Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Dauguma krantø –<br />
staèios uolos –<br />
kaþkada iðsiverþusiø<br />
vulkanø sustingusi<br />
lava. Beje, vulkanai<br />
dar iki ðiol aktyvûs,<br />
bet ðiuo metu<br />
neveikiantys<br />
Geltonþiedis<br />
cestras (Cestrum<br />
aurantiacum)<br />
(Solanaceae) yra<br />
kilæs ið Centrinës<br />
Amerikos (Gvatemalos).<br />
Jo þiedai<br />
(nuotraukoje<br />
neprasiskleidæ)<br />
bûna iki 15 cm ilgio<br />
Pati jauniausia ir toliausiai nuo Afrikos<br />
þemyno nutolusi sala (El Hiero) atsirado<br />
tik prieð 750 tûkst. metø.<br />
Taèiau ið vandenyno gelmiø iðkilusios<br />
<strong>salos</strong> buvo tik plikos uolos: sustingusi<br />
lava ir vulkaniniai pelenai, be gyvybës<br />
– be augalø ir gyvûnø. Tad kaip ðios<br />
<strong>salos</strong> pavirto á gamtos „rojø“ ir ið kur tiek<br />
daug endeminiø (tik ðiose <strong>salos</strong>e gyvenanèiø)<br />
organizmø<br />
Klausimø daugiau nei atsakymø<br />
Ðiuo metu Kanarø salø florà sudaro<br />
apie 2000 augalø rûðiø, ið kuriø 520 –<br />
endeminës, tik Kanaruose aptinkamos<br />
rûðys. Lietuvoje auga maþdaug tiek pat<br />
augalø rûðiø, taèiau endeminiø nëra në<br />
vienos. Bet kaip tiek daug augalø ir gyvûnø<br />
galëjo atsirasti iki tol visiðkai negyvenamose<br />
vulkaninëse <strong>salos</strong>e Spëja-<br />
Kanarinë palmë (Phoenix canariensis) – endeminë<br />
palmiø rûðis, atsiradusi Kanarø <strong>salos</strong>e. Paprastai<br />
ði palmë uþauga tik iki 12 m, retkarèiais – iki 15<br />
ar 20 metrø. Lengvai atpaþástama pagal pasiðiauðusá<br />
virðûniná lapø kuokðtà. Labai dekoratyvi,<br />
taèiau vaisiai (1–2 cm ilgio ir panaðûs á datules)<br />
turi nedaug minkðtimo, todël þmonës nesivargina<br />
jø rinkti. Juos mielai lesa paukðèiai, ëda pelës ir<br />
kiaulës. Uþtat ðios palmës jaunuèiai lapai gali<br />
bûti dedami þali á salotas. Gaila, bet vis maþiau<br />
aptinkama laukiniø kanariniø palmiø. Kaip ir<br />
tikroji dracena (drakono medis), ði palmë yra<br />
Kanarø salø gyvasis simbolis<br />
Berberinë voverë (Atlantoxerus getulus)<br />
aptinkama Maroke, Alþyre ir kitose sausose<br />
akmeningose Afrikos vietovëse. Á Kanarus ði<br />
voverë buvo introdukuota palyginti neseniai<br />
ir dabar daro þalos þemës ûkiui. Jai<br />
bûdingos dvi baltos juostos ið abiejø pusiø,<br />
kartais dar viena juosta atsiranda iðilgai<br />
nugaros. Tai, beje, vienintelë Afrikos voveriø<br />
rûðis, kuri gyvena á ðiauræ nuo Sacharos. Ðis<br />
maþai iðtyrinëtas gyvûnëlis minta sëklomis<br />
ir vaisiais, aktyvus ryte ir prieð sutemas, o<br />
dienà praleidþia urve. Nelaisvëje gyvena<br />
apie 9 metus, o kiek gyvena laisvëje –<br />
niekas neþino<br />
ma, kad stiprûs vëjai atneðë á salas vabzdþiø,<br />
vorø ir smulkiø sausumos moliuskø.<br />
Ádomu, ar galëjo paukðèiai iðplatinti<br />
tolimø kraðtø augalus, nes þinoma, kad<br />
daugelio sëklø paukðèiai nesuvirðkina ir<br />
taip iðneðioja su iðmatomis; kibios augalø<br />
sëklos taip pat gali keliauti prisikabinusios<br />
prie paukðèiø plunksnø. Matyt, kai<br />
kuriø augalø sëklas galëjo atplukdyti ir<br />
vandenyno srovës, kaip Golfo srovë atneða<br />
kai kurias augalø sëklas nuo Amazonës<br />
iki pat Anglijos krantø. Nesunku<br />
pastebëti, kad kai kuriø dabar Kanaruose<br />
auganèiø augalø tëvynë sutampa su<br />
vandenynø sroviø keliais. Ádomu, ar galëjo<br />
kai kurie gyvûnai patys áveikti didelius<br />
vandenyno nuotolius plaukdami Bet<br />
ádomiausia, kaip veikë natûralioji atranka<br />
paèiuose Kanaruose. Matyt, iðliko tik<br />
tos á Kanarus atkeliavusios rûðys, kurios<br />
sugebëjo prisitaikyti prie naujos gyvenamosios<br />
aplinkos. Apsigyvenusiø rûðiø individai<br />
genetiðkai izoliavosi nuo savo protëviø<br />
þemyne arba net nuo savo gentainiø<br />
kitose Kanarø <strong>salos</strong>e. Taip susidarë<br />
endeminës rûðys, bûdingos tik Kanarø<br />
salynui ar kuriai nors Kanarø salai. Taip<br />
pat galima teigti, kad Kanarai buvo ir svarbus<br />
biogeografinis refugiumas (priegloba)<br />
per paskutiná apledëjimà, kai Europos<br />
kontinente gyvenæ atstovai iðnyko,<br />
o pietø jûrø <strong>salos</strong>e sugebëjo iðlikti dël nepalyginti<br />
palankesniø klimato sàlygø.<br />
Aiðku, didelæ átakà ðiuolaikinei salø biologinei<br />
ávairovei padarë ir þmogus. Pirmieji<br />
Kanarø salø gyventojai buvo neolito laikø<br />
Afrikos kilmës þmonës guanèai, o maþdaug<br />
prieð 500 m. pr.m.e. á Kanarus atvyko<br />
ir finikieèiai, persai bei kitø civilizacijø<br />
þmonës. Tada atvykëliai iðvydo Tenerifës<br />
saloje rûkstantá ir ugnimi spjaudantá Teidës<br />
vulkanà, todël pavadino ðià salà „Pragaro<br />
sala“ (laimë, ðis pavadinimas neprigijo).<br />
Naujieji salø gyventojai, matyt, ga-<br />
Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12 53
Change language