Petras Plumpa "Artimiausias bičiulis"

panašus, ir suteikti Jam visišką laisvę savo nuožiūra valdyti tavo sielą ir kūną,
sveikatą ir visas gėrybes.
Jėzus trokšta tik širdies. Visa gerai, jeigu tik Jis mylimas. Genovaitė ir Paschalis
Beilonas buvo piemenukai, tačiau mylėjo Jėzų ir tapo šventais. Izidorius buvo
žemdirbys, Zita – tarnaitė, Krispinas – batsiuvys, Benediktas Labtre – elgeta. Ir visi
jie darė tą patį: be ribų mylėjo Jėzų, patys save užmiršdami.
Ar negalėtumei prisijungti prie to būrio didžiadvasių sielų iš visų luomų, visų
amžių ir kraštų, kurios sudaro iškilmingąją Kristaus Karaliaus palydą?
Iš tiesų, jų yra legionai. Dieviškasis Mokytojas kasdien vis naujas pažadina
didžiulėse naujųjų laikų sodomose ir mažuose kaimuose, galingųjų rūmuose ir elgetų
pirkelėse.
Tartum bijodamas, kad nepritrūktų laiko įvykdyti savo meilės darbus žemėje, Jis
dosniai savo malonėmis apdovanoja sielas nuolankias ir Juo pasitikinčias.
Ir tave Jis nori padaryti šventu. Tave šaukia pas save: kviečia į meilės apmąstymus.
Lai tavęs nebaugina tavo silpnumas ir nepastovumas. Jėzus yra geras ir galingas.
Viena akimirka gali ištaisyti tavo praeitį. Atsiduok Jo malonei, pasidaryk meilės
grobiu. Niekada neabejoti Jėzaus gerumu – tai būdas Jo Širdžiai palenkti ir viskam
įgyti.
Pagaliau apmąstyk, jog šventumas, kurį norėdamas gali pasiekti, tai be galo kilnus
dalykas, tai žavingas idealas.
Tavo tobulumas, tai dviejų širdžių susitikimas: Jėzaus Širdies ir tavosios;
susitikimas meilėje, kuri tęsiasi visą gyvenimą; tai stebuklinga komunija,
susijungimas, kai Dievas atsiduoda sielai, o siela Dievui; tai nesuvokiamas dviejų
dvasių suartėjimas – Dievo ir sielos.
Būti tobulu – tai mylėti Jėzų ir leisti, kad Jis mus Savyje ir per Save pakeistų; tai
gyventi šioje žemėje tokia pat meile, kokia Dievas gyvena Danguje; tai reiškia atverti
sielai, sujungtai su kūnu, tokį gyvenimą, kokiu gyvena trys Dieviškieji Asmenys
Švenčiausioje Trejybėje.
O toks dieviškas gyvenimas atsiveria kiekvieną kartą, kai sužadini meilės aktą ar
atlieki pareigas, norėdamas Dievui patikti.
Juo karštesnė, gilesnė ir tyresnė yra tavo meilė, tuo labiau suartėsi su Švenčiausiąja
Trejybe, tuo ryškiau Jėzaus gyvenimas atsispindės tavyje.
Kokia svajonė! Jau šioje žemėje patirti tą gyvenimą, kuris tęsis per amžių amžius!
Be to, nors ir norėtumei, jau nebeturėsi teisės žemėje daryti ką nors kita, kaip mylėti.
Šventumo idealas yra įpareigojantis.
Girdėjai Dieviškojo Mokytojo balsą: Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis
Tėvas yra tobulas (Mt 5,48). Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi (Mt 22,37). Kas
ne su manimi, tas prieš mane (Mt 12,30).
Girdėjai apaštalą, kuris priminė šį Viešpaties priesaką: Išrinko tave prieš pasaulio
sutvėrimą, kad būtumei šventas ir nesuteptas prieš Jo Veidą meilėje.
Jei ir pajėgtumei kūno ausis užsikimšti Jėzaus balsui, tai širdies balso neužslopinsi.
Atpirkėjas numirė, kad tavo meilę įgytų.
Tad kaip gi meilė turi deginti Dievo Širdį, jei taip daug reikšmės skiria net ir
vienintelio savo tvarinio meilei, net ir menkiausio, net ir mažiausiai žinomo
pasaulyje!
4