Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Visada reikia priešintis tam, ką Šventoji Dvasia vadina susižavėjimu<br />
smulkmenomis. Kad galėtume visad pakilti virš iliuzijų ir siekti tiesos, reikalinga<br />
dažnai ir giliai susimąstyti apie gyvenimo svarbą ir apie tai, kas po to seks.<br />
Pirmiausia, kas tai yra žmogaus gyvenimas? Lyginant su Dievo amžinybe, tai tik<br />
akimirka, tik sekundės dalelė. Žmogus trumpam laikui pasirodo šioje žemėje, pabūna<br />
joje keletą dienų, lyg keleivis kiek užtrunka kelyje, kad po to įeitų amžinybėn.<br />
Šioje didžiulėje visatoje žmogaus vieta yra labai ribota, o jo valia visai<br />
mažareikšmė; čia nedaug kas žmogų žino ir dar mažiau kas juo rūpinasi. Erdvė, kurią<br />
užima jo namai ir jo nuosavybė, yra gana mažytė, o po mirties ji dar labiau sumažės.<br />
Ta žemė, kurioje žmogus taip maža vietos teužima, tėra tik atomas lyginant ją su<br />
dangaus platybėmis.<br />
Visi tie žmonės, kurie taip godžiai vaikosi pelno ir malonumų, visos tos tautos,<br />
kurios tarpusavy plėšosi kad užsitikrintų viešpatavimą pasaulyje – tai tik saujelė<br />
skruzdžių, besitampančių dėl šiaudelio. O tuo metu, kol siekia savo išsvajoto tikslo,<br />
nejučia prisiartina prie karsto, kuris praryja visas jų puoselėtas viltis.<br />
Tik nedaugelis išrinktųjų sielų mintimis ir širdimi pakilo virš tų muilo burbulų ir<br />
rūpinosi amžinuoju gėriu. Tačiau net ir jie kentė savo bendrakeleivių patyčias ir<br />
persekiojimus. Nes tyčiojamasi iš teisuolio paprastumo (Job 12,4). Kaip gi tinka čia<br />
prisiminti Šventosios Dvasios žodžius, jog kvailių skaičius yra begalinis!<br />
Mirtis viską greit užbaigs ir viskas praeis: didybė, turtai ir malonumai.<br />
Krikščioniškoji siela, pamąstyk apie mirtį, kuri lyg po kelių minučių jau turėtų ateiti.<br />
Mirtis - tai perėjimas iš laikinumo į amžinybę, iš žinomo į dar nežinomą, iš iliuzijų į<br />
tikrovę, iš kintamumo į pastovumą. Tą slenkstį sielai tenka pereiti vienai, be jokio<br />
tvarinio pagalbos. Už karsto lentos jau niekas su tavim nebedraugaus, ir tik tavo geri<br />
ar blogi poelgiai pasiliks prie tavęs. Tavo giminės ir draugai išlies keletą ašarų, prie<br />
tavo karsto sukalbės keletą maldų, daugiau mąstydami apie savo nelaimę, negu apie<br />
tavo amžinąjį likimą. Po kurio laiko jų gailestis nurims, prisiminimai susilpnės,<br />
užsiėmimai juos išsklaidys, ir taip mirusio mylimojo atminimas išblės. Kaip tu<br />
pamiršti mirusiuosius, kurie pirma tavęs nuėjo amžinybėn, taip būsi pamirštas ir tu<br />
pats.<br />
Mirties akivaizdoje, išskyrus Jėzų, viskas yra tuštybė – net didžiausia draugystė, net<br />
amžinos ištikimybės priesaikos. O jei kartais ir atsirastų taip mylinti širdis, kuri visad<br />
tave prisimintų, tai ką tau padėtų jos ištikimybė?<br />
Tik Jėzus tau gali realiai po mirties padėti, tik Jis yra ištikimas ligi galo. Bet kokia<br />
kita draugystė yra trapi arba bejėgė.<br />
Tuoj po mirties įvyksta teismas. Siela atsiduria prieš Teisėją ir aiškiai išvysta visą<br />
savo gyvenimą su jo džiaugsmais ir liūdesiais, su dorybėmis ir nuodėmėmis, su visa<br />
daugybe smulkmenų. Siela pati save teisia ir žino, kad tas teismas yra teisingas. Tai<br />
būna pirmas susitikimas su Jėzumi. Pirmasis Dievo išvydimas! Tad koks bus tas<br />
pirmasis žvilgsnis: palankus ar priekaištingas, smerkiantis ar išteisinantis, Bičiulio ir<br />
Brolio nusišypsojimas ar prakeiksmo žaibas?<br />
Ką reiškia pasaulis, jo pripažinimas ar pajuokos, lyginant su ta baisia teismo<br />
didybe? Ką man reiškia pagyrimai ar papeikimai, užtarimas ar patiriami<br />
persekiojimai iš tų menkų būtybių, kurios vadinamos žmonėmis?<br />
16
Change language