Aktualijos Nr. 17
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Į T E M Ą<br />
PADNIESTRĖS RESPUBLIKOJE – SAVOS<br />
TAISYKLĖS<br />
„Tai vienas didžiausių mano kelionės atradi<br />
mų – sako Vitoldas. – Keistas jausmas.<br />
Staiga įvažiuoji į niekam nežinomą valstybę<br />
valstybėje*. Padniestrės respublika turi savo<br />
policiją su rusiškomis uniformomis, savo šalies<br />
sienas, kariuomenę. Teko atlikti keletą<br />
formalumų, susimokėti už leidimus. Ir tiek visko<br />
dėl menko 28 km ruožo! Nuvažiuoji tuos<br />
kilometrus ir gali visus popierius išmesti. Toks<br />
įspūdis, kad būrys uniformuotų įkūrė savo<br />
respubliką“, – šypsosi keliautojas.<br />
Beje, Padniestrėje viskas tuo nesibaigė – teko<br />
susimokėti ir 10 dolerių baudą už tai, kad...<br />
miške viršijo greitį.<br />
Dar šioje atskiroje respublikoje keliautojui įstri<br />
go tai, kad pareigūnai labai stebėjosi pačiu<br />
maršrutu, ypač tuo, kad vykstama į Tbilisį.<br />
„Atrodė, jie buvo daugiau nei įsitikinę, kad vos<br />
kirtus Gruzijos sieną mane iškart nušaus...“ –<br />
kelionės įspūdžius su šypsena prisimena<br />
V. Milius.<br />
*Padniestrė – nepripažinta valstybė, oficialiai<br />
laikoma Moldovos dalimi prie Ukrainos sienos.<br />
Sostinė – Tiraspolis. Nors šalis laikoma Moldovos<br />
dalimi, yra paskelbusi Padniestrės Moldavijos<br />
Respublikos nepriklausomybę.<br />
GRUZIJA: PRAŠOM PRIE STALO!<br />
Gruzijos sostinėje keliautoją irgi kelis kartus<br />
pasivijo ir sustabdė policija. Kaip vėliau pa aiškėjo,<br />
dėl Lietuvos vėliavos. Įtardami, jog automobiliu<br />
važiuoja Gruzijos opozicijos narys,<br />
policininkai norėdavo tiesiog įsitikinti, kad<br />
vairuotojas „nepavojingas“.<br />
Gorio miestas irgi paliko įspūdį. O būtent tuo,<br />
kad ten neregėtai garbinamas Stalinas: daug<br />
paminklų šio asmens garbei, yra muziejus.<br />
Dar į akį krito daugybė apleistų gamyklų –<br />
tiesiog ištisi kvadratiniai kilometrai niekam<br />
nereikalingų griuvėsių. Šiame mieste teko<br />
įstrigti į spūstis – jas sudarė patys gruzinai,<br />
masiškai šventę antrąją stačiatikių Velykų<br />
dieną, kuri šiek tiek primena mūsų Vėlines.<br />
Gruzinai tiesiog plūdo į kapus, bendravo su<br />
protėvių vėlėmis, užsigerdami stipriaisiais<br />
gėrimais.<br />
O degalinėje keliautojas iš Lietuvos kaipmat<br />
buvo pakviestas prie vaišių stalo ir primygtinai<br />
kviečiamas išgerti! „Atsisakyti pavyko, nors<br />
buvo nelengva, – prisimena Vitoldas. – Beje,<br />
gavau lauknešėlį – keturi degalinėje dirbę<br />
gerokai įsilinksminę gruzinai kelionei įdėjo po<br />
margutį.“<br />
Na, o koks gi eismas temperamentingoje<br />
Gruzi joje? „Tokio eismo nemačiau niekur. Visi<br />
laksto akivaizdžiai išgėrę! O kur dar tradicinė<br />
gruzinų samprata apie vairavimą... Turbūt prisimenate<br />
tą anekdotą, kad tikri džigitai važiuoja<br />
degant raudonam šviesoforo signalui. Taigi,<br />
reikia šiek tiek laiko, norint perprasti jų vairavimo<br />
ypatumus. Kita vertus, jie nenuspėjami<br />
kelyje, tačiau nepikti. Jei vienas kitam „užkiša“<br />
automobilį, niekas nepuola mokyti važiuoti“, –<br />
pasakoja V. Milius.<br />
Įdomu, kad kelių policija Gruzijoje vairuotojų<br />
nesivejoja, sustabdžiusi tik pakalbina ir do kumentų<br />
neprašo, nebaudžia... Techninės ap žiūros?<br />
„Kas tai?“ – paklaustų gruzinas. Ten tiesiog<br />
nėra tokių dalykų: jei automobilis važiuoja, vadinasi,<br />
viskas gerai. O kad lempos išdaužytos<br />
ar trūksta bamperio, – tai juk niekis...<br />
KELIONĖ TĘSIASI SU NUOTYKIAIS<br />
Armėnijoje kelių kultūra – visiškas Gruzijos<br />
kont rastas. Armėnai rodo posūkius ir netgi<br />
ragina prisisegti saugos diržus! Be to, pakeliui<br />
į Jerevaną buvo matyti beveik vien tik rusiški<br />
automobiliai. „Atrodė, kad keliauji per Rusiją<br />
prieš kokį dešimtmetį“, – sako V. Milius.<br />
Pakeliui į Azerbaidžano sostinę Baku Vitoldas<br />
įveikė 60 km Armėnijos teritorijoje ir dar apie<br />
500 km Azerbaidžane. Iš anksto buvo įspėtas,<br />
kad pasienyje turės nemalonumų, nes atvyksta<br />
iš Armėnijos pusės (giliai įsišaknijęs<br />
konfliktas dėl Kalnų Karabacho...). Taip ir nutiko.<br />
Vos tik ginkluoti Ažerbaidžano kareiviai<br />
pamatė Armėnijos vizą lietuvio pase, tuojau<br />
nusivedė pas vadovybę pasiaiškinti, kodėl<br />
vyko į kaimyninę šalį, ką ten veikė ir pan. Kariai<br />
neatrodė labai draugiški... Be to, jaunoji karta<br />
jau nelabai kalba rusiškai, sunkiai bendrauja ir<br />
angliškai. Todėl susitarti nebuvo lengva.<br />
Tačiau Baku keliautoją maloniai nustebino –<br />
miestas dvelkia naujumu ir prabanga, ap šviestas<br />
kiekvienas miesto kampelis.<br />
Ties Turkmėnijos siena teko praleisti net 6<br />
va landas... Prireikė sutvarkyti daugybę for malu<br />
mų, gauti apie 40 dokumentų. O pačioje<br />
Turk mėnijoje – prezidento Gurbanguly Berdymuchamedovo<br />
kultas: toks vaizdas, kad be jo<br />
žinios net lapas nuo medžio nenukrinta.<br />
AKMENIMIS UŽVERSTI KELIAI...<br />
Keliaujant per Tadžikiją ir Kirgiziją tapo aišku,<br />
kad žemėlapiuose pažymėti keliai ne visuomet<br />
yra pravažiuojami automobiliu. Tai<br />
ypač taikytina Kirgizijos pasieniui. Sunkumai<br />
prasidėjo jau bandant kirsti sieną – paaiškėjo,<br />
jog teisę ją pervažiuoti turi tik kirgizai. Po ilgų<br />
derybų, užtrukusių 4 valandas (ir dovanų),<br />
pasienietis Vitoldą vis dėlto praleido.<br />
Tačiau tai – dar ne viskas. „Paskui teko dardėti<br />
akmenimis užvirtusiais arba net užpustytais<br />
kalnų keliais: sustoji, nusirenki akmenis, ir toliau<br />
tęsi kelionę. Tokiu atveju greitis paprastai<br />
būna 20–30 km/val. Iš viso per dieną vargiai<br />
pavyksta įveikti 300 km, kai normaliomis<br />
sąlygomis nuvažiuodavau 1 000 km. Taigi į<br />
Kirgiziją geriau traukti per Uzbekiją, iš kitos<br />
pusės“, – sako V. Milius.<br />
PAKELIUI Į MASKVĄ<br />
Vitoldą kiti keliautojai buvo įspėję apie galimus<br />
pavojus prie Čeliabinsko, kadaise garsė<br />
jusio savo traktorių gamykla. Kolegos jam<br />
patarė nevažiuoti naktį pro Čeliabinską dėl<br />
galimų pavojų keliuose – naktį ten karaliauja<br />
reketininkai. Šį miestą pavyko sėkmingai<br />
įveikti, tačiau ties Kazachijos–Rusijos siena<br />
laukė ne pačios maloniausios staigmenos...<br />
Keliautojas galėjo netekti automobilio, nes<br />
įriedant į Kazachiją muitininkai buvo neteisingai<br />
užpildę jo dokumentus. Laimei, viskas<br />
baigėsi gerai.<br />
Kelionė į Maskvą neprailgo. Vitoldas džiaugėsi,<br />
kad buvę gerokai linksmiau važiuoti nei<br />
kalnų keliais. Rusijos sostinėje V. Milius ilgai<br />
neužtruko. Davęs interviu žurnalui „Auto Reviu“<br />
jis suskubo prieš gegužės 9-ąją leistis<br />
į kelionę per Sankt Peterburgą namų link.<br />
Startavęs ankstų balandžio 15-osios rytą,<br />
gegužės 9-ąją keliautojas sėkmingai pasiekė<br />
Vilnių.<br />
Ir, aišku, reikia paminėti, kad 1989-ųjų laidos<br />
automobilis VAZ be priekaištų atlaikė sunkią<br />
kelionę!<br />
<strong>Aktualijos</strong><br />
27
Change language