2011 m. vasario 17 d. Nr. 4 - MOKSLAS plius

2 Mokslo Lietuva2011 m. vasario 17 d. Nr. 4(448)TARPTAUTINIAI METAIČeslavas Milošas. Lietuvio širdis lenkųpoeto krūtinėje (2)Pradžia Nr. 3Ar Česlavas Milošaskosmopolitas?ML. Labai įdomu, kad save pristatydamaskaip LDK bajoriškos ir pilietinėstradicijos tęsėją, Č. Milošas pasirodobesąs labiau europietiško tapatumoatstovas, negu vien lenkiškai ar lietuviškaisuvokto tapatumo. Akivaizdu, kad Milošotapatumas išeina už vienos tautos ribų,niekaip neišeitų jo pavadinti nei lenkų, neilietuvių nacionalistu, net jei šiai sąvokainepriskirtume neigiamo atspalvio. Taigimums Milošas yra platesnio, europietiškotapatumo pavyzdys. Tikriausiai daugumarašytojo gerbėjų pritartų: taip, Milošasyra Europos ir pasaulio pilietis, bet keistasdalykas – prie jo nelabai limpa sąvokakosmopolitas. Bet gal malonūs pašnekovaimano kitaip?Małgorzata Kasner. Regis, messu Mindaugu kažkuria proga esamekalbėję, kad lenkų kalboje kai kurietarptautiniai žodžiai nors skamba taipGedimino Zemlicko nuotraukosKapinėse prie Vandžiogalos Švc. Trejybės bažnyčios palaidoti Česlavo Milošo seneliaiNobelio premijos laureatas Česlavas Milošaspat, kaip ir kitose kalbose, bet reiškiane visai tą patį. Kiekvienoje kalboje tiepatys žodžiai, sąvokos turi tam tikrus,tik tai kalbai būdingus atspalvius. Taipyra su žodžiu okupacija, kosmopolitasir kai kuriais kitais žodžiais. Žodis kosmopolitaslenkų kalboje turi neigiamąatspalvį. Man sunku spręsti, kaip lietuviųkalboje.Mindaugas Kvietkauskas. Lietuviųkalboje daugiau neigiamas, neguteigiamas atspalvis.M. Kasner. Nuo Švietimo epochoslaikų Abiejų Tautų Respublikos piliečiaiturėjo kovoti dėl bendros valstybėsinteresų, ir tai buvo bendras LDK irKarūnos piliečių siekis, valstybinio irpilietinio patriotizmo išraiška. Kosmopolitasbuvo tas, kuris atsisakinėjopilietinių ir svarbiausia – valstybėsvertybių. Apie tautines vertybes dar nebuvokalbama, nes jos iškils, formuosisvėlesniais laikais, XIX a. antroje pusėje.Kadangi ta sąvoka – kosmopolitas – įvartoseną įėjo būtent Švietimo epochoslaikais, tai tam metuibūdingą turinį lenkųkalboje išlaikė ligimūsų dienų. Dabar,kai pasakome kosmopolitas,akivaizdžiaijaučiu, kad tai nėrateigiama nuostata.To negalėčiaupasakyti apie ČeslavąMilošą, nes žodiskosmopolitas ne visaidera prie šios pavardės.Aš jį pavadinčiaužmogumi, kurisatviras pasauliui,ypač turint mintyjejo labai platų akiratį.Būtent dėl minėto niuanso, kurislenkui slypi žodyje kosmopolitas, nenorėčiaušio žodžio sieti su mūsų rašytojopavarde. Juk Milošo atvirumaspasauliui niekam nekelia abejonių irtai ypač išskiria šį rašytoją, politiką irvisuomenės veikėją.Amžinas klajoklispasaulio erdvėjeML. Dėl Milošo atvirumo pasauliuilyg ir sutariame, gerbiamasis Mindaugastaip pat neprieštarauja, o kaip yra su Milošoliteratūriniais herojais? Kiek jie atviripasauliui, o gal užsisklendę ankštesnėseerdvėse?M. Kasner. Jo herojai turi įvairiųabejonių, kartais ieško savo vietoskintančiame pasaulyje, bet tai rašytojokūrybos vaisius, tai poeto alter ego.Milošo gyvenimo ir kūrybos erdvė –pasaulis, įdomus jau pats savaime. Tamreikia didelės intelektinės drąsos, reikiaišeiti iš savo namų, atsisakyti priklausymovien tik nuo savo valstybės vertybių.Milošas savo vertybių atsisakytinegali, bet negali ir tapatintis su pokarinėsLenkijos valstybe, todėl jautėsiišmestas iš savo aplinkos.ML. Jautėsi amžinu tremtiniu. Pačiosistorijos išmestas iš LDK pilietinės visuomenės,nesijautė labai savas pilsudskinėjeLenkijoje, o dar labiau „liaudies demokratinėje“pokarinėje Lenkijoje, kurią 1951 m.apsisprendė palikti visiems laikams. GyvendamasPrancūzijoje ir JAV taip patnesusitapatino su tomis šalimis. Amžinasklajoklis ne itin tvarioje pasaulio erdvėje.M. Kasner. Labai būdinga XX a.figūra – tremtinys, egzilis, kuris nuolatieško savo vietos pasaulyje, bet ne dėlto, kad tai būtų iš anksto suplanuotassiekinys. Jaunas žmogus, kūrėjas, taippat ieško savo vietos visuomenėje irkultūros erdvėje, bet tai ne visai taspats. Milošas peržengia tam tikras ribas,jaučiasi asmenybe, kuri gali daugduoti pasauliui kartu imdamas iš pasaulio.Apie kokį nors kosmopolitizmąšiuo atveju neišeina kalbėti. Jei jis rašo,kad Lenkija, lenkiškumas ar lenkaiLietuvos ir Lenkijos teikimuJungtinių tautų švietimo,mokslo ir kultūros organizacija(UNESCO) 2011-usmetus paskelbė Tarptautiniais ČeslavoMilošo metais. Poeto, rašytojo, literatūrosmokslininko ir visuomenės veikėjo,Nobelio premijos laureato ČeslavoMILOŠO (Czesław Miłosz, 1911 0630 – 2004 08 14) šimtosios gimimometinės bus minimos pasauliniu mastu,bet vargu ar kur sukels tokį skambųatgarsį kaip Lietuvoje ir Lenkijoje. LietuvojeČeslavo Milošo šimtųjų gimimometinių minėjimo organizatorė – LietuvosRespublikos kultūros ministerija,minėjimo partneriai – Lietuvosdailės muziejus, Kaišiadorių muziejus,Kėdainių krašto muziejus ir VytautoDidžiojo karo muziejus. Daug dėmesioČ. Milošo asmenybei ir kūrybai busskirta Tarptautinės Vilniaus knygųmugės renginiuose „Litexpo“ rūmuosevasario 17–20 dienomis. Vasario 10 d.Č. Milošui skirtoji paroda atidarytaVytauto Didžiojo universiteto Didžiojojeauloje, o gegužės 6–7 d. ŠeteniuoseVDU organizuos tarptautinę konferenciją„Nuo poetinės piligrimystės – ikitėvynės ieškojimo: A. Mickevičius,jam nepatinka, tai suprantu kaip kūrėjoproto kritiškumą ir jėgą. Tai labaisvarbi Milošo mąstysenos dalis – kaipjis priima pasaulį. Jis diskutuoja supasauliu, ir tai puiku.MilošopasaulisM. Kvietkauskas. Kalbant apie tai,kas Milošui yra pasaulis. Jis klaidžiojane po globaliąją civilizaciją, jo klajoniųerdvė daug platesnė – tai tam tikraskosmosas, ir jei sugebi mąstyti būtenttokiomis aukštomis kategorijomis, taivisai nesvarbu, kuriame žemės taškeesi. Tokiomis kategorijomis galiO. Milašius, Č. Milošas“. Didelė tarptautinėkonferencija birželio mėnesiopaskutiniąją savaitę, per Č. Milošogimtadienį (birželio 30 d.) numatytaVilniuje, pagrindinis šios konferencijosrengėjas – Lietuvių kalbos irtautosakos institutas.Apie Česlavo Milošo kūrybą toliaukalbamės su Lenkijos institutoVilniuje direktore humanitariniųmokslų daktare Małgorzata KASNER(Malgožata Kasner) ir Lietuvių kalbosir tautosakos instituto direktoriumihumanitarinių mokslų daktaru MindauguKVIETKAUSKU.mąstyti atsidūręs bet kurioje pasauliovietoje. Prisiminkime Milošo eilėraščiųciklą „Pasaulis“. Kas jam yra pasaulis?Tai gimtinė, Šeteniai, kuriuos poetasvadina pasauliu.ML. Šiuo atveju, lietuvių kalba yrapakankamai subtili niuansams perteikti.Pasaulis – tai visa, kas po saule. Nežinau,ar šio žodžio semantika buvo žinomaMilošui, bet filologija ir šiuo atveju mumsateina į pagalbą, bent jau kai tenka gilintisį Milošo kūrybą.M. Kvietkauskas. Milošo „Pasaulis“prasideda nuo to, kad vaikaikeliuku grįžta iš mokyklos, atsidarovartelius, įeina į seną dvarą, savo