4 Mokslo Lietuva<strong>2011</strong> m. <strong>vasario</strong> <strong>17</strong> d. <strong>Nr</strong>. 4(448)užsienio patirtisPasaulyje pripažintos organizacijos „CrossRef“patirtis – Lietuvos mokslininkamsGeoffrey’į Bilderį kalbina Martin’as Fenner’is1. Paaiškinkite, kas yra CrossRef irkam ši organizacija skirta?Norėčiau pradėti nuo CrossRefpaskirties – nenoriu pačioje pokalbiopradžioje jūsų užmigdyti techninėmiskalbomis.Mokslinių publikacijų leidėjaisukūrė CrossRef kovai su „nuorodųpuvimu“ (angl. link-rot) – žiniatinklionuorodų struktūros irimu.Žiniatinklio nuorodų gyvavimotrukmė – maždaug šešeri metai. Taireiškia, kad po šešerių metų nuorodagreičiausiai nustos veikti, nes turinys,į kurį ji buvo nukreipta, bus perkeltaskitur. Paprastiems vartotojams šisreiškinys tiesiog sukelia nepatogumų,tačiau mokslininkų bendruomeneibei profesionaliems leidėjams ši problema– tikrų tikriausias prakeikimas.Mokslinio įrašo pagrindą sudaro citatosir nuorodos į jas kituose šaltiniuose.Jei šios nuorodos nustoja veikti,suyra ir visas mokslinis įrašas.Tačiau ar kova su „nuorodų puvimu“tokia jau sudėtinga? Juk žiniatinklisšlovinamas būtent dėl decentralizuotosarchitektūros, kurioje vartotojuipriklausantis domeno vardas gali taptiidentifikatorių vardų sritimi. TimasBernersis-Lee yra pasakęs, kad „kietiURI niekada nemiršta“. Tačiau ar universalausištekliaus identifikatoriaus(URI) „nemirtingumas“ priklauso tiknuo drausmingumo jį siejant bei sąžiningumolaiku peradresuojant, kai serveryjekeičiasi šaltinio buvimo vieta?Žinoma, didžioji dalis nuorodųnebeveikia dėl tinklalapio administratoriųneatsargumo: jie skiria nepakankamailaiko tinkamai tinklavietės URIidentifikatorių struktūrai ir peradresavimui.Tačiau nemažai nuorodų nustojaveikti nepriklausomai nuo dedamųGeoffrey Bilder – CrossRef inovacijų direktoriuspastangų. Taip nutinka todėl, kad kaikuriais atvejais keičiasi nuorodoje pateiktasdomeno vardas, o tada pradedabyrėti visas „domeno vardas kaip URIsiejimo su šaltiniu vardų sritis“. Kai,atrodytų, visuomet protingai besielgiantystechnokratai pradeda kalbėtiapie domeno vardų „turėjimą“, mankyla noras persipjauti venas. Domenųvardai mums nepriklauso. Geriausiuatveju galime sakyti, kad juos nuomojamės.Vis dėlto yra begalė būdųnetekti galimybės kontroliuoti domenoLietuvos mokslo periodikos asociacijair Vilniaus Gedimino technikosuniversitetas (VGTU), išbandębeveik visas CrossRef mokslininkamsir leidėjams šiuo metu siūlomasinovacijas ir paslaugas, į Lietuvą pakvietėvisame akademiniame pasaulyjelaukiamą svečią – CrossRef inovacijųdirektorių Džefrį Bilderį (nuotraukoje– Geoffrey Bilder). Nuo dešimtojodešimtmečio pradžios Džefris dirboprie akademinei bendruomenei skirtųnaujausių technologijų kūrimo beiįgyvendinimo. CrossRef Džefris Bilderisatsakingas už naujas idėjas, reikalavimųjoms įgyvendinti sąrašų sudarymą, inovacijųkūrimą ir pristatymą rinkai. Netik Lietuvoje reikia skirti daug energijos,kad naujovės būtų pripažintos. Taigi,Džefris Bilderis šiais metais atvykstaį Lietuvą skaityti vienos iš savo originaliųpaskaitų 1 apie tai, kaip CrossRefsprendžia viso pasaulio akademineibendruomenei aktualias problemas.Turime suvokti, kad visame pasaulyjemokslininkai siekia būti matomi,cituojami ir pripažinti. Vienas kitasmokslininkas tyrinėja tik sau – kitidirba žmonijos labui, todėl visuomenėir kolegos mokslininkai apie atliktųtyrimų rezultatus turi sužinoti ir juosįvertinti, skleisti gautą informaciją1Kiekviena Džefrio Bilderio paskaitaskirta konkrečiai auditorijai irniekada nesikartoja (E. D. pastaba).vardą: dėl teisinio ginčo, užmaršumo,neturto, savanoriško perkėlimo ir pan.Kai nustoji kontroliuoti domeno vardą,nebegali kontroliuoti ir domenovardu paremtų nuolatinių identifikatorių.Beje, dar vienas technokratų menas,nenumaldomai man sukeliantisnorą susižaloti, yra mintis, kad „šiamepaieškos sistemų amžiuje nuolatiniaiidentifikatoriai nebetenka prasmės. Jeinuoroda nustoja veikti, turinį galimevėl surasti, kad ir kur jis būtų perkeltas.“Žinoma, šį patogų argumentądažnai pasitelkia „Google“ ir nuo realybėsatitrūkę šios paieškos sistemosgarbintojai. Tačiau pakaktų minuteisusimąstyti, ir suprastum šio požiūrioydingumą.dar toliau. Užsienyje siekiama, kadmokslininkas būtų žinomas ir teisingaiįvertintas. Prasidėjus pasauliniožiniatinklio erai mokslo informacijossklaida susiduria su naujomis problemomis,kurioms spręsti ir buvosukurta pasaulinė ne pelno siekiantiorganizacija CrossRef.Pirmoji problema – neveikiančiosnuorodos. Pavyzdžiui, nelengvai atradębegalinėse interneto platybėse jumssvarbią informaciją, adresą iš viršutinėseilutės dažniausiai tiesiog nukopijuojateį savo failą ir manote, jog šią informacijąpasieksite, kada tik panorėję.Apima nusivylimas, kai po kurio laiko,paspaudę svarbią nuorodą, gaunatepranešimą: Page not found Error 404(Puslapio rasti nepavyko. Klaida 404).Kartais svarbios informacijos nepadedarasti ir geriausios paieškos sistemos.CrossRef pasiūlė sprendimą – DOI(skaitmeninis objekto identifikatorius),ir dabar beveik penkiasdešimt milijonųnuorodų į mokslinę informaciją visadaveikia stabiliai.Antroji problema – kas tikrasispublikacijos autorius? CrossCheck –plagijavimo prevencijos programa.Trečioji problema – kaip atrastistraipsnyje paminėtą publikaciją? Pavyzdžiui,susidomėjote nauju nežinomuautoriumi ir jo atliktais tyrimais.Literatūros sąraše nurodyto straipsnioieškote paieškos sistemoje, duomenųbazėse, savo institucijos bibliotekosUžtenka paklausti: kaip cituotikonkrečią objekto kopiją, jei skirtingosevietose egzistuoja daugybėbeveik identiškų to objekto kopijų?Pavyzdžiui, turime dvi straipsnio kopijas(X ir Y), besiskiriančias viena kitapastraipa, tačiau jos tokios svarbios,kad nuo jų gali priklausyti skaitytojonuomonė apie visą straipsnį. Taigi, kaippasaulyje, kuriame pastovias nuorodaspalaiko paieškų sistemos, galima būtųsukurti citatos saitą su straipsniu X, betne Y? Norint sukurti paieška paremtąnuorodą, kuri, tikėtina, rastų straipsnįX, paieškos URI identifikatoriuje reikėtųkoduoti visą straipsnį! Tačiau nettai neužtikrins, kad būsimas skaitytojasbus nukreiptas pirmiausia į X straipsnį.Išlieka tikimybė, kad straipsnis Y buspopuliaresnis, nes jį nurodys daugiaužmonių, tad jam bus priskirtas aukštesnis„pagerank“ indeksas (ar kitas reitingas).Kiek pasvarsčius, atsiskleidžianet pačių įvairiausių paieškos sistemųscenarijų (pavyzdžiui, dokumento santraukų,pasitelkus maišos (angl. hash)funkciją, pritaikymas citatoms, atgaliniųnuorodų „pingback“ naudojimasir pan.) bejėgiškumas.Šias skambiais žodžiais tenorėjaupasakyti, kad nuolatinių identifikatoriųžiniatinklyje problema – kur kassudėtingesnė, nei daugelis galvoja.Taigi, kaip CrossRef ją sprendžia? Manome,kad nuolatinių identifikatoriųproblema yra labiau socialinio neitechninio pobūdžio. Tiesą sakant, techninėmūsų paslaugos pusė gana nesudėtinga.CrossRef užtikrina tiesioginįryšį (t. y. rodyklę (angl. pointer)) tarpidentifikatoriaus ir URL adreso. Skelbdamiką nors internete leidėjai priskiriaprenumeruojamose duomenų bazėse.Sugaištate nemažai laiko, koljį randate (jeigu apskritai randate).CrossRef įdiegė sistemą, pagal kuriąvisi leidėjai privalo įdiegti aktyviasnuorodas į literatūros sąrašus (Referencelinking) – Jums belieka paspaustinuorodą. Lietuvoje taip daroma tikVGTU ir Lietuvos fizikų draugijosleidžiamuose žurnaluose.Kaip minėjau savo ankstesniuosepranešimuose, elektroninė mokslopublikacijų leidyba Lietuvoje tikužgimsta, todėl kai kam šis interviugali pasirodyti kaip „šumerų raštas“ar kažkokios „abrakadabros“. Tačiaumanau, kad „Mokslo Lietuvos“, kaipir „Nature“, skaitytojas yra pažangus iratviras naujovėms mokslininkas, o šisinterviu skirtas ir jam – ne tik leidėjui,bibliotekininkui ar duomenų bazių kūrėjui.Pirmiausia, mokslininkų dėmesiuiskirtas šiek tiek sutrumpintas MartinoFennerio pokalbis su Geoffrey’iu Bilderiu,vykęs 2009 metais ir išspausdintas„Nature“ žurnale, nė kiek nepasenęs.Reikėtų tik prisiminti įvykusius projektus.Šiame interviu taip pat pristatomasnaujausias CrossRef projektas, susijęs sumokslininko kaip autoriaus, recenzento,redaktoriaus, bendraautoriaus ir kito jovaidmens identifikavimu.Išsamų interviu vertimą rasite adresuwww.moksloperiodika.lt/crossref.Eleonora Dagienėtam skaitmeniniam objektui CrossRefidentifikatorių (DOI) ir pateikia mumsįrašą. Jame pateikiamas CrossRef DOIidentifikatorius, pagrindiniai bibliografiniaiturinio metaduomenys beiURL adresas, nurodantis turinio buvimovietą. Leidėjo turinį cituojančiusvartotojus skatiname nurodytine leidėjo URL adresą, bet CrossRefDOI identifikatorių. Svarbu išsiaiškintiCrossRef organizacinę struktūrą ir jossocialinį poveikį teikiamai paslaugai.CrossRef buvo įkurta kaip ne pelnosiekianti leidėjų narystės organizacija.Pažymėtina, kad mes vartojame labai senamadiškątermino „leidėjas“ sąvoką, tadmūsų nariais gali tapti tiek komercinės,tiek ne pelno leidyklos, atvirosios prieigosleidėjai, institucijų saugyklos, NVOir tarptautinės organizacijos, vaizdomedžiagos bei Wiki programine įrangabesinaudojantys leidėjai ir pan. Be to, įsavo gretas priimame visų (humanitarinių,socialinių bei tiksliųjų mokslų,profesinių) sričių leidėjus iš viso pasaulio,publikuojančius pačius įvairiausius leidinius(žurnalus, knygas, duomenų bazes,vaizdo medžiagą ir t. t.).Mūsų narius sieja vienas tikslas –kad jų turinį įvertintų ir juo pasitikėtųprofesionalūs tyrėjai. Turinio patikimumąmokslininkai vertina pagal tai,kaip jis pateikiamas moksliniame įraše.Ar teiginiai pagrįsti citatomis? Ar kitiautoriai cituoja šią informaciją?Prisijungdami prie CrossRef leidėjaisutinka su taisyklėmis ir sąlygomis dėlnaudojimosi nuolatine CrossRef nuorodųinfrastruktūra. Nariai sutinka:• užregistruoti DOI identifikatoriusper vieną savaitę nuo turinio publikavimointernete;• naujinti su DOI identifikatoriumi susijusiusURL adresus, jei šie pasikeičia;• turinyje esančias citatas sieti naudodamiDOI identifikatorių.Be to, prisijungdami prie CrossRefnariai taip pat sutinka būti nubausti arpašalinti, jei nesilaikys tarnybos taisykliųir sąlygų. Svarbu paminėti, kadpašalinimas – labai griežta bausmė,reiškianti, jog leidėjas taps nematomas,necituojamas. Trumpai tariant,sistemoje yra įdiegta socialinę atsakomybęužtikrinanti drausminamojipriemonė. Kaip jau minėjau, techninėCrossRef infrastruktūra gana paprasta,tad didžiausias CrossRef citatų nuorodųtęstinumo garantas – socialinis aspektas.2. Kaip, Jūsų manymu, turėtųatrodyti autorių identifikatorius?Pirmiausia, reikia liautis kalbėtiapie autorių identifikatorius. Vienaspagrindinių reikalavimų, kuriuos išsakėmūsų apklausti leidėjai, tyrėjai irbibliotekininkai – idealiausiu atvejuidentifikuoti bet ką, kas prisideda priemokslinės literatūros gausinimo. Taireiškia, kad norėtume identifikuotirecenzentus, redaktorius, korespondentus,tinklaraštininkus, komentatoriusir t. t. Būtent todėl projektą irpavadinome CrossRef bendradarbiųidentifikavimo projektu (angl. CrossRefContributor ID). Mes ne šiaip sauieškojome skambaus pavadinimo. Jei,pavyzdžiui, pradedi galvoti apie recenzentųaprūpinimą šioje sistemoje,privalai nepamiršti pseudoanonimiškumo.Vadinasi, reikia sudaryti galimybępriskirti žmonėms recenzavimonuopelnus, tačiau tą daryti nebūtinaiatskleidžiant tai, kas ką recenzavo.Anoniminiams recenzentams nuopelnusuž recenzijas priskirianti sistemagali tapti labai naudinga. Galiausiai, jeirecenzavimas galėtų būti vertinamas irreitinguojamas kaip autorystė, tyrėjusgalima paskatinti dažniau recenzuoti.Antra, mano manymu, kalbėdamiapie autorių identifikatorius žmonėssuplaka daug klausimų į vieną. Ar turimegalvoje paprastą simbolį (unikaliąeilutę ar skaičių, priskirtą asmeniuipanašiai kaip socialinio draudimo numeris),ar tapatumo nustatymo mechanizmą,ar profilio informaciją, susijusiąsu identifikatoriumi (pvz., publikacijos,narystė, kontaktinė informacija irpan.)? Žinoma, visi šie klausimai vienaipar kitaip tarpusavyje susiję. Tačiaujuos siejame ir svarbiausią išskiriameremdamiesi savo vartojimo patirtimi.Trečia, kalbėdamas apie vartojimopatirtį norėčiau paminėti, kad apklausųmetu, analizuodami vartotojų reikalavimusidentifikavimui, nustatėme dviplačias panaudos atvejų kategorijas,kurios, nors ir susijusios, turi labai skirtingąreikšmę šios priemonės įgyvendinimui.Vienoje kategorijoje labiauakcentuojamas poreikis „sužinoti“, okitoje – „nustatyti tapatumą“.Jei kalbėtume apie „sužinojimo“panaudos atvejus, akivaizdžiausiabendradarbių identifikavimo naudažmonėms būtų:• nustatyti, kas parengė, redagavo arrecenzavo X dokumentą;• kokius dokumentus parengė, redagavoar recenzavo Y asmuo;• kokie identifikatoriai yra susiję suidentifikatoriumi Z ir kokio pobūdžio
<strong>2011</strong> m. <strong>vasario</strong> <strong>17</strong> d. <strong>Nr</strong>. 4(448) Mokslo Lietuva 5užsienio patirtistas ryšys (pvz., bendraautoris, redaktorius,recenzentas);• kokią informaciją apie save (pvz., priklausymasorganizacijoms, el. paštoadresas ir pan.) pateikia Z (priklausomainuo privatumo nustatymų);• visus autorių identifikatorius ir jųpublikacijas, jei autorius nurodo priklausymąX organizacijai ir pan.Privalau paminėti, kad informacijąrinkome siekdami išsiaiškinti mūsųtarnybos narių poreikius, nes didžiojidalis išaiškintų „tapatumo nustatymo“panaudos atvejų buvo skirta leidėjųnaudojamoms sistemoms supaprastinti.Pavyzdžiui, leidėjai bendradarbiųidentifikatorius norėtų naudoti:• kaip bendrą autentifikavimo vardąrankraščių sekimo sistemoms;• teisingai kontaktinei informacijai,kuria galėtų naudotis leidyklos, autorinioatlyginimo surinkimo ir paskirstymosistemos, leidimų naudotiskūriniais, kurių autorių teisės saugomos,suteikimo organizacijos ir pan.,išsiaiškinimui;• automatiniam el. pašto adresų, naudojamųpranešimams apie atnaujintąturinį, atnaujinimui bei kitai komunikacijaiel. paštu;• automatizuotose priemonėse, skirtoseišaiškinti galimus recenzentusbei potencialius interesų konfliktus;leidėjo tinklavietėje užregistruotiemsvartotojo duomenims sinchronizuotibei tinkintos ar privilegijuotos prieigosprie turinio suteikimo tyrėjams,remiantis jų profiliuose pateiktaisduomenimis;• suprasti visas įmanomas galimybesžmogui prisidėti prie leidėjo veiklosar srities (pvz., einant redaktoriausar konferencijos pirmininko pareigas,vykdant recenzento funkcijas arparašius laišką ir pan.) ir pan.Šie panaudos atvejai labiausiaibūdingi leidėjams, tačiau tai nereiškia,kad mums nerūpi bibliotekininkų,tyrėjų ir finansuojančių agentūrų panaudosatvejai. Mes aktyviai bendravomesu visomis vartotojų grupėmis,bandydami suprasti, kaip galėtumejoms padėti. Pavyzdžiui, visai neseniaikalbėjomės su grupe tyrėjų, kurienorėtų naudoti kokį nors autentifikuotąbendradarbių identifikatorių mechanizmą,kuris padėtų kontroliuotiprieigą prie konfidencialių agreguotųgenotipų duomenų genomo mastu.Įdomu pabrėžti, kad tokiems autentifikavimopanaudos atvejams būdingidaug griežtesni reikalavimai nei „sužinojimo“kategorijai priskiriamiems panaudosatvejams. Kitaip tariant, jei bandomasspręsti tik informacijos gavimo(,,sužinojimo“) klausimas, gali užtektiautomatizuotos metodikos, kuri padėtųautoriams atskirti ir suteikti jiems identifikatorius.Pasitelkus pažangiausias automatizuotasautorių atpažinimo (angl.disambiguation) apibrėžtame tekstynesistemas, tikslius rezultatus galima gauti96–97 % atvejų, o tai labai neblogai. Taipatrodo iki to momento, kai supranti, kadCrossRef kiekvieną mėnesį gauna apie200 tūkst. straipsnių identifikatorių,kurių kiekvienas turi vidutiniškai trisautorius. Tai reiškia, kad daugiau nei20 tūkst. autorių gali būti neteisingai arvisiškai neidentifikuoti. Tokia paklaidagal ir priimtina tais atvejais, kai tiesiogieškoma informacijos. Tačiau turinttikslą autentifikuoti, tokia situacija tampanepriimtina.Kalbant apie autentifikavimą,svarbu paminėti ir ketvirtą aspektą:nors, mano manymu, „OpenID“standartas taps svarbus visoms teikiamomspaslaugoms, tai gana prastas tapatybėsnustatymo metodas, duodantismažai naudos. Apie šią problemąužsiminiau, kai kalbėjome apie nuolatiniusidentifikatorius: URI identifikatoriai– nepatvarūs, nes priklausonuo domeno vardo. O kas nutiks, jei„OpenID“ standartas bus susietas sudomenu, kurio nekontroliuojate (pvz.,įmonės, įstaigos, šalies)? Ar galėsitegarantuoti, kad nusprendę pasitrauktiiš įmonės, įstaigos ar išvykti iš šalies,būsite suprasti geranoriškai ir jumsbus leista pasilikti ar peradresuotiidentifikatorių?Tikriausiai kiekvienas moksliukaspasakytų: „nesivelkite į tokią situaciją –„OpenID“ identifikatorių susiekite tiksu savo domenu, kuris jums priklauso“.Jau kalbėjome, kad domeno vardas jumsnepriklauso. Jį nuomojatės. O kas, jei joneteksite dėl teisinio ginčo, užmaršumo,neturto, skyrybų ar mirsite? Mirsite?Taigi, kad mirsite. O kas nutinka, kaižmogus miršta? Ar kai aš numirsiu,kažkokia dar negimusi mergiotė GeorgiaBilder galės įsigyti „mano“ domeną„gbilder.com“ ir juo pagrįsti savo tapatybę?Juk viskas daug sudėtingiau, neiatrodo iš pirmo žvilgsnio.Tačiau ar šie klausimai netaikytiniir CrossRef? Kas gali garantuoti, kadCrossRef netaps blogio genijumi ir nepasisavinsvisų mūsų tapatybių? Aišku,tai – „paskirstytas sistemas“ remiančiųvartotojų reakcija į „centralizuotassistemas“. Kaip minėjau „FriendFeed“diskusijoje, iš viso, kas „paskirstyta“,gimsta tai, kas „centralizuota“. Tadkiekvieną decentralizuotą paslaugąturėjome centralizuoti, kad galėtumeja vėl naudotis („ICANN“, „Google“,„Pirate Bay“, CrossRef, „DOAJ“,„ticTocs“, „WorldCat“ ir pan.). Taigi,grįžtame prie esminio klausimo – kaipsukurti centralizuotą sistemą, kuritaptų atsakinga? Žinoma, tai daugiausocialinis nei techninis klausimas, reikalaujantistokiai priemonei sukurtiaiškias duomenų perkėlimo taisyklesbei suteikti jai „valios“ gyvuoti neribotąlaiką net ir tuo atveju, jei jos tvarkymąperimtų kita organizacija. Tikrai nemanau,kad geranoriškumo ir šūkio„nebūk blogas“ pakaktų.Taigi apie tai, kaip „turėtų atrodytibendradarbių identifikatoriai“, galėčiaukalbėti labai ilgai, tačiau manau, kadjau paminėjau pagrindines šios temosproblemas.3. Kokių pranašumų (ir galbūttrūkumų) reikėtų tikėtis, jei CrossReftvarkytų autorių identifikatorius?Manau, kad didžiausias galimastrūkumas būtų tas, kad CrossRef – konsensusopagrindu valdoma organizacija,kurios nariai kartais yra gana piktai vienikitų atžvilgiu nusiteikę konkurentai.Šis tarnybos veiklos valdymo aspektasgali veikti kaip stabdis. Kita vertus, taigali tapti ir stipriąja mūsų puse. Pasiekęsusitarimą, galime dirbti greitai ir skatintileidėjus diegti naujoves.Moksliniai tyrimai vis dažniau peržengiainstitucines, geografines ir moksliniųdisciplinų ribas, tad dar vienasmūsų pranašumas yra tas, kad teikiameir panašiai nesuvaržytą paslaugą.Turime dar vieną labai įdomųpranašumą: mūsų infrastruktūra jauintegruota į publikavimo procesą.Mūsų kuriamoje sistemoje yra labainaudinga nuostata: kai tyrėjai, bendraudamisu leidėjais, naudojasi Cross-Ref identifikatoriais, šie duomenysgrįžta pas mus, kai leidėjai registruojaDOI identifikatorius. Tai reiškia, kadgalima pradėti kurti į autoriaus profilįįdėtų teiginių patikimumo vertinimosistemą. Pavyzdžiui, autoriaus profilis,sudarytas iš paties autoriaus teiginių(pvz., „aš parašiau straipsnį X“), gal irnelabai patikimas, tačiau jei jo profilyjenurodomų publikacijų autorystępatvirtina leidėjas (bei yra priskirtasCrossRef bendradarbių identifikatorius),informacija tampa daug svaresnė.Galima įžvelgti labai įdomią teiginiųapie parengtas publikacijas hierarchiją:• įgaliotos šalies teiginiai (Leigh’us teigia,kad Geoffrey’is parašė straipsnį X);• paties autoriaus teiginiai (Geoffrey’isteigia, kad Geoffrey’is parašė straipsnįX);• patvirtinti teiginiai (Geoffrey’is teigia,kad Geoffrey’is parašė straipsnįX, o „Psichokeramikos žurnalo“ atstovastai patvirtina);• patvirtinti įgaliotos šalies teiginiai(Geoffrey’is (kuris, kaip patvirtinta,yra straipsnio X autorius) teigia, kadKirsty yra straipsnio X bendraautorė).4. Kaip autorių identifikatoriussiejasi su kitais identifikatoriaus,pvz., „ResearcherID“, „Scopus AuthorID“ ar „OpenID“?„OpenID“ sistema – visai kas kita.Kalbėdamas apie kitas sistemas (priešio sąrašo dar pridurčiau „RePEC“,„SciLink“, „MathPeople“, „NatureNetwork“ ir pan.) turėčiau paminėti,kad mes jau kalbėjomės su daugumajų atstovų, norėdami suprasti, kaipšios sistemos galėtų būti susijusios suCrossRef bendradarbių identifikatoriumi„Contributor ID“. Pastebėjome,kad akivaizdžiausiai skiriasi panaudosatvejai. Daugumos sistemų panaudosatvejai galėtų būti priskirti „sužinojimo“kategorijai. Nė viena jų neapsimetateikianti kokias nors autentifikavimopaslaugas. Be to, pažymėtina,kad dažniausiai šių sistemų valdytojaiautorių identifikavimo funkcionalumąvertina kaip priemonę tikslui pasiekti.Pavyzdžiui, jų pagrindinis tikslas –„pagerinti rezultatus“, „kurti socialinįtinklą“ arba „identifikuoti ekspertus“samdymui. Tokiais atvejais CrossRefneatrodo esanti konkurentė. Be to, kaikurių sistemų valdytojai net mano,kad mūsų paslauga galėtų būti jiemsnaudinga gerinant pritaikomumą.5. Papasakokite apie bendradarbiųidentifikavimo projekto „ContributorID“dabartį ir planuojamą veiklą.Visai neseniai baigėme tyrimų irreikalavimų aiškinimosi etapą. Darbasnebuvo lengvas, kartais užstrigdavomeakligatvyje. Tačiau dabar kuriameprototipą, kurį ketiname išbandyti sukeliais leidėjais. Kol kas sunku pasakyti,kiek darbas truks, nes šią veiklą kolkas tik planuojame.6. Panašu, kad bandymas patenkintivisų interesus – vienas didžiausiųiššūkių kuriant identifikatorių.Ko pasimokėte kurdami skaitmeninioobjekto identifikatorių (DOI)?Papasakosiu apie vieną taktinę irvieną strateginę pamokas.Taktinę pamoką įsidėmėjau todėl,kad visai neseniai bandžiau kurti priemones,kuriomis būtų galima paskatintityrėjus naudoti DOI identifikatoriusNukelta į 13 p.