anketos sudarymo principai - Ekonomikos Fakultetas - Vilniaus ...
anketos sudarymo principai - Ekonomikos Fakultetas - Vilniaus ...
anketos sudarymo principai - Ekonomikos Fakultetas - Vilniaus ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2.2. Neatsakymo įvertinimo technikos<br />
Nepaisant didţiausių pastangų, nepraktiška ar neįmanoma visiškai eliminuoti neatsakymą į<br />
klausimus, nesvarbu, ar apklausa būtų atliekama paštu, telefonu, ar kaip asmeninis interviu. Nors<br />
<strong>anketos</strong> persiuntimas, pakartotinis skambinimas ir kiti veiksmai gali sumaţinti neatsakymų skaičių<br />
iki toleruotino laipsnio, vis tiek gali reikėti suprasti neatsakymo klaidų įtaką rezultatams. Tuo<br />
tikslu yra naudojamos tam tikros technikos.<br />
Sprendimo įtakos analizė. Naudojant šią techniką, pirmiausia stengiamasi įvertinti, ar<br />
neatsakymas gali pakeisti sprendimą. Pavyzdţiui, gamintojas sukūrė naują produktą ir planuoja<br />
pradėti masinę jo gamybą, tačiau nori išsiaiškinti, ar jam apsimokės jį gaminti. Pagal atliktus<br />
skaičiavimus gamintojas nustatė, kad jo veikla bus nenuostolinga, jei bent 20% esamų vartotojų<br />
nupirks vieną naują produktą per metus. Apklausos metu savo nuomonę pareiškė 60% tyrimui<br />
pasirinktų respondentų, iš kurių 40% teigė, kad tikrai pirks naują produktą, t. y. taip teigė bent 24%<br />
visų tyrimui pasirinktų respondentų. Dėl šios prieţasties tolesnis tyrimas turės labai maţai naudos,<br />
nes nesudalyvavusių respondentų atsakymai vis tiek praktiškai neturės įtakos. Ir tai būtų tik<br />
papildomas pinigų ir laiko švaistymas. Deja, ši technika yra sunkiai pritaikoma analizuojamu<br />
atveju.<br />
„Stručio“ metodas. Naudojant šį metodą teigiama, kad tiek tyrime dalyvavę, tiek ir nedalyvavę<br />
respondentai į pateiktą klausimą atsakytų vienodai. Paprasčiausiai pastarieji dėl tam tikrų<br />
prieţasčių nenorėjo ar negalėjo dalyvauti tyrime. Taigi teigiama, kad buvo respondentai, kurie<br />
neatsakė į pateiktus klausimus, bet šie neatsakymai nesudaro neatsakymų klaidos. Tačiau tai tik<br />
savęs apgaudinėjimas. Pavyzdţiui, pirmiau pateiktame pavyzdyje tyrėjas galėjo nuspręsti, kad 40%<br />
nedalyvavusių respondentų taip pat pirks naują produktą. Šis metodas yra labai primityvus ir<br />
nerekomenduojama jo naudoti praktikoje.<br />
Nedalyvavusių respondentų atranka. Moksliškai daug tinkamesnis būdas spręsti neatsakymo<br />
problemą yra protingai išleisti pinigus ir laiką, siekiant ištirti nedalyvavusių respondentų imtį, ir<br />
panaudoti duomenis darant išvadas apie visus nedalyvavusius respondentus. Metodo esmė tokia:<br />
tarkim, jums reikia apklausti 2000 įmonių ir turite respondentų skatinimo biudţetą – 10000 litų (po<br />
5 litus kiekvienam respondentui). Tačiau dalis respondentų (pvz., 1000) geranoriškai sutiko<br />
dalyvauti tyrime ir jiems jokių paskatinimo priemonių nereikėjo. Likęs 1000 dalyvių nesutiko<br />
dalyvauti tyrime. Kiekvienam iš jų tektų po 10 litų ir skatinimo fondo, bet kaţin ar 10 litų<br />
paskatintų respondentą dalyvauti tyrime. Todėl iš pastarojo 1000 respondentų pasirenkama tik<br />
23
Change language