Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Konstantinas<br />
Grafas<br />
Tiðkevièius<br />
200-osioms gimimo metinëms<br />
Tiðkevièiaus rankraðtis „Mapa rzeki Wiliji<br />
od jei êródùa aý do pierwszej przystani<br />
handlowey w Kostykach“ (1857 m.).<br />
Apie Lohoiskà ir kitkà<br />
Matas VELIÈKA<br />
Lietuvos ir Gudijos proistorës tyrinëtojas,<br />
senienø rinkëjas grafas Konstantinas<br />
Tiðkevièius gimë 1806 m. vasario 5<br />
d. Lohoiske, Borisovo apskrityje, Pijaus<br />
Tiðkevièiaus ir Augustos Plateraitës ðeimoje.<br />
Mokësi Polocko jëzuitø kolegijoje<br />
ligi jà uþdarant. 1823 m. ástojo á <strong>Vilniaus</strong><br />
universiteto Teisiø skyriø. 1838 m. pradëjo<br />
dirbti kaip finansø ministerijos valdininkas<br />
Lenkijoje. Tiðkevièius buvo kraðto<br />
pramoninimo ðalininkas: steigë linø bei<br />
medvilnës audyklas, cukraus gamybos<br />
ámonæ, geleþies liejyklà ir kt.<br />
Studijø tikslais lankësi Prahos, Kelno,<br />
Paryþiaus, Briuselio, Berlyno, Drezdeno,<br />
Londono, Krokuvos, Kijevo ir kt. muziejuose.<br />
Savo dvare Lohoiske buvo sudaræs<br />
didelæ bibliotekà, numizmatikos, archeologiniø<br />
iðkasenø (tarp jø ir Egipto),<br />
autografø, paveikslø ir graviûrø rinkiná.<br />
Dalá su Lietuva susijusiø graviûrø paskelbë<br />
Vilniuje savo darbe „Pomniki rytownictwa<br />
krajowego“ (1858). Jo broliui Eustachui<br />
ásteigus Vilniuje Senovës muziejø<br />
ir sudarius Archeologijos komisijà, Tiðkevièius<br />
buvo tø institucijø tikrasis narys.<br />
1861 m. buvo paskirtas valstieèiø baudþiavai<br />
panaikinti komisijos nariu. Senatvëje<br />
apako, tuomet jo diktuojamus raðtus<br />
tvarkë þmona Paulina Ciechanavièiûtë,<br />
kurià jis buvo vedæs 1836 metais.<br />
20 metø tyrinëjo Lietuvos ir Gudijos<br />
praeitá, vykdë archeologinius kasinëjimus,<br />
daugiausia Borisovo apskrityje. Vieni<br />
pirmøjø jo darbø buvo jau minëtas graviûrø<br />
rinkinëlis ir 1859 m. Vilniuje iðspausdintas<br />
darbas apie Lietuvos ir Lietuvos<br />
Rusios pilis bei piliakalnius – „Wiadomoúã<br />
historyczna o zamkach, horodyszczach<br />
i okopiskach staroýytnych na Litwie<br />
i Rusi litewskiej“. Po to iðleido stambø<br />
darbà apie piliakalnius Lietuvoje ir Vakarø<br />
Rusijoje – „O kurhanach na Litwie i<br />
Rusi zachodniej“ su 16 lenteliø. Ðis darbas<br />
jau 1864 m. buvo spausdinamas rusiðkai<br />
„Vilenskij Vestnik“ (112–117 nr.). Archeologiniø<br />
tyrinëjimø darbe Tiðkevièiui<br />
didelës átakos turëjo brolis Eustachas, taèiau<br />
buvo susidaræs neblogà pilkapiø tyrimo<br />
metodà: jis darë ávairius pilkapio pjûvius,<br />
tiksliai matavo surastus griauèius,<br />
smulkiai apraðydavo kasinëjimus. Jis buvo<br />
vienas pirmøjø, parveþæs á savo muziejø<br />
atkastus griauèius su ákapëmis. Pilkapius<br />
Tiðkevièius skirsto á didþiulius pavienius,<br />
kur buvæ palaidota po vienà þmogø<br />
(jo nuomone, þymûs asmenys), grupinius<br />
pilkapius kovø vietovëse ir sargybinius,<br />
supiltas kalvas ir kelius, rodanèius<br />
sampilus. Gana nuodugniai apraðoma<br />
laidosena. <strong>Vilniaus</strong> kraðte aptinkamus<br />
degintinius kapus jis skiria ne skirtingoms<br />
etninëms grupëms, bet aukðtesnës<br />
kilmës þmonëms. Ypaè daug dëmesio<br />
Tiðkevièius kreipë á keramikà. Keramikoje<br />
áspaustus ar ábrëþtus þenklus laiko<br />
religiniais simboliais, Drohièino plombas<br />
– jotvingiø talismanais. Nesiskiria ir su<br />
„aðaruvëmis“. Kultûrà skirsto á tris periodus,<br />
bet apie þalvario amþiø yra tos nuomonës,<br />
kad arba jo èia visai nëra buvæ,<br />
arba jis tetrukæs trumpà laikà. Akmens amþius,<br />
Tiðkevièiaus nuomone, truko iki geleþies<br />
pasirodymo. Naudojosi gana gausia<br />
kitø kraðtø archeologine literatûra.<br />
Bene daugiausia Tiðkevièius þinomas<br />
savo lëðomis 1857 m. atliktais Neries tyrinëjimais:<br />
árengë ekspedicijai 3 laivus, kurie<br />
pasirodë netikæ tai upei ir ástrigo pirmoje<br />
seklumoje, tad keliauta buvo þvejø<br />
laivu nuo Kamenio baþnytkaimio ligi upës<br />
þioèiø Kaune. Tiðkevièius atliko matavimus,<br />
rinko folklorà, apraðë upæ ir jos pakraðèius.<br />
Já lydëjæs matininkas Ðantiras<br />
pagamino Neries aukðtupio ir þymesniø<br />
rëvø planus, dailininkas Januðevièius pieðë<br />
krantø reginius. Tiðkevièius, kad ir lenkø<br />
kultûros þmogus, taèiau labai þavëjosi<br />
lietuviø liaudies bûdo savybëmis ir jas iðkëlë<br />
savo monografijoje. Dël rusø administracijos<br />
nusistatymo nebegalëjo iðleisti<br />
savo veikalo Lietuvoje: tai atliko jau po<br />
jo mirties lenkø raðytojas J.I.Kraðevskis<br />
emigracijoje, Drezdene, kur 1871 m. iðleista<br />
didþiulë monografija (XVI+362 p. su<br />
iliustracijomis) apie Nerá ir jos krantus hidrografo,<br />
archeologo ir etnografo akimis –<br />
„Wilija i jei brzegi pod wzglædem hydrograficznym,<br />
archeologicznym i etnograficznym“.<br />
Vëliau dalis to veikalo, iðversto á rusø<br />
kalbà, ádëta á <strong>Vilniaus</strong> karinës apygardos<br />
periodiná leidiná. <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />
bibliotekos rankraðèiø skyriuje yra iðlikæs<br />
Grafo Konstantino Tiðkevièiaus gimtinë<br />
– Lohoisko (raðoma ir „Logoisk“) baþnytkaimis.<br />
Jis yra netoli Minsko, apie 40<br />
km ðiaurryèiø pusën. Aiðkinama, kad pavadinimas<br />
kilæs ið baltarusiø „loh“, atseit<br />
„meðkos irðtva, migis“. Lohoisko þemes<br />
valdë Jogaila, Skirgaila, Vytautas. Taigi<br />
LDK – jos rytø paribiai – krivièiø kraðtas.<br />
Tiðkevièiø giminës rankose jis nuo<br />
1518 m., èia nugyveno 14 jø kartø. Rûmus,<br />
kuriuose knygos autorius gimë, pastatë<br />
Konstantino tëvas Pijus 1815 metais.<br />
Jis ir pradëjo èia kaupti viskà, kas<br />
jam atrodë yra ir bus vertinga ateities<br />
mokslininkams (buvo <strong>Vilniaus</strong> archeologijos<br />
komisijos narys). Abudu sûnûs –<br />
Eustachas ir Konstantinas, vëliau tapæ<br />
garsiais Lietuvos mokslo vyrais (tokiais<br />
laikomi ir ðiandien), nuo maþumës þengë<br />
tëvo pramintais mokslø ir menø takais.<br />
Archeologijos, etnografijos, numizmatikos,<br />
hidrografijos ir kt. baruose jø<br />
darbuotasi su pasiðventimu, nesiblaðkant<br />
á paðalius. Neretas atvejis, kai aukðtos<br />
kilmës jaunikaièiai rinkdavosi kitoká,<br />
nerûpestingà, maþavertá bûvá.<br />
Ið Napoleono Ordos litografijø galima<br />
spræsti, kad grafui Pijui Tiðkevièiui Lohoiske<br />
buvo suprojektuotas ir pastatytas tikrai<br />
praðmatnus neoklasicistinis rûmas (architekto<br />
pavardë neþinoma). Ið abiejø pusiø<br />
já supo dideli parkai. Per Pirmàjá pasauliná<br />
karà ansamblio visuma, nors kiek<br />
apdraskyta, taèiau iðgyveno, o per Antràjá<br />
pasauliná karà buvo sunaikinta. Dabar<br />
tik griuvenos rodo, kur bûta garsios<br />
42 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12
Change language