Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Po audringø 1989–1991 metø politiniø procesø subyrëjus Sovietø Sàjungai<br />
ir Lietuvai atkûrus nepriklausomybæ vienas ið svarbiausiø ir sunkiausiø<br />
besikurianèios valstybës uþdaviniø buvo garantuoti stabilø<br />
ðalies aprûpinimà visø rûðiø energija<br />
Akad. prof. Jurgis VILEMAS<br />
Lietuvos energetikos instituto<br />
Tarybos pirmininkas<br />
Ðalis paveldëjo ið buvusios imperijos<br />
gan modernios struktûros ir gamybiniø<br />
pajëgumø energetikos ûká, taèiau<br />
jis buvo sukurtas ir pritaikytas darbui<br />
bendroje integruotoje sistemoje, orientuotas<br />
ne tik á Lietuvos, bet ir á kaimynø<br />
poreikius, valdomas daugiausia ið centrø,<br />
esanèiø ne Lietuvos teritorijoje. Beveik<br />
visi pirminës energijos ištekliai (nafta,<br />
gamtinës dujos, anglys) tiekiami ið<br />
versloviø ar ámoniø, esanèiø Rusijos teritorijoje.<br />
Energijos vartotojai (pramonë,<br />
þemës ûkis, vieðasis sektorius ir komunalinis<br />
ûkis) buvo prisitaikæ prie labai pigios<br />
energijos, t.y. visos energijà vartojanèios<br />
sistemos ir pramonës technologijos<br />
buvo suprojektuotos, pastatytos ir<br />
eksploatuojamos nekreipiant dëmesio á<br />
efektyvø, racionalø energijos vartojimà.<br />
Tad visas labai industrializuotas Lietuvos<br />
ûkis atsidûrë keblioje, galima sakyti,<br />
ypaè pavojingoje situacijoje, kai valstybës<br />
ekonomikai funkcionuoti reikëjo<br />
daug energijos, o visos energijos tiekimo<br />
sistemos buvo susijusios su buvusios<br />
imperijos metropolija – Rusija, kuri<br />
jau 1990–1991 m. pradëjo riboti energijos<br />
tiekimà arba visiðkai já nutraukë siekdama<br />
ágyvendinti savo politinius tikslus.<br />
Akivaizdu, kad jaunoms valstybës valdymo<br />
institucijoms tokia situacija buvo<br />
ypatingai sunkus iððûkis formuojant artimiausios<br />
ateities energetikos politikà ir<br />
strategijà. Tuo labiau, kad aplinkybës labai<br />
sparèiai keitësi tiek ðalies viduje, tiek<br />
ir iðorëje. Kaip ir energetika, visa Lietuvos<br />
teritorijoje esanti pramonë ir iš dalies<br />
þemës ûkis buvo orientuoti á jau sugriuvusios<br />
imperijos poreikius, kurie dël<br />
ávairiø prieþasèiø labai sparèiai maþëjo<br />
arba visiðkai iðnyko. Dël to dauguma Lietuvos<br />
pramonës ámoniø turëjo nutraukti<br />
savo veiklà. Þemës ûkis pergyveno fundamentalø<br />
labai skausmingà perëjimà<br />
nuo kolektyvinio prie individualaus (privataus)<br />
ûkininkavimo. Dël viso to energijos<br />
vartojimas taip pat labai sparèiai maþëjo.<br />
Tuo tarpu Lietuvos elektros energetikos<br />
ir naftos perdirbimo ámonës buvo<br />
pastatytos elektrà ar naftos produktus<br />
tiekti ne tik Lietuvos poreikiams, bet ir visiems<br />
artimiausiems kaimynams, kuriems<br />
po imperijos subyrëjimo tø paslaugø<br />
nereikëjo arba jie nepajëgë sumokëti<br />
uþ patiektà produktà. Todël Lietuvos elektriniø<br />
pajëgumai beveik tris kartus viršijo<br />
šalies ir labai sumaþëjusio eksporto poreikius,<br />
o sumaþëjæs naftos perdirbimas<br />
buvo labai nestabilus dël nereguliaraus<br />
þalios naftos tiekimo ið Rusijos. Natûralu,<br />
kad toks perteklinis ûkis negalëjo bûti<br />
efektyvus ir tam tikru atþvilgiu tapo našta<br />
valstybës ekonomikai.<br />
Be labai galingo ir sudëtingo energetikos<br />
technologinio komplekso, valstybë<br />
paveldëjo pasenusià, sovietinio stiliaus<br />
grieþtai centralizuotà valdymo sistemà ir<br />
valdymo struktûras su per ilgà laikà susiformavusiomis<br />
tradicijomis, áproèiais ir<br />
labai konservatyviu vadovaujanèio personalo<br />
mentalitetu. Lietuvai orientuojantis<br />
á Vakarø valstybiø ekonomikos valdymo<br />
principus, paremtus privaèia nuosavybe,<br />
atvira konkurencija ir individualia<br />
iniciatyva, visa tai tapo nemaþa kliûtimi<br />
ágyvendinant bûtinas reformas.<br />
Visuotinai þinoma, kad esmines ekonomikos<br />
reformas, taip pat ir energetikos,<br />
inicijuoja ir joms vadovauja ne iki tol buvæ<br />
atitinkamø ûkio ðakø vadovai, o iðorinës<br />
su bendru valstybës ûkio valdymu susijusios<br />
institucijos, politinës partijos, pilietinës<br />
(visuomeninës) institucijos. Bet visa<br />
tai jaunoje valstybëje tik kûrësi ir todël reformø<br />
kelias buvo gan ilgas, vingiuotas,<br />
su netrumpais stabtelëjimais ir klaidomis.<br />
Nuo pat to momento, kai paaiðkëjo,<br />
kad imperijos subyrëjimas neiðvengiamas,<br />
kad Lietuva tvirtai pasiryþusi tapti nepriklausoma<br />
valstybe, prasidëjo Vakarø<br />
valstybiø ávairiø institucijø parama perimant<br />
ûkio valdymà, rengiant reformas, kuriant<br />
reikiamas valdymo struktûras ir rengiant<br />
joms kvalifikuotà personalà. Ypaè aktyvi<br />
uþsienio konsultantø veikla buvo energetikos<br />
sektoriuje. Ji apëmë valdymo institucijø<br />
kûrimà, energetikos ûkio gyvybingumo,<br />
efektyvumo ir saugos palaikymà,<br />
su reformomis susijusiø projektø rengimà.<br />
Neretai atvykæ konsultantai labai miglotai<br />
ásivaizdavo Lietuvos ir visos postsovietinës<br />
erdvës realybes ir ne visada suprato,<br />
kuo jie gali padëti, o jø patarimai kartais<br />
bûdavo labai naivûs ar nerealûs. Taèiau<br />
apskritai jie skatino, kartais tiesiog vertë<br />
geràja prasme mûsø pradedanèius valdininkus<br />
ir biurokratus bûti veiklesnius,<br />
greièiau perprasti rinkos ekonomikos þaidimo<br />
taisykles, greièiau rengti bûtinus politinius,<br />
taip pat ir strateginius sprendimus.<br />
Per ávairias organizacijas, konsultacines<br />
firmas ar agentûras teikiama Vakarø<br />
ðaliø parama ir globa apëmë absoliuèiai<br />
visas energetikos sritis ir didþiàjà dalá atskirø<br />
ámoniø. Taèiau ypatingas, iðskirtinis<br />
dëmesys buvo skirtas Ignalinos atominei<br />
elektrinei. Daugiausia tai buvo susijæ<br />
su po Èernobylio katastrofos Vakarø<br />
pasaulyje susiformavusia labai neigiama<br />
opinija apie Tarybø Sàjungoje sukurtas<br />
branduolinës energetikos technologijas<br />
ir jø saugà. 1992 metø G-7 valstybiø vadovø<br />
susitikime nuspræsta reikalauti Rytø<br />
Europos valstybiø, eksploatuojanèiø<br />
sovietinio dizaino atomines elektrines,<br />
beveik visas kuo skubiau uþdaryti, o likusias<br />
iš esmës rekonstruoti, kad jø sauga<br />
atitiktø vakarietiðkus reikalavimus.<br />
Ypaè kategoriðkai pareikalauta galimai<br />
skubiau nutraukti elektriniø su RBMK tipo<br />
reaktoriais eksploatacijà. Vakaruose<br />
jos buvo paskelbtos kaip nepataisomos<br />
ir jø sauga iðvis negalinti bûti pagerinta<br />
iki priimtino lygio. Ðios nuostatos realiai<br />
nebuvo pagrástos jokia iðsamesne technine<br />
analize, nes tokios apskritai tada<br />
dar nebuvo. Nebuvo ásiklausoma á vietiniø<br />
specialistø argumentus. Vyravo<br />
emociniai, psichologiniai ir politiniai motyvai.<br />
Lietuvai, kurios Ignalinos AE gamino<br />
beveik visà ðaliai reikalingà elektros<br />
energijà ir kurios savikaina buvo<br />
maþiausia, kuri suvaidino ypaè reikðmingà<br />
vaidmená energetiniø blokadø periodu,<br />
paklusti tokiam reikalavimui buvo<br />
labai sunku. Reikëjo didelio diplomatinio<br />
ir politinio iðradingumo, kad tas reikalavimas<br />
uþdaryti nedelsiant pavirstø á<br />
iðtæstà laipsniðkà pasirengimà saugiai<br />
nutraukti eksploatacijà gerokai vëliau<br />
nei iš pradþiø buvo reikalaujama,<br />
gaunant solidþià<br />
finansinæ paramà. Taip<br />
Ignalinos AE istorija<br />
tapo<br />
2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12
Change language