You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Kova už meilę yra ilga ir dažnai sunki, o kiekviena net dosniausia siela kartais<br />
patiria liūdesio antplūdį, vadinamą atgrasumu. Tas prislėgtumas atsiranda nejučia,<br />
susikaupus įvairiems priešingumams ir pasikartojančioms nesėkmėms. Siela jaučiasi<br />
lyg nesava; užtenka susidaryti kokiai nors smulkiai aplinkybei, šiek tiek susirgti,<br />
fiziškai nuvargti, išgirsti priekaištą, pasigesti palankumo – ir užvaldo atgrasumas.<br />
Tada viskas ima slėgti. Dvasinis pokalbis virsta kankyne; knygos, kurios paprastai<br />
žadindavo, dabar net nebemielos; dvasinės pratybos pavirsta nepakeliama kančia.<br />
Niekas nebemiela, viskas įgrįsta ir kelia pasibjaurėjimą. Dvasinis gyvenimas atrodo<br />
kaip nepasiekiamas miražas, todėl siela nusiminusi sustoja pusiaukelėje, jausdama<br />
pritrūksianti jėgų kopti į viršūnę.<br />
Tai iš tiesų rimta kliūtis, kuri kartais pastoja kelią net drąsiausioms sieloms. Tad<br />
svarbu surasti atgrasumo priežastis ir jo nukenksminimo priemones.<br />
Visų pirma gali pasiguosti, kad ne tu vienas patiri tuos laikinus prislėgtumus. Ta<br />
liga kartais suserga net iškiliausios sielos ir netgi tos, kurias Jėzus paprastai gina Savo<br />
jautriu artumu ir Savo dieviškais pokalbiais. Savo begaline išmintimi Jėzus kartais<br />
mielai leidžia, kad puikiausiai nusiteikusi siela galėtų pajusti savo ypatingą<br />
bejėgiškumą.<br />
Tokio nuovargio priežastimi dažnai būna per ilgos dvasinės pratybos arba išoriniai<br />
darbai. Reikia viską daryti saikingai, o iš kūno ir proto reikalauti tik tiek, kiek leidžia<br />
protingos ribos.<br />
Kaip žaviai atrodo tas žmogus, puolamas visokių pagundų, visokių pasaulio ir<br />
pragaro jėgų, visokių vidinių audrų, ir vis dėlto nesulaikomai atsigręžiantis į Dievą,<br />
nežiūrint visų silpnybių!<br />
Iš tikrųjų, taip didvyriškai gyventi įmanoma tik nenuilstamai kovojant. Šventumas<br />
kovos neatmeta, bet ją pripažįsta ir jos reikalauja. Tobulumas šioje žemėje nereiškia<br />
nei poilsio, nei mėgavimosi. Tai nėra pastovi būsena, bet žygis į Dievą, pastangų<br />
grandinė, nuolatinis siekimas, artėjimas prie antgamtinio idealo: Aš veržiuosi pirmyn į<br />
tikslą (Fil 3,13). Bet koks šventumas žemėje yra sąlyginis, jis gali ir turi nuolat augti.<br />
Kuo daugiau siela vienijasi su Dievu, pasinerdama į Jo begalybę, tuo platesnė erdvė<br />
prieš ją atsiveria ir atsiskleidžia platesni akiračiai. O tą begalybę reikia praeiti.<br />
Todėl atsikratyk tos klaidingos nuomonės, kad šioje žemėje rasi poilsį. Gyveni<br />
pasaulyje ne tam, kad mėgautumeisi Dievu, bet kad Jį mylėtumei darbe, kentėjimuose<br />
ir kovoje. O jeigu yra kova, kai kada būna ir pralaimėjimai. Laikini nuopuoliai<br />
nesutrukdo tobulėjimo darbo, nes tai neišvengiami kovos reiškiniai. Narsiai<br />
kovojantis karys gauna smūgius ir žaizdas, tačiau savo randais didžiuojasi.<br />
Kai kurie dvasiniame gyvenime nepakankamai skiria tai, kas priklauso jiems ir kas<br />
Dievui. Visų pirma jie turi mylėti Dievą, stengtis Jam atsiduoti, visada prašyti<br />
didesnės meilės, visada paprastai pakilti iš nuopuolių ir nusiplauti Jėzaus Krauju.<br />
Siela, iš tiesų sunkiai nupuldama, mato tik savo nuodėmes, o Dievas skaičiuoja tik<br />
meilės aktus. Nuodėmė buvo tuoj pat ištrinta, kai tik buvo padaryta. Tad nesigraužk,<br />
geros valios siela, dėl savųjų nuodėmių. Visada atsiprašyk Jėzų ir pradėk pastovų<br />
meilės gyvenimą. Reikia mylėti, visada mylėti. Meilė tau duos ištvermės kovoje,<br />
suteiks atgailos ir maldos dvasią. Meilė išmokys suvaldyti valią apribojimais,<br />
pajungti laisvę paklusnumui, išlaisvinti protą nuo nereikalingų minčių.<br />
56
Change language