Aktualijos Nr. 17
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Į T E M Ą<br />
Ciklas „Kiekvienais metais – po rekordinę kelionę“<br />
VAZ AUTOMOBILIU –<br />
PO BUVUSIOS SOVIETŲ SĄJUNGOS ŠALIS<br />
Sa marą“ rinkausi būtent todėl, kad šis automobilis<br />
buvo tinkamiausias mano ūgiui.“ Automobilis<br />
nebuvo specialiai pritaikytas ilgai<br />
kelionei, tik sumontuota nauja sėdynė, kad<br />
būtų patogiau važiuoti, o ant stogo pritaisyta<br />
papildoma bagažinė. Ir, aišku, nuodugniai patikrintas<br />
techniškai. Beje, ir išbandytas – prieš<br />
kelionę V. Milius šiuo automobiliu nuvažiavo<br />
apie 4 tūkstančius kilometrų nuo Vilniaus iki<br />
Toljačio, vieno Rusijos miestų Samaros srityje.<br />
Prieš išvažiuojant į ilgąją kelionę po buvusios<br />
Sovietų Sąjungos šalis, šio automobilio rida<br />
siekė tik apie 70 tūkstančių kilometrų. Ir, kaip<br />
teigė jo gamintojai, didžiausias jo išvystomas<br />
greitis – 160 km/val., o 100 kilometrų prireikė<br />
vidutiniškai apie 7 litrus degalų.<br />
Mėnuo kelionės po buvusios Sovietų Sąjungos šalis už <br />
s u kant į kiekvienos jų sostinę. Ir ne kokiu prabangiu auto<br />
mobi liu, o 1989 metų laidos VAZ „Lada Samara 1500“,<br />
dabar jau vadinamu tikra egzotika. Į tokią neįprastą<br />
kelionę 2009 metais leidosi žurnalistas ir keliautojas Vitoldas<br />
Milius. Vienas, be kompaniono!<br />
IŠŠŪKIS SAU PAČIAM<br />
Pati idėja gimė dar kokiais 2007-aisiais. Iš<br />
pradžių V. Milius planavo surengti tiesiog<br />
ilgą kelionę lengvuoju automobiliu, tačiau<br />
sužinojęs, kad tai jau yra įgyvendinę kiti keliautojai,<br />
šios minties atsisakė. Tačiau ne pačios<br />
idėjos! Po kurio laiko išsirutuliojo gražus kelio<br />
nės planas – per gerą mėnesį įveikti apie<br />
<strong>17</strong> tūkstančių kilometrų ir aplankyti buvusių<br />
Sovietų Sąjungos respublikų sostines.<br />
Kelionės maršrutas buvo sudėliotas toks:<br />
Vilnius–Minskas–Kijevas–Kišiniovas (tranzitas<br />
per Rumuniją–Bulgariją–Turkiją)–Tbilisis–<br />
Jerevanas–Baku–Ašchabadas–Taškentas–<br />
Dušanbė–Biškekas–Alma Ata–tranzitas<br />
(As ta na–Samara–Toljatis)–Maskva–Sankt<br />
Pe terburgas–Talinas–Ryga–Vilnius.<br />
KELIONĖS TIKSLAS<br />
Ši kelionė, pasak paties V. Miliaus, nebuvo<br />
su galvota dėl kokio nors ypatingo tiks lo.<br />
„Neturėjau nei pasaulio gelbėjimo, nei pol<br />
itinių tikslų, – juokiasi keliautojas. – Tiesiog<br />
labai norėjau pamatyti beveik prieš 30 metų<br />
sugriuvusios valstybės milžinės buvusių narių<br />
gyvenimą, kokios tradicijos, išsivystymo lygis.<br />
Mane itin domino viskas, kas susiję su automobiliais:<br />
kokia šalyse kelių būklė, vairavimo<br />
įpročiai, kultūra, kelių patruliai ir t. t. Man, kaip<br />
tuo aktyviai besidominčiam, šie dalykai buvo<br />
labai aktualūs.“<br />
Beje, šiai kelionei leidykla „Briedis“ specialiai<br />
išleido kelio knygą – būdamas kiekvienoje<br />
šalyje V. Milius užsukdavo į jos centrinį paštą ir<br />
šios knygos puslapius paženklindavo simboliniu<br />
spaudu su konkrečia data.<br />
KODĖL „VAZ“?<br />
Atrodo, leistis į tokią kelionę būtų geriausia<br />
naujesniu automobiliu, kad vidury kelio už<br />
tūks tančių kilometrų nuo namų nesustotum<br />
dėl kokių nors gedimų... „Specialiai rinkausi ne<br />
modernų automobilį, – sako kelionės sumanytojas<br />
ir įgyvendintojas V. Milius. – Tai tarsi simbolika:<br />
vykstu į buvusios Sovietų Sąjungos šalis,<br />
tai ir automobilis turėtų būti menantis tuos<br />
laikus. Be to, su vakarietišku turėčiau daugiau<br />
bėdų, jei sugestų, nes rusišką suremon tuoti<br />
užtruktų gerokai trumpiau ir pigiau. O „Ladą<br />
KEIČIASI MARŠRUTAS<br />
Tiesa, nežymiai. Taip nutiko dėl to, kad keliautojas<br />
negalėjo įvažiuoti į Baltarusiją. „Tranzitinę<br />
Baltarusijos vizą buvau gavęs dar prieš metus,<br />
nes jos reikėjo važinėjant į Maskvą. Ji<br />
galiojo, viskas buvo gerai, tačiau Baltarusijos<br />
pareigūnams užkliuvo, kaip jie patys pasakė,<br />
per daug antspaudų (mat esu važiavęs jau<br />
ne kartą). Taigi jie draugiškai pasiūlė grįžti į<br />
Vilnių kitos vizos. Tačiau grįžti aš nemėgstu, tai<br />
– blogas ženklas. Jei važiuoju, tai tik pirmyn,<br />
nesigręžioju atgal, todėl vizos negrįžau, o<br />
Minską nutariau aplankyti vėliau“, – pasakoja<br />
Vitoldas.<br />
Pasikeitus planams, jau pačioje kelionės pradžio<br />
je teko kirsti Lietuvos–Lenkijos sieną ties<br />
Lazdijais ir pasukti į Augustavo pusę, o iš ten –<br />
į Kijevą. Ukrainiečių muitininkai, ant automobilio<br />
stiklo pamatę maršruto „Ex Soviet Union<br />
2009“ žemėlapį, nusišypsojo ir palinkėjo gero<br />
kelio.<br />
Tiesa, pačiame Kijeve viskas nesiklojo taip<br />
sklandžiai, kaip norėtųsi. Visų pirma, mil žiniškos<br />
transporto spūstys. O visų antra, centrinio<br />
pašto darbuotojos nebuvo nusiteikusios<br />
labai draugiškai ir uždėti antspaudą kelionės<br />
knygoje... atsisakė. Tepratarė: „Mums nepriklau<br />
so.“ Nepriklauso, tai nepriklauso, bet išvyk<br />
ti be simbolinio antspaudo būtų buvę labai<br />
apmaudu. Taigi Vitoldas nenuleido rankų,<br />
nuėjo pas vadovybę, iš naujo papasakojo visą<br />
istoriją ir galiausiai antspaudą gavo!<br />
Toliau kelionė vyko sklandžiau – per Ukrainą<br />
važiuoti nebuvo labai brangu. Beje, šioje šalyje<br />
keliautoją net du kartus stabdė policininkai,<br />
tačiau, paaiškinus, koks kelionės tikslas, iškart<br />
paleisdavo.<br />
26 <strong>Aktualijos</strong>
Change language