunamos Prancûzijoje, Ðvedijoje, Danijoje,
JAV, tad jø nereikëtø statyti ir mûsø
ðalyje. Jø nuomone, „… pastarojoje ðalyje
daugiausia jø pastatyta ir daugiausia nugriaunama
– 465, numatyta dar keli tûkstanèiai
…“. Taèiau, kaip rodo faktai, prarinama
Nevëþio upës, prie kurios ásikûræ
du dideli pramoniniai miestai – Panevëþys
ir Këdainiai, ekologinë bûklë.
Ðiam tikslui 7-àjá deðimtmetá ant Ðventosios
ties Kavarsku pastatyta uþtvanka,
ties kuria susitvenkæs vanduo siurbline
buvo pumpuojamas á Nevëþá. Ðiuo
metu ðios sistemos nefunkcionuoja.
2006 m. sausas vidurvasaris labai iðsekino
didelæ ðalies upiø dalá, vandens
lygis buvo vienas þemiausiø, sàlygos
vandens gyvûnijai tapo nepakeliamos.
Jas gelbstint nuo visiðko iðdþiûvimo kai
kuriose vietose buvo nuleidþiamas tvenkiniuose
sukauptas vanduo. Deja, jo taip
pat neuþteko. Kad ateityje taip neatsitiktø,
bûtina iðtirti naujø vandens rezervø sudarymo
galimybes, kurie apimtø upes ir
eþerus sujungiant juos á vientisà vandens
iðtekliø valdymo sistemà.
Tendencingø ir vienpusiðkø vertinimø
ið oponentø tenka iðgirsti ir apie Kauno
HE. Esà ji uþterðusi ir praþudþiusi Nemunà,
uþliejusi þemes, sunaikinusi þuvininkystæ,
kraðtovaizdá ir pan. Dalis tiesos dël
þemiø uþliejimo, trukdymo þuvininkystei,
pertveriant upæ be þuvø tako ir navigacijos
ðliuzo, èia yra. Yra ir kitø problemø. Tai
þemiau HE suintensyvëjæ vandens lygio
svyravimai, paþemëjæs upës dugnas, prie
kurio labai daug prisidëjo Nemuno þvyro
kasëjai, besikaupiantis dumblas mariø
pradþioje. Ðie procesai yra valdomi ir jø
galima iðvengti arba sumaþinti juos iki minimumo.
Didesnë problema – sausmeèiu
pablogëjanti vandens saugyklos vandens
kokybë ir sulaikomi terðalai, atkeliavæ ið
aukðtupio. Taèiau Kauno HE iðgelbëjo
Kurðiø marias nuo praþûties. Kita vertus,
ne tvenkinio kaltë, kad terðalai jame kaupiasi.
Tai civilizacijos rykðtë – vasaros metu
bloga vandens kokybë Baltijos jûroje,
Kurðiø mariose. Ironiðka, taèiau jose nëra
në vieno tvenkinio. Kaip sako liaudies patarlë,
„nëra to blogo, kas neiðeitø á gera“.
Yra ásteigtas Kauno mariø regioninis parkas,
saugomos vertingos paukðèiø ir þuvø
rûðys, atsiveria nuostabus kraðtovaizdis.
Kauno mariø pakranèiø zona tapo
mëgstama kaunieèiø poilsio vieta. Èia
maudomasi, buriuojama, þvejojama. Dirbtinio
vandens telkinio apylinkiø þemës kaina
didþiulë, þmoniø noras artëti prie vandens
– didþiulis, taèiau statybas riboja
grieþti draustinio reikalavimai.
Dirbtiniø vandens telkiniø paskelbimas
saugomomis teritorijomis nëra naujiena
ir kitose pasaulio ðalyse: Ðkotijoje – Achanalto,
Japonijoje – Miygase didelës vandens
saugyklos paskelbtos draustiniais
(specialaus mokslinio dëmesio vietovës),
o Pietø Afrikos Respublikos Palmiet HAE
– UNESCO biosferiniu draustiniu.
Dabartinis trijø deðimtmeèiø laikotarpis
siejamas su þiemø atðilimu, todël pavasario
potvyniø grësmë sumaþëjo. Mûsø
karta pamirðo potvynio vandenimis
uþlietà Kaunà, kurá dabar patikimai apsaugo
Kauno HE (nuo ledø sangrûdø,
pakelianèiø vandens lygá). Prie Nemuno,
Neries, Akmenos-Danës, Minijos ir kitø
ðalies upiø iðsidësèiusios miestø ir gyvenvieèiø
dalys yra potencialiai uþliejamose
teritorijose. Uþtvankos ir jø tvenkiniai
kartu su kitais hidrotechnikos statiniais
yra pagrindinës potvyniø valdymo
inþinerinës priemonës.
Laivyba ir uþtvankos
Nemunas yra pagrindinë ðalies vidaus
vandens transporto arterija, o ruoþas
Kaunas–Klaipëda – tarptautinis vandens
kelias (E-IV klasës). Neries upë laikoma
perspektyviniu vandens keliu.
Ðiuo metu ðalies krovininæ ir keleivinæ
(pramoginæ) laivybà upëmis (Nemunu)
yra iðtikusi krizë lyginant su sovietmeèiu.
Sausumos transportas (automobiliai
ir geleþinkelis) visiðkai nurungë laivybà
upëmis (vargu ar sudaro kelis procentus
buvusios kroviniø ir keleiviø gabenimo
apimties). Panaðus likimas iðtiko
ir kitas buvusias Rytø bloko komunistines
ðalis. Nepaisant ðito, atsiþvelgiant á
18 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12