Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Uþ olimpiniø idëjø plëtrà<br />
Vilniuje, Karolinos vieðbutyje, ávyko Lietuvos olimpinës akademijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Naujai kadencijai vël LOA<br />
prezidentu iðrinktas Povilas Karoblis. LOA delegatus ir sveèius pasveikinæs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artûras<br />
Poviliûnas paskelbë, kad dviem profesoriams – Povilui Karobliui ir Kæstuèiui Miðkiniui suteikti LOA akademikø vardai. Nuotraukoje<br />
pirmoje eilëje treèias ið kairës – LTOK prezidentas A.Poviliûnas, ketvirtas – akademikas P.Karoblis, penktas – akademikas K. Miðkinis<br />
Birutës<br />
Railienës<br />
knyga<br />
AndriusSniadeckis<br />
Rimanto ÞIEMIO nuotr.<br />
Chemijos mokslo istorikai ir visi besidomintys<br />
ðio mokslo praeitimi turi puikiø<br />
dovanø. Ðiemet baigiantis lapkrièiui<br />
Ðvietimo ir mokslo ministerijoje buvo<br />
pristatyta Lietuvos mokslø akademijos<br />
darbuotojos dr. Birutës Railienës<br />
knyga „Andrius Sniadeckis“ (<strong>Vilniaus</strong><br />
universiteto leidykla, 2006 m.,<br />
269 p.).Tai leidinys apie chemijos<br />
profesoriø A.Sniadecká (1768–<br />
1838), kuris, baigæs Vakarø Europoje<br />
mokslus, nuo 1797 m. ásikûrë<br />
Vilniuje, tapo senojo universiteto Chemijos<br />
katedros vedëju, parengë tris vadovëlio<br />
„Chemijos pradmenys“ laidas, klojo fiziologijos<br />
mokslo pamatus ir paraðë gamtos filosofijos<br />
veikalà „Organiniø bûtybiø teorija“.<br />
Prieš porà metø ta pati <strong>Vilniaus</strong> universiteto<br />
leidykla yra iðleidusi minëtus Andriaus<br />
Sniadeckio „Chemijos pradmenis“ (2004 m.,<br />
324 p.). Ðá profesoriaus vadovëlá ið lenkø kalbos<br />
iðvertë Emilija Ivaðkeviè ir Mudis Ðalkauskas,<br />
o áþangà, apþvalginá straipsná anglø kalba<br />
paraðë bei visà leidiná spaudai parengë<br />
Birutë Railienë. Vadovëlio pasirodymas þymi<br />
ir 220 metø sukaktá nuo chemijos dëstymo<br />
pradþios. „Chemijos pradmenys“, pasirodæ<br />
1800 m., buvo pirmasis chemijos vadovëlis,<br />
paraðytas Lietuvoje lenkø kalba, kuria tuo metu<br />
pradëta dëstyti senojoje <strong>Vilniaus</strong> Alma Mater.<br />
Ðios knygos naujovë – terminø, pateiktø<br />
lenkiðkai (ðiame vertime ir lietuviškai ), bei lotyniðkø<br />
(naujøjø ir senøjø) þodynëlis. Juo buvo<br />
ne tik sunorminta terminija, bet ir visuomenei<br />
paskelbtos naujausios chemijos þinios.<br />
Abiejø knygø pasirodymas Lietuvoje – tai<br />
paminklas A.Sniadeckiui, kurio asmenybë<br />
glaudþiai susijusi ne tik su XIX a. <strong>Vilniaus</strong> universiteto,<br />
bet ir viso <strong>Vilniaus</strong> gyvenimu. Èia jis<br />
reiðkësi ne tik kaip chemijos mokslo þinovas,<br />
garsus gydytojas, <strong>Vilniaus</strong> medicinos draugijos<br />
steigëjas, bet ir kaip Ðubravcø (Nenaudëliø)<br />
draugijos pirmininkas bei jos laikraðèio<br />
„Wiadomoúãi Brukowe“ („Grindinio þinios“)<br />
moksliniø ir satyriniø straipsniø autorius.<br />
J. B.<br />
9 770134 308013<br />
ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.12, 1- 56, Indeksas 5052, 3,95 Lt
Change language