Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Dirbtinių salos Kanarų - Vilniaus universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Ið kairës: Dalia Dirgëlienë, dr. Teklë<br />
Juodienë, Rita Ðilvienë ir dr. Algimantas<br />
Jakimavièius, dr. Eugenija Arnastauskienë ir<br />
Onutë Ðivickytë<br />
Þemaièiø kultûros draugijoje<br />
tauto Didþiojo, <strong>Vilniaus</strong> universitetuose,<br />
darbà Lietuvos mokslø akademijoje).<br />
Paliko áspûdá átaigus, nuotraukomis<br />
iliustruotas praneðëjo A.Jakimavièiaus<br />
pasakojimas apie ádomiai susiklosèiusá<br />
paprasto þmogaus, bet atkaklaus ir valingo<br />
tyrëjo, mokslininko, puikaus pedagogo<br />
gyvenimà. Dr. A.Jakimavièius – vienas<br />
daugiausia nuveikusiø P.Ðivickio atminimo<br />
puoselëtojø, profesoriaus mokslo<br />
darbø populiarintojø. Renginyje pristatytas<br />
jau anksèiau iðëjæs jo sudarytas albumas<br />
„Pranciðkus Baltrus Ðivickis.<br />
Mokslo ir gyvenimo pëdomis“.<br />
Kita knyga – kà tik iðleista „Gyvoji mintis:<br />
pagal prof. P.B.Ðivickio atsiminimus“.<br />
Tai ilgokai laukta profesoriaus atsiminimø<br />
knyga. Jos pasirodymas – puiki dovana<br />
artëjanèioms 125-osioms mokslininko<br />
gimimo metinëms.<br />
Ið Lietuvos MA bibliotekoje buvusiø<br />
profesoriaus rankraðèiø dabar atsirado<br />
proga ið arti pamatyti labai sunkø, sudëtingà<br />
ir kartu spalvingà P.Ðivickio gyvenimo<br />
periodà. Ádomios knygos sudarytoja<br />
– P.Ðivickio dukra dr. Ramona Ðivickytë-<br />
Simokaitienë, virðelio dailininkë – vaikaitë<br />
Jurgita Simokaitytë.<br />
Labai daug kruopðtaus darbo ádëjo redaktorë<br />
Meilë Vitkauskaitë, kuri parengë<br />
knygà spaudai bei pateikë paaiðkinimus.<br />
Kalbëdama knygos pristatymo renginyje,<br />
ji papasakojo, kaip nelengva buvo rengti<br />
atsiminimus spaudai, nes profesorius jø<br />
tekstà yra perraðæs, kai kà diktavæs kitiems,<br />
todël atsirado kai kuriø daliø variantai,<br />
kuriuos reikëjo lyginti, suvienodinti,<br />
stengtis iðvengti pasikartojimø, atrinkti kas<br />
vertingiausia ir ádomiausia.<br />
Minëtosios<br />
draugijos metraðtininkë<br />
dr. Eugenija<br />
Tamara Arnastauskienë<br />
prisiminë<br />
savo doktorantûros<br />
metus<br />
vadovaujant<br />
P.Ðivickiui,<br />
paskaitë<br />
iðtraukø<br />
ið profesoriaus<br />
atsiminimø<br />
knygos,<br />
atkreipë dëmesá á<br />
profesoriaus tekstø ðiltumà, aiðkiai reiðkiamà<br />
mintá, pasakojimo nuoseklumà.<br />
Nepakako laiko renginyje plaèiau pakalbëti<br />
apie P.Ðivickio mokslinæ veiklà, ir<br />
susitikimas buvo skirtas ne tam. Daug<br />
biologijos krypèiø, kuriose P.Ðivickis buvo<br />
pirmasis, pradininkas. Jo mokslinæ<br />
mokyklà sudaro 28 mokiniai mokslininkai,<br />
daug parašytø knygø, kitø mokslo<br />
darbø. Jis buvo gerai þinomas mokslo<br />
visuomenei.<br />
Dr. Eugenija Tamara<br />
ARNASTAUSKIENË<br />
<br />
lëjo atsiveþti ir savo kraðtø augalø. Jau vëliau,<br />
atradus Amerikà, prasidëjo europieèiø<br />
þygiai skersai Atlanto. Tokiø ilgø ir varginanèiø<br />
kelioniø metu laivai daþniausiai<br />
trumpai apsistodavo Kanarø <strong>salos</strong>e pailsëti<br />
po ilgo þygio ið tolimosios Amerikos ir<br />
pasipildyti vandens bei maisto produktø.<br />
Net Kristupas Kolumbas ne kartà buvo apsistojæs<br />
Kanaruose. Kartu su laivais ið Pietø<br />
ir Centrinës Amerikos á ðias beveik atogràþinio<br />
klimato salas pateko ir egzotiniai<br />
augalai: kai kurie atkeliavo atsitiktinai, su<br />
sëklomis, kiti, matyt, buvo specialiai þmoniø<br />
atveþti. Tad nenuostabu, kad Kanaruose<br />
tiek daug augalø, kuriø tëvynë yra<br />
tolimosios Amerikos atogràþos arba dykumos.<br />
Taip jau atsitiko, kad á ðvelnaus<br />
klimato Kanarø salas pateko augalø ið ávairiausiø<br />
planetos kampeliø: Amerikos, Pietø<br />
Afrikos, Madagaskaro, Indijos, Centri-<br />
Þemaièiø kultûros draugijos <strong>Vilniaus</strong><br />
skyrius (vadovauja veikli ir energinga pirmininkë<br />
Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë) eilinëje<br />
þemaièiø sueigoje surengë ne vien<br />
ádomø þemaièiø susirinkimà, bet ir puikø<br />
renginá, skirtà garsiam gamtininkui<br />
profesoriui Pranciðkui Baltrui Ðivickiui atminti,<br />
dviem leidiniams apie áþymià asmenybæ<br />
pristatyti.<br />
Prisiminti buvusio bendravimo, kartu<br />
pareikšti pagarbos þymiam mokslininkui<br />
á <strong>Vilniaus</strong> mokytojø namus atvyko kai kurie<br />
profesoriaus ðeimos nariai, Vilniuje gyvenantys<br />
buvæ mokiniai – doktorantai, o<br />
dabar mokslininkai, VU Ekologijos instituto<br />
laboratorijos, kuriai suteiktas P.B.Ðivickio<br />
vardas, darbuotojai, grupelë aktyviø<br />
Raseiniø rajono Þaiginio pagrindinës<br />
mokyklos pedagogø, puoselëjanèiø<br />
kraðtieèio atminimà. Ði mokykla nuo 1996<br />
m. pavadinta prof. Pranciðkaus Ðivickio<br />
vardu, joje ákurtas muziejus.<br />
Renginá pradëjæ draugijos pirmininkë<br />
D.Dirgëlienë ir dr. Algimantas Jakimavièius<br />
kalbëjo apie profesoriaus, akademiko<br />
sudëtingus gyvenimo vingius (vaikystæ<br />
ir pradëtà ðvietëjo veiklà Þemaitijoje,<br />
priverstinæ emigracijà, darbà ir mokslà<br />
Amerikoje, profesoriaus pareigas Filipinuose,<br />
Manilos universitete, Lietuvos Vynës<br />
Azijos ir net Australijos. Ir, þinoma, ið<br />
artimesniø kraðtø – Pietø Europos bei Vidurþemio<br />
jûros regiono.<br />
Kaip vietoj Brazilijos anglø<br />
gamtininkas pasirinko Kanarus<br />
Kadaise gyveno toks turtingas anglas<br />
þemvaldys P.B.Vebas (Webb, 1793–<br />
1854), kuris be galo mëgo mokslà apie<br />
augalus – botanikà. Bûdamas 35 metø<br />
jis susiruoðë á didþiàjà savo gyvenimo kelionæ,<br />
á tolimàjà Brazilijà. Taèiau pakeliui<br />
apsistojo Kanaruose, Tenerifës saloje, ir<br />
ten sutiko toká pat nenuilstantá gamtininkà<br />
S.Bertelotà (Berthelot, 1794–1880).<br />
Bertelotas jau iki tol keletà metø rinko Kanarø<br />
vabzdþiø bei augalø kolekcijas. Jis<br />
taip sugebëjo sudominti keliautojà Vebà<br />
Kanarø gamtos tyrimais, kad ðis, uþuot<br />
keliavæs á egzotinæ Pietø Amerikà, pasiliko<br />
Kanaruose. Abu kartu tyrinëdami, ðie<br />
gamtininkai Kanarø archipelage iðaiðkino<br />
1116 augalø rûðiø (apie 60 proc. ðiuo<br />
metu þinomos Kanarø floros). Net 232 ið<br />
ðiø rûðiø tada buvo apraðytos kaip naujos<br />
mokslui. Iðtisus du deðimtmeèius Vebas<br />
ir Bertelotas paskyrë daugiatomio<br />
mokslo veikalo rengimui – „Kanarø salø<br />
gamta“ (Histoire Naturelle des Iles Canaries),<br />
kurio atskiri tomai buvo skirti ne tik<br />
botanikai ar zoologijai, bet ir salø geografijai<br />
bei etnografijai. Ðis 287 litografijomis<br />
iliustruotas leidinys buvo paskelbtas<br />
dalimis Paryþiuje tarp 1835 ir 1850 metø.<br />
Dabar Vebo surinkti neákainojami autentiðki<br />
augalø herbarai yra saugomi Italijoje,<br />
Florencijos universitete, nes tokia<br />
buvo herbarø autoriaus paskutinë valia.<br />
(Bus daugiau)<br />
54 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 12
Change language