You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Žmogaus kentėjimų šaltinis yra jo organizme, vaizduotėje, širdyje, o taip pat kitų<br />
žmonių nepalankume ar neapdairume, nenumatytuose įvykiuose, gamtos dėsniuose ir<br />
įvairiose aplinkybėse, nepriklausančiose nuo žmogaus valios.<br />
Tad kaip nelaiminga širdis, kuri kenčia, Jėzaus mokykloje neišmokusi pažinti<br />
kryžiaus. Bėga nuo kentėjimų, nekenčia jų, keikia, o vis tik juos turi nešti.<br />
Žmogus ne tik laimės ieško, bet taip pat nori gyventi, ir gyventi be galo. Čia ir vėl<br />
paslaptis, vėl nauja kančia vargšei žmogaus širdžiai, nepažįstančiai Jėzaus. Žmogus<br />
jaučiasi sutvertas amžinybei, o supranta, kad turės mirti. Turi savisaugos instinktą, be<br />
to, ir sąmoningai nori gyventi, tačiau visur prieš save regi didžiulį mirties šešėlį.<br />
Kovoja už egzistenciją, o žino, jog kovoja veltui; grumiasi iki galo, nors supranta,<br />
kad bus žiauriai nugalėtas.<br />
Tad kaip nelaiminga širdis, kuri nutolo nuo Jėzaus! Prigimtis nesulaikomai verčia<br />
priešintis mirčiai, bet sąmonė įspėja, kad tuščios visos jo pastangos. Pasibaigus<br />
paskutinei kovai, jo žmogiškoji būtis išnyks, o nemirtingumo viltis, kurią puoselėjo<br />
visą gyvenimą, bus palaidota, jo manymu, kartu su kūnu...<br />
Tik Tu, gerasis Mokytojau, esi Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Tik Tu gali pilnai<br />
patenkinti manąjį pastovios laimės, amžino gyvenimo ir beribės meilės troškimą.<br />
Žmogus ne tik trokšta laimės ir gyvenimo, bet taip pat nori mylėti. Šis noras<br />
pasireiškia kaip stipriausia, nepriklausoma aistra, kurios niekas, išskyrus Jėzų, negali<br />
pasotinti.<br />
Žmogus nori mylėti. Jis aistringai prisiriša prie visko, kas gera ir gražu. Nori savyje<br />
įkūnyti, įsavinti dalyką, kuris jį sužavėjo. Klaidingai įsitikinęs galvoja, jog visur suras<br />
meilę, o tačiau sutinka tik nusivylimą. Jokia žmogiška širdis negali pilnai jo širdies<br />
suprasti, prisitaikyti prie jos užgaidų, patenkinti visus jos reikalavimus, atspėti visus<br />
poreikius. Ji trokšta vis didesnio artumo, abipusio supratimo ir švelnaus palankumo.<br />
Deja, kuo ilgiau džiaugiasi įgytuoju mylimu tvariniu, tuo daugiau trūkumų ir ydų<br />
jame suranda. Ir net jeigu surastų širdį, sugebančią patenkinti visus troškimus (kas<br />
yra neįmanoma), tai ir tada laimę drumstų mintis, jog tą širdį netrukus teks prarasti.<br />
Visada trokšti ir niekur nerasti patenkinimo, būti išalkusiam ir ištroškusiam meilės,<br />
o niekad nepasisotinti, svajoti apie idealią meilę, bet niekur jos nerasti – tai toks<br />
skurdus žmogaus likimas. Nebent nuvargęs ir nusivylęs atsigręžtų į Tą, kuris yra<br />
pasakęs: Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!<br />
(Mt 11,28).<br />
Tiktai Jėzuje žmogus gali rasti viską, ko trokšta: ir gyvenimą, ir laimę, ir meilę –<br />
visa tai be ribų, nes Jėzus yra širdžių Karalius. Esmėje tarp Jėzaus ir mūsų širdžių nuo<br />
amžių pradžios yra gili ir paslaptinga priklausomybė. Jėzaus ir žmogaus širdys tapo<br />
lyg nuostabiai suderintomis arfos stygomis, taip puikiai sujungtomis, kad vienos<br />
virpesys tą pačią akimirką turėjo sužadinti atsakomąjį kitos skambesį.<br />
Tai paslaptis niekad neblėstančio palankumo, kurį Jėzus rodo žmogui, netgi<br />
nupuolusiam, net neištikimam ir tūkstančius kartų nedėkingam. Tai išaiškinimas tų<br />
širdingų žodžių, kuriuos yra ištaręs: Mano pasigėrėjimas būti su žmonių vaikais (Pat<br />
8,31). Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu (Mt<br />
11,28).<br />
Saitas tarp Jėzaus ir žmogaus yra toks stiprus, kad net ilgiausiai trunkanti<br />
neištikimybė negali jo nutraukti. Prietarai ir aistros gali ilgam užgožti visus<br />
35
Change language