anketos sudarymo principai - Ekonomikos Fakultetas - Vilniaus ...

2.3.1. Nesugebėjimas tiksliai atsakyti
Respondentai gali nesugebėti atsakyti į klausimą dėl neţinojimo, uţmiršimo ar nesugebėjimo
išreikšti mintį. Visais trimis atvejais atsiranda klaida, nes respondentai bando sukurti atsakymus,
kadangi to jų prašo apklausos atlikėjas.
Respondentai ypač nemėgsta parodyti, kad jie ko nors neţino, yra nekompetentingi tam tikru
klausimu. Taip gali būti, kai respondentas yra klausiamas apie kitų įmonės darbuotojų elgesį ar
nuomonę. Daugelis biuro administratorių ar sekretorių neţino įmonės vadovo nuomonės tam tikru
klausimu, tačiau jie to nenori parodyti ir stengiasi atsakyti į vadovams skirtus klausimus. Tačiau tie
atsakymai gali labai skirtis nuo realybės. Atliekant apklausą yra labai svarbu, kad į pateiktus
klausimus atsakytų tyrimui pasirinktas respondentas, o ne jam atstovaujantis asmuo.
Kartais respondentai nesugeba tiksliai atsakyti į klausimą, nes neprisimena kaţkokio objekto ar
elgesio. Tokiais uţmiršimo pavyzdţiais gali būti netipinės verslo problemos, matytos ar girdėtos
reklamos. Uţmiršimas priklauso tiek nuo atsitikimo daţnumo, tiek nuo įvykio svarbumo, taip pat ir
nuo to, kas dar vyko tuo metu. Idealiu atveju klausimai turi būti pateikiami apie dabartinę situaciją.
Tai gali reikšti trumpą periodą (24 valandas). Deja, toks laiko periodas daţniausia netenkina
tyrimo atlikėjų – paprastai tiriamas retrospektyvinis poţiūris. Atsakant į retrospektyvinius
klausimus reikia mintimis grįţti atgal, kad sustiprėtų atsiminimas. Tačiau, kai prašome apibūdinti
problemų svarbą, respondentai klausimus daţniausia vertina atsiţvelgdami į problemų svarbą
einamuoju metu, o ne į tai, kiek svarbios jos buvo visu tiriamuoju periodu. Dėl šios prieţasties yra
daug geriau klausti apie specifinius šios veiklos įvykius. Atmintis taip pat gali būti pagerinta
naudojant tam tikras prisiminimo technikas. Geriausia atsiminimą padidina anketoje pateikiami
galimi atsakymai, kurie lyg ir sufleruoja respondentui galimas problemas ar elgesio būdus.
Pagaliau respondentai gali nesugebėti atsakyti, kadangi jie negali suformuluoti atitinkamo
atsakymo. Tai ypač būdinga atsakant į tiesioginius klausimus apie motyvaciją. Daugelis
pasirinkimo sprendimų yra atliekami sąmoningai nesuvokiant prieţasčių. Pvz., klausiamas, kodėl
elgėsi vienaip, o ne kitaip, respondentas gali pateikti neišsamias, paviršutiniškas prieţastis. Šioje
situacijoje itin didelė svarba tenka anketai. Siekiant tinkamai jį sudaryti ir parinkti įvairius galimus
atsakymus, rekomenduojama atlikti fokusuotą grupę, kurios tikslas – numatyti galimus atsakymus į
anketoje pateikiamus klausimus.
25