You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Vaizduotę gali labai uždegti ir nesveikas protavimas, kuomet patiriame kitų mums<br />
daromus nemalonumus. Užtenka žodžio, poelgio, judesio, šypsnio, kad kiltų išvada<br />
apie pasityčiojimą, įžeidimą, panieką. Iš smiltelės pasidaro kalnas, viskas išvirsta į<br />
blogį, viskas išverčiama, padidinama, perdedama.<br />
Išmintingas žmogus tokiems vaizduotės antpuoliams nepasiduoda, bet ją sulaiko jau<br />
iš pirmos akimirkos. Išmintingas apsigalvojimas, prisiminimas ankstesnių nuopuolių,<br />
kuriuos praeityje vaizduotė jau buvo sužadinusi, gali sulaikyti pirmąjį antplūdį.<br />
Nieko nereikia daryti stipraus įspūdžio įtakoje. Sudirgintiems nervams reikalinga<br />
duoti laiko nusiraminimui. Vėliau sveikas protas nuspręs ką reikia daryti.<br />
Dvasinė pažanga daugiausia nukenčia dėl neapvaldytos vaizduotės. Siela, jai<br />
pasidavusi, nori vaizduotę įsileisti į visus savo dvasinius reikalus, nors tikrumoje<br />
beveik visada ją reikia nuo tų dalykų laikyti atokiai.<br />
Nėra reikalo slankioti po labirintus, kuriuos vaizduotė sukuria: tereikia nuo jos<br />
nusigręžti, atstumti jos pasiūlymus, jos teiginiams priešpastatyti karštą meilės aktą<br />
Jėzui ir Marijai.<br />
Mokykis gyventi valingai, išugdyk sieloje ištvermę, kurios negalėtų pajudinti<br />
sunkumai, neatskiriami nuo jokio svarbaus užsiėmimo, tuo pačiu ir nuo tobulybės<br />
siekimo.<br />
Sausrose ir dvasinės vienatvės metu, kuomet jausmai pavargsta, prisimink jog<br />
tobulumo pagrinde yra vienijimasis su Dievu per paprastą valios aktą ir savo pareigų<br />
vykdymą. Kai suprasi tą pagrindinę tiesą, gana greit išsivaduosi iš vaizduotės jungo.<br />
MEILĖ SUTRAMDO AISTRAS<br />
Duodu jums savo ramybę (Jn 14,27).<br />
Žmogus yra nuostabiai sukurtas. Trys skirtingos gyvenimo rūšys viena kitą<br />
pranoksta, palaiko ir jį visą apima: jausmų gyvenimas, proto gyvenimas ir dieviškasis<br />
gyvenimas. Kiekvienas jų susideda iš pažinimo ir meilės.<br />
Jausminio gyvenimo pažinimas išauga išoriniuose ir vidiniuose jausmuose, o jų<br />
pateiktą jausminį gėrį myli ir jo geidžia taip vadinamas jausmų troškulys. Ši žmogaus<br />
savybė, siekianti jausminio gėrio ar, priešingai, blogio, vadinama aistra arba<br />
jausmingumu. Tai bangavimas meilės ar neapykantos, geidimo ar pasibjaurėjimo,<br />
džiaugsmo ar liūdesio, vilties ar nusiminimo, drąsos, baimės arba pykčio.<br />
Šios aistros, kaip tokios, nėra nei blogos nei geros. Jų gerumas ar blogumas<br />
priklauso nuo priežasties, kuri jas sužadina. Išmintinga valia turi joms suteikti<br />
atitinkamą pagrindą. Aistros turi būti valios tarnaitėmis. Jų uždavinys yra jausmų<br />
pagalba stiprinti valingus meilės aktus.<br />
Dievo planuose jausmai yra tartum eiklūs žirgai, kurie turi sielos karietą greičiau<br />
nuvežti į šventumą. Bet tie žirgai yra nedresiruoti, kiekvienas jų nori žmogų traukti<br />
savo kryptimi. Dėl to reikia vežėjo arba jėgos, valios ir kantrybės, kad juos išmokytų<br />
paklusti, kad pasuktų viena kryptimi, paragintų, o dažniausiai – kad tramdytų jų<br />
užsidegimą.<br />
18
Change language