01.03.2023 Views

Petras Plumpa "Artimiausias bičiulis"

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

susidaro galutinis šventumas. Dievas nori pašventinti sielą palaipsniui. Gamtoje<br />

viskas auga ir vystosi palaipsniui. Lygiai taip pat tobulėja siela malonės srityje.<br />

Dievas yra amžinas. Jam nereikia skubėti, Jis mato kiekvieno dalyko pradžią ir<br />

pabaigą, o be Jo leidimo niekas nenyksta ir nežūna.<br />

Reikia laiko, kad Dievo Meilės ugnis galėtų ištirpdyti visų mūsų ydų ledą ir savo<br />

gaivinančia šiluma prasiskverbtų į visus mūsų nuodėmingos širdies kampelius. Reikia<br />

laiko kol malonė, Šventosios Dvasios įlieta į mūsų širdį, tartum brangus aliejus,<br />

persunktų mūsų valią, protą, visas mūsų pajėgas su jų veiksmais.<br />

Kasdiena su Jėzumi eidamas, pasitenkink savo pareigų atlikimu. Pamiršk save, kad<br />

galėtum galvoti vien apie Kristų, kuris tavyje gyvena ir tavo sieloje rašo savo<br />

Evangeliją.<br />

MYLINTI SIELA ALKSTA IR TROKŠTA MEILĖS<br />

Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš<br />

vandens šaltinio (Apr 21,6).<br />

gyvojo<br />

Dievas yra ramybės Kunigaikštis. Buvoja pojūčiams nepasiekiamoje aukštumoje.<br />

Jis yra dvasia, todėl tik siela gali Jį pasiekti ir suartėti. Tad visose gyvenimo<br />

aplinkybėse siela ramiai kartoja savo pamėgtą aktą: Jėzau, myliu Tave, Tau visiškai<br />

atsiduodu! Visada tuos žodžius šnabžda – esant džiaugsmui ir liūdesiui, sunkumams<br />

ir pagundoms, savo užsiėmimų pradžioje, eigoje ir pabaigoje.<br />

Nebūtina savo meilę išreikšti lūpomis. Žinoma, žodžiai nekenkia, tačiau užtenka<br />

nuoširdaus žvilgsnio, kad gerasis Mokytojas viską suprastų. Be abejo, ateina<br />

išsiblaškymai ir dažnai atitraukia sielą nuo kontempliacijos, tačiau nereikia to bijoti.<br />

Tie atotrūkiai veikia tik vaizduotę ir protą, o valia pasilieka vienybėje su Jėzumi.<br />

Sielai nėra ko būgštauti ir dėl laikinų silpnybių, nes joje gyvena Jėzus, kuris gali ją<br />

apvalyti ir išgydyti. Paprastai reikia Jėzų prašyti, kad Jis būtų sielos skaistumu, jos<br />

nekaltumu, kad joje užbaigtų atpirkimo darbą, ištaisydamas jos klaidas. Po to vėl<br />

ramiai galima imtis darbo.<br />

Taip pasiekiama didelė vidinė ramybė, visiškas pasitikėjimas. Tada sielai visai<br />

nesvarbu ar kūnas sveikas, sergantis ar suluošintas, arba ją gerbia kas ar niekina, ar<br />

patiria ji paguodas ar vidinius nemalonumus. Mažai ją domina žmonių palankumas ar<br />

priešiškumas, taip pat geradarių, senų draugų ar vyresniųjų pripažinimas arba<br />

persekiojimas. Nes siela žino, kad Jėzui nereikia jos paslaugų, o tik širdies. Todėl ji<br />

mažai jaudinasi, jei kas geriausius jos ketinimus išverčia kaip blogį, kad trukdo jos<br />

švenčiausiems troškimams. Juk joje gyvena Jėzus, kuris yra viskas, o ji tėra niekas.<br />

Taip diena iš dienos siela tobulėja. Jėzus nuolat atleidžia jos kaltes, ją nuskaistina<br />

pastoviu susivienijimu, skatina ją daryti naujas pastangas ir toliau kilti meilėje.<br />

Tas tobulėjimo darbas tęsiasi ilgai. Jėzus jam skiria visą savo jautrumą. Ir visi<br />

tvariniai turi prisidėti prie to šedevro kūrimo. Visi įvykiai, vidinės permainos,<br />

nuoskaudos, kryžiai, paguodos, persekiojimai, visokios varžybos, malonės, slapti<br />

prasikaltimai, įkvėpimai - viskas pasitarnauja dvasinei sielos pažangai.<br />

47

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!